Man pasidarė išties įdomu.
Vienoj laidoj, net nepamenu tiksliai, kurioje, trumpai mačiau Sati, kuri sako, jog gimdymo metu - viskas Dievo valioje.
LABAI ĮDOMU, moterys, kurios irgi esate natūralistės, kurios iš esmės pritariate tai minčiai, jog vaikeliui pagimdyti nebūtina pagalba, svarbu daryti viską natūraliai atsipalaidavus, ar galite atsakyti man į klausimą - iki kokios ribos esate ištikimos tai idėjai?
Jei, pvz., prasidėtų priešlaikinis, nesikreiptumėte į medikus? (Klaara, berods, rašė, kad persileidimas - natūrali gamtos atranka...)
jei vaikelis gimtų nesveikas, irgi paliktumėte tai Dievo valiai?
jei bambliukas po savaitėlės susirgtų plaučių uždegimu, irgi natūraliai leistumėte vystytis procesui ir motinai gamtai viską pareguliuot? Jei neturėtumėte pienuko maitinimui, nemaitintumėt dirbtiniais mišinukais ir tikėtumėtės pasinaudojusios saviįtaiga pasigaminti pieno krūtyse, o nepavykus - reiškia, buvo dievo valia ir tiek?
KUR TA RIBA, kai jau atsisakytumėte savo principų?
Labai ačiū už atsakymus, jei kas atsakys.
Juk būna, kad ta "dievo valia" tiek padaro dar iki gimdymo, kad jau nieko padėt negali niekas
O ankstyvas persileidimas tikrai geriau, nei apsigimęs vaikutis. Nes dėl to ir persileidžia paprastai... (aišku būna ir kitų problemų).
, kad vaiko nuo plaučių uždegimo negydytų.
Man regis toks puolimas į nesuvokiamus kraštutinumus kenkia diskusijos kokybei