Aš neturiu nuomonės apie kitų žmonių storumą - jei jiems gerai, man da lampočki

Bet aš žinau, kada aš jaučiuosi blogai ir kada AŠ jaučiuosi "stora". Mano ūgis apie 167 (jei nesusitraukiau per laiką, nes matavausi mokykloj paskutinį kartą

). Tai man 70 kg jau buvo ta riba, aukščiau kurios nenoriu jokiu būdu (bent jau kol kas). 67 buvo liuks, o vat 70 jau nebegražu

Kadangi neturiu namie svarstyklių, tai kai pasijaučiau nebesmagiai savam kaily, specialiai pas draugę pasisvėriau kad sužinot, kiek. Apmažinau užkandžius ir viskas susitvarkė, bet užtat dabar žinau savo ribą, iki kiek aš savam kaily jaučiuosi gerai. Ir nuoširdžiai nesuprantu, kaip galėčiau jaustis gerai su 100 (tarkim su mano ūgiu)

Nu nebent nuo vaikystės taip, tada galbūt.
Aš nežinau, kada svoris pradeda trukdyti sveikatai. Tai individualu turbūt. Nu bet 200 kg sveriantis lašinių kalnas turbūt nebus labai sveikas ir gyvenimu (nuoširdžiai) patenkintas. Nu neįtikinsit manęs, kad nėra tam tikros svorio ribos, po kurios svoris nepradeda trukdyti. Galų gale jei per pilvą nebegali batų užsirišt, nu tai irgi užknist ilgainiui turėtų...
P.S.: Aš nelaikau storomis visų, neįtelpančių į XS dydį, jei ką