Vyresnio vaiko žindymas

Tai va ilgai zindancioms mamos reikia palaikymo/padrasinimo, kad viskas gerai ir mes tai darom ne del saves, o del maziuku.
Reikia kantrybes iskesti ta nemalonu jausma, kai vaikiukas viena papuli zinda, o kita minko/gnaubo/traukioja rankyte. Reikia istvermes vis dar pabusti nakti ir duoti kruti pazisti bei vis tiek kazkiek laiko nepatogiai miegoti zindant.
Tai bent jau mano dziausios bedos, kurios TIKRAI vargina. Dar viena beda kad vaikis matau nenori zisti, bet nori ,,paciupcioti",tai jauciu kaip krutine sugilsta, kad jau ims teketi pienukas, o vaikis sau ramiausiai tik burnytej laiko ir taip greitai keistai liezuveli judina, bet netraukia pienelio. Arba kartais nori traukti, ilgai zinda, bet jauciu, kad nu nera pienlio, tikrai nieko neistraukia ir nieko nenuryja. Tada jau paskausta speneli.
Gaila, isplesus papuli is burnytes neimanoma nieko isiulyti nei gerti, nei valgyti - tik atiduok atgal papuli! Kartais jauciu toki kylanti pykti, nemoku apibudinti, agresija pries vaika, noriu trenkt i sona ir pailseti, nes toks tuscias tampymas ir spenelio stimuliavimas sukelia erzinanti jausma. Ar jums taip nebuna?

gal ir ne į temą aš čia, tik norėjau palaikyti Alvydą ir Fazano plunksną Oj kaip tos mantros netolerantiškai atrodo. Nejau tikrai galvojate, kad aplinkui jus žmonės yra buki ir tiesiog negali įsisamoninti elementarių tiesų, kad reikia kuo ilgiau duoti krūtį, kuo daugiau glaustis ir kuo ramiau jausti Iš tiesų, nelabai kas garsiai kalba apie procentą galintį nepilnai išmaitinti savo vaikus kad ir dėl tos pačios kitokios hormoninės pusiausvyros. Ne pas visas hormonai gaminasi vienodai. Tiesiog taip yra. Ir psichologijos čia mažai. Vienos kūdos kitos storos, taip jau lemia motulė gamta. Ir maitinti gali ne visos. Deja. Kad nori ne visos - taip, tai problema ir kvailystė, mano galva. Bet sakyti, kad sorry nemaitini nes nenori, irgi nevisada tiesa. Maitinau kiek norėjau, iki 1,5 metukų bet vėlesnės sveikatos viražai privertė susimąstyti ar nedariau to per negaliu, nes iš tiesų be proto norėjau. Stengtis dėl vaikų visuomet verta. Bet be fanatizmo

O kaip ten su jusu patirtimi? pavyzdziui, kad ir del to kad su pirmu kudikiu pieno latakai nepriprate - nepykit , nesamone.
Su pirmu pienas pas mane trysko, melziau litrais - vaikas gime per anksti, nemokejo zisti, teko nusitraukineti, bet buvo jo laaabai daug. Su antra, nuo pirmu minuciu viskas sklandziai. Su trecios zindymu prisikankinau nemazai, nors gime identiskai antrajai, tik svoris skyresi ir temperamentas.
Psichologiniu problemu neturejau, anaiptol, buvau isitikinusi, kad esu pieninga ir dar pati duodavau visazines patarimus, kaip kad siuo metu tamsta. O stai teko aptureti ir kitokia patirti, maniau, kad jau nebeteks maitinti kaip ilgai ir sunkiai sekesi. maitinau ilgai, iki 2m3 men, taciau tai jau buvo ilgas ir varginantis darbas, o ne malonumas kaip su antraja. Zodziu, daug zodzio " ilgai" . Dabar jai trys metai, o ji iki siol lenda ieskoti mano spenelio ir sako: "mama, noriu tavo papo paliest". Zistu ji iki dabar ramiai, o gal net ir dar ilgiau. Taciau, kaip ir tas begalinis noras maitinti, taip si kart mano vidine agresija islindo- turejau nutraukti, atejo metas.

As uz ilga maitinima, taciau nereiketu skalambinti vien tik is savo varpines, nes priezasciu gali buti ivairiausiu, jos gali buti net ne mamoje , o vaiko, kuri kamuoja ivairus sutrikimai, pradedant nuo svorio nukrypimo nuo normos ir visu kitu ligu ligeliu.
As uz maitinima, kuris atnesa abipuse nauda, uz sveika uzsispyrima. Taciau jei pati moteris nejaucia to noro, turi kazkoki savo kita supratima, isitikinimus, tai tegu tai bus jos asmenine kitokia patirtis, kuria jinai perduos savo vaikams su visom klaidom, sekmem ir pasekmem. Reiskia taip reikia jai ir jos vaikui.
Tiesiog jau nebe tie tarybiniai laikai, daug visokios informacijos aplinkui ir ta, kuri labai nori maitinti, isbandys viska, net skaitis tik jusu postus ir niekada mano.

Aisku, kad buvo, labai daug kartu ir nemazai metu o kiek vaikuciui laiko?

Būna. Labai noriu nutraukt žindymą. Pagal teoriją turėtų man nuo tokių minčių nustot gamintis pienas, bet gi ne. Iš darbo grįžtų "papilnėjusi". Vaikui 2m8mėn.

Citata is staripsnio: "Nuo motinos pieno dar niekas nebuvo nukankintas." Mano sesers vaikas nuo motinos pieno buvo visiskai viena gyva zaizda ant viso kuno. O mano sesuo iskudus nuo nevalgymo, nes jau nebezinojo, kas alergizuoja vaikeli. Atrode, kad ta vaikas kazkas is katilo ka tik istrauke. Po intensyviu paiesku - Alergija motinos pieno baltymui. Straipsnyje yra daug geros medziagos, taciau spragu taip pat, man sis straipsnis yra gan fanatiskas.
Papildyta:

kai nustojau duoti, papilnejus krutims iki diskomforto, nusitraukdavau truputeli, iki pajauciamo palengvejimo, nepilnai. Taip vis reciau ir reciau. Pienelis sumazejo ir dingo.

Ir pabaigai, idesiu kita straipsniuka pamastymui

Zindymo kultas Lietuvoje

Labas,
būna piktumo ir man, kai sūnutis naktimis nenori valgyti, bet nori tiesiog pasišildyti skaudančią burnelę, (dygsta dantukai). Pats nemiega, zurzia, laiko įsikandęs, negaliu nei pasisukti, nei išsitiesti kaip noriu. Bet ką daryti? Guodžiuos, kad ryt bus geriau, ir tiek.

As tai net nesvarsciau galimybes nutraukti maitinimo iki 2 metu - vaikas buvo labai alergiska, su istisiniais virskinimo sutrikimais, nezmoniskais pilvo skausmais, labai jautri, tai mano pienas jai buvo geris visais atzvilgiais, o ir tuos vidines agresijos momentus jausdavau jau persiritus per 1.5m . Kai jausdavausi nepatogiai visada pagalvodavau, kad tikrai maziau noreciau supuoti istisai ant ranku, keltis po simta kartu i nakti, kas man yra didziausia kancia Miegodavau visokiom jogos pozom, isigudrinus buvau net pusiau ant pilvo. Tiesa, kai man nusibodo, kad dukryte pazindus viena kruti risdavosi per mane kitos ir taip iki ryto, i viena sona - i kita, tai viena diena tiesiog uzrisau kruti, pasakiau, kad serga ir liko tik viena. Taip is vienos maitinau iki pabaigos be jokio streso .

O tai Jus ne is savo varpines suteikiate info? Galiu ta pati pasakyti Sio straipsnio autore susidure su tomis paciomis PSICHOLOGINEMIS problemomis, del kuriu dingo pienas

Jus aiskinate, kad ne visos gali maitinti, o as aiskinu, kad ne visos nori...Cia kiekvienos mamos pasirinkimas. Siaip as laikausi savo pozicijos, kitos mamos laikosi savo pozicijos As nieko neverciu per prievarta maitinti vaiku. Jus manote, kad visos ir taip protingos ir pacios moka skaityti. Bet noriu pasakyti, kad tikrai ne visos moka nauduotis musu laikais informaciniais saltyniais, ne visos (ypac po gimdymo) turi laiko tunoti prie kompiuterio. Taip pat po gimdymo mamytes del hormoniniu bangu buna ypac jautrios, nesugeba logiskai mastyti, atrinkti tinkama info. Pasiskaito va tokiu straipsniu, kad pienas gali dingti ir neisigilina del kokiu priezasciu...

Taip sutinku, kad yra sudetingu atvieju, bet ju laaaabai mazai. Dydzioji dauguma mamu, jei jau pastojo ir pagimde, vadinasi ju organizmas dave sansa ir ismaitinti savo kudiki. Jei mama ligone, tai ji negales nei isnesioti, nei pagimdyti...Aisku musu laikais medicina toli pazengusi ir dauguma musu nera naturalios atrankos vaisiai.

O siaip prasau jautriu mamu nekreipti dmesio i mano postus Esu kategoriskas zmogus. Megstu diskutuoti Gerbiu argumentuotas nuomones. Taip pat suprantu, kad visi mes skirtingi ir vieningumo niekada nebus.

VISUOMENE NIEKO NEVERCIA. SVARBU PACIAM NEREAGUOTI IR NEJAUSTI KALTES! GERBIU SAVO NUOMONE TURINCIAS IR MOKANCIAS TA NUOMONE APGINTI ZMONES Jei turi tvirta nuomone, tai jokia visuomene taves nepaveiks

Nelabai jau jus cia ka gasdinat, itariu , bet visgi idomu, tai ka norite tuo pasakyti? Isilgai skauciau, skersai, tiesiai, bet hm. Na. pabandykim panagrinet is to ka turim.
Nera spaudimo, sakot? Tai tikriausiai, straipsniuko autore paskaite savo straipsni ir jai dingo pienas
Ir, pagal jus, jei straipsniai, tai tik tokie, o jei jau reikiama info zindymui, tai tik internete ir, matyt, tik jusu postai ir dar viena imesta nuoroda vien tik apie uzsiparinusias, kas jau parina...bet, tiek to - nepaskaityts ju mamytes, nes nemoka naudotis musu laikais" informaciniais saltyniais" ir nesugeba po gimdymo logiskai mastyti...
Stipru

As sakau, kad vienos negali, kitos nenori. Visos kitos sekmingai zindo. Sakau, kas nezino, tas klausia. Sakau, nedurnos gi, tos musu mamos

Va tokios pat mintys man ir padeda tom naktim, kai vaikinas auginasi dantis. Deja, dažnai skauda nugarą, kaip kokia seniukė jaučiu atkeliaujančius drėgnus orus, o mažiui tai tas nerūpi... Bet ir vėl- ateina padoresni orai ir nebezurziu.