Germine, užuojauta visiems jums. Kažkaip visa ta laidotuvių tema rašyt nesinori. Va tie žodžiai - vienintelė tikra močiutė.
Mūsų vaikiukai mamas suranda daug paprasčiau, ta prasme mus. O va močiutės...o jų taip trūksta. Mes irgi neturim tos vienos turėtos, pačios tikriausios.
Apkabink Pupą nuo mūsų.
Aha,sunki padėtis su močiutėm.Bet džiaugiuosi,kad net septynerius metus ją turėjo.Jau nemaža mergytė,atsimins.Turi pas mane pasidėjus paskutinę jos gimtadienio dovaną,šimtą litų.Galvoju,ką tokio nupirkt,kad ilgam atsiminimas būtų.
Labai norėjau pasakyti kalbą per gedulingus pietus,papasakoti,už ką aš visad jausiu dėkingumą,bet neišdrįsau
Močiutės yra gėris.Turėjau prosenelę,kuri man labai daug reiškė,kuriai daug už ką esu dėkinga
Klausimas:ar draudžiat savo vaikelius?Mano Pupa apdrausta gyvybės kaupiamuoju draudimu,bet žmonės labai kalba,kad neapsimoka.Norėčiau ir savo trynukus apdrausti.Ar geriau tiesiog atidaryti jiems sąskaitas ir pervedinėti kas mėnesį?
Labai norėjau pasakyti kalbą per gedulingus pietus,papasakoti,už ką aš visad jausiu dėkingumą,bet neišdrįsau
Močiutės yra gėris.Turėjau prosenelę,kuri man labai daug reiškė,kuriai daug už ką esu dėkinga
Klausimas:ar draudžiat savo vaikelius?Mano Pupa apdrausta gyvybės kaupiamuoju draudimu,bet žmonės labai kalba,kad neapsimoka.Norėčiau ir savo trynukus apdrausti.Ar geriau tiesiog atidaryti jiems sąskaitas ir pervedinėti kas mėnesį?
QUOTE(Germinė @ 2013 05 18, 21:43)
Klausimas:ar draudžiat savo vaikelius?Mano Pupa apdrausta gyvybės kaupiamuoju draudimu,bet žmonės labai kalba,kad neapsimoka.Norėčiau ir savo trynukus apdrausti.Ar geriau tiesiog atidaryti jiems sąskaitas ir pervedinėti kas mėnesį?
skaičiavom kažkada su švogeriu - man drausti neapsimoka. visos traumos traumelės būtų nurašytos hipotonijai - nemokėtų, o kaip investicija, sakė - neapsimoka.
QUOTE(Karusia @ 2013 05 18, 21:58)
visos traumos traumelės būtų nurašytos hipotonijai
Ar gali tokiai mažutei būti žemas spaudimas?Kas darosi? 
Nes man jaunystėj buvo.Dabar hipertenzija 
QUOTE(Germinė @ 2013 05 18, 22:02)
Ar gali tokiai mažutei būti žemas spaudimas?Kas darosi? Nes man jaunystėj buvo.Dabar hipertenzija
Nes man jaunystėj buvo.Dabar hipertenzija ups
raumenų hipotonija.
man buvo ir yra. mano tėtis visą gyvenimą kentėjo nuo jos.
o mano vaiko raumenys sunkiai lavinami. per šokius - kojas atidirbo tiek, kad nebegriūna. o va nugara visvien - ir 'angelo sparnai" ir suglebusi atrodo.
dabar atrado, kad akių raumuo nedirba, užtat trumparegystė vystosi. netgi akyčių tiesiai raumenys neišlaiko, važinėja, pasirodo nu bet tiksliau žinosim vasarą. guldys į ligoninę.
QUOTE(Germinė @ 2013 05 18, 21:43)
Klausimas:ar draudžiat savo vaikelius?Mano Pupa apdrausta gyvybės kaupiamuoju draudimu,bet žmonės labai kalba,kad neapsimoka.Norėčiau ir savo trynukus apdrausti.Ar geriau tiesiog atidaryti jiems sąskaitas ir pervedinėti kas mėnesį?
Nedraudžiu. Investuoju jų vardu.
Na ką, baigėsi šių metų vaikų imtynių oficialusis sezonas varžybose Kupiškyje. Džiugas į finalą pateko, bet buvo 4. Taip jau atsitiko, kad prieš pat varžybas, komandos draugai sumanė sūrį paspausti ir išspaudė iš jo bronchų tūrį. Gerokai apalpęs buvo, gaivino, amoniaką uostė, gydė. Bet nepaisant to ant kilimo išėjo
.Bet negaliu, ir matyt ilgai dar negalėsiu atsistebėti tuo paprastumu, su kuriuo susiduriu ten, imtynėse. Su tuo nebuvimu tų išpuikusių žmonių. Kada pasaulio, mūsų olimpiniai, europos čempionai su tais vaikais kaip su kolegom, padeda tiems vaikams, pataria, pamoko, pamasažuoja, gudrybių pasako, apkabina, palaiko. Ir nuo jų nenukrenta nė kiek jų pačių savigarbos ir reikšmingumo. Jiems ten įdomu žiūrėt, būti, dalyvauti. Jie švenčia visų čempionatus. Va Kazakevičius, Ežerskis, Venckaitis, kažkaip net nesvarsto, ar ne pernelyg bus daug garbės- jei jie su vaikais pbus, jei jie su jais pažais, jei jie nueis su jais į parduotuvę galų gale.Pasiklaus to vaiko kaip tu gyveni, apie ką svajoji, ko sieki. Apie mokyklą, draugus, šventes. Paprašyti duos savo planšetukus su nuotraukom pavartyti, pažaisti- kelionės tolimos autobusais po Lietuvą. Kai prisimenu menininkų kalvę, tai net slobna pasidaro nuo tos tuštumos ir savęs susireikšminimo.
Ir svarbiausia, kad pačios kultūros ir lavėjimo prasme- nieko nekeičia. Jie apie istorines to krašto vietas pasikalba, kažką pamato tie vaikai, jiems parodo.
QUOTE(alfija @ 2013 05 20, 10:23)
Na ką, baigėsi šių metų vaikų imtynių oficialusis sezonas varžybose Kupiškyje. Džiugas į finalą pateko, bet buvo 4. Taip jau atsitiko, kad prieš pat varžybas, komandos draugai sumanė sūrį paspausti ir išspaudė iš jo bronchų tūrį. Gerokai apalpęs buvo, gaivino, amoniaką uostė, gydė. Bet nepaisant to ant kilimo išėjo .
Bet negaliu, ir matyt ilgai dar negalėsiu atsistebėti tuo paprastumu, su kuriuo susiduriu ten, imtynėse. Su tuo nebuvimu tų išpuikusių žmonių. Kada pasaulio, mūsų olimpiniai, europos čempionai su tais vaikais kaip su kolegom, padeda tiems vaikams, pataria, pamoko, pamasažuoja, gudrybių pasako, apkabina, palaiko. Ir nuo jų nenukrenta nė kiek jų pačių savigarbos ir reikšmingumo. Jiems ten įdomu žiūrėt, būti, dalyvauti. Jie švenčia visų čempionatus. Va Kazakevičius, Ežerskis, Venckaitis, kažkaip net nesvarsto, ar ne pernelyg bus daug garbės- jei jie su vaikais pbus, jei jie su jais pažais, jei jie nueis su jais į parduotuvę galų gale.Pasiklaus to vaiko kaip tu gyveni, apie ką svajoji, ko sieki. Apie mokyklą, draugus, šventes. Paprašyti duos savo planšetukus su nuotraukom pavartyti, pažaisti- kelionės tolimos autobusais po Lietuvą. Kai prisimenu menininkų kalvę, tai net slobna pasidaro nuo tos tuštumos ir savęs susireikšminimo.
Ir svarbiausia, kad pačios kultūros ir lavėjimo prasme- nieko nekeičia. Jie apie istorines to krašto vietas pasikalba, kažką pamato tie vaikai, jiems parodo.
.Bet negaliu, ir matyt ilgai dar negalėsiu atsistebėti tuo paprastumu, su kuriuo susiduriu ten, imtynėse. Su tuo nebuvimu tų išpuikusių žmonių. Kada pasaulio, mūsų olimpiniai, europos čempionai su tais vaikais kaip su kolegom, padeda tiems vaikams, pataria, pamoko, pamasažuoja, gudrybių pasako, apkabina, palaiko. Ir nuo jų nenukrenta nė kiek jų pačių savigarbos ir reikšmingumo. Jiems ten įdomu žiūrėt, būti, dalyvauti. Jie švenčia visų čempionatus. Va Kazakevičius, Ežerskis, Venckaitis, kažkaip net nesvarsto, ar ne pernelyg bus daug garbės- jei jie su vaikais pbus, jei jie su jais pažais, jei jie nueis su jais į parduotuvę galų gale.Pasiklaus to vaiko kaip tu gyveni, apie ką svajoji, ko sieki. Apie mokyklą, draugus, šventes. Paprašyti duos savo planšetukus su nuotraukom pavartyti, pažaisti- kelionės tolimos autobusais po Lietuvą. Kai prisimenu menininkų kalvę, tai net slobna pasidaro nuo tos tuštumos ir savęs susireikšminimo.
Ir svarbiausia, kad pačios kultūros ir lavėjimo prasme- nieko nekeičia. Jie apie istorines to krašto vietas pasikalba, kažką pamato tie vaikai, jiems parodo.
Džiaugiuosi dėl Džiugo. Visko yra sporte, visko menininkų kalvėje. Krepšininkai nelygūs imtynininkams, pianistai pūtikams
. Nuo konkrečių asmenybių (asmenybės raiškos laisvės) priklauso.
QUOTE(Sunute @ 2013 05 20, 13:22)
Džiaugiuosi dėl Džiugo. Visko yra sporte, visko menininkų kalvėje. Krepšininkai nelygūs imtynininkams, pianistai pūtikams . Nuo konkrečių asmenybių (asmenybės raiškos laisvės) priklauso.
. Nuo konkrečių asmenybių (asmenybės raiškos laisvės) priklauso.apie krepšinį ir nekalbu. Jis toks pas mus, na kaip ... man tai vadinasi žodžiu- šlykštuomenė, ir joje sukasi krepšininkai, bunkės, monkės, zuokai, rinkevičiai ir visoks kitoks brudas. Permirkęs net nežinau kuo. Ir va čia tokia grynuomenė. Nuo kurių nei gramas savivertės nekrinta, jei apie jį nerašo ką jis pusryčiams valgė, kokios jo dabar formos ar ką užvakar išdulkino.
Už tai jų akys dega kai į vaikus žiūri, prisimena, įsimena. Motyvuoja ir paskatina. Ne dėl popsos, ne dėl piniginio atlygio.
Sveikos, skaičiau skaičiau ir nusprendžiau parašyti .Taigi mes esame kol kas laikini globėjai, bet eilėje įsivaikinti.Deja taip greitai įvaikinimo procedūra nevyksta,kaip norėtume.lauksim dar puse metų.Drystu teigti jog įsivaikinti tikrai nėra blogai.Pirma mūsų sūnutis tikrai žinos visą tiesą apie save, antra kaip jis jausis kaip mūsų pavardė vienokia,o jo kitokia.Klausimų daug daugiau kils, jis manau jaustųsi nepilnavertis šeimos narys. Kas dėl ligų-negązdina, kaip bus taip bus, sava kudiki pagimdai ir nezinai kokia liga islys.
.Taigi mes esame kol kas laikini globėjai, bet eilėje įsivaikinti.Deja taip greitai įvaikinimo procedūra nevyksta,kaip norėtume.lauksim dar puse metų.Drystu teigti jog įsivaikinti tikrai nėra blogai.Pirma mūsų sūnutis tikrai žinos visą tiesą apie save, antra kaip jis jausis kaip mūsų pavardė vienokia,o jo kitokia.Klausimų daug daugiau kils, jis manau jaustųsi nepilnavertis šeimos narys. Kas dėl ligų-negązdina, kaip bus taip bus, sava kudiki pagimdai ir nezinai kokia liga islys.
Nuėmė viena auklėtoją Aguonos grupėj.Tai naujoji kiekvieną kartą pamačius nepamiršta pasakyt,kad mažoji labai daug valgo.Šiandien net paklausė,ar tikrai galima tiek duoti.Dar kartas ir aš pasiteirausiu,ar mano,kad aš namie nemaitinu...
Sėdi senos plerzos pavėsinėj,vaikai balose turškiasi.Parsivedžiau molinais bateliais ir pėdkelnėm...
Negaliu norėt mažo vaiko vien dėl tokio darželio
Sėdi senos plerzos pavėsinėj,vaikai balose turškiasi.Parsivedžiau molinais bateliais ir pėdkelnėm...
Negaliu norėt mažo vaiko vien dėl tokio darželio
Na maniske tai visada pargryzta terlina iki ausu ji atrodo baisiau uz berniukus, zieminiai batai iki plastmasiu nutrinti kelnes keliais nuvaiksciotos, na zodziu baisu. Aukletojos ja gamtininke vadina, nes ji tai skurzdem nama stato tai boruzem taskelius skaiciuoja tai sliekus rankioja. Aciu dievui niekas nezino apie ivaikinima tai bent ant to nenuraso, bet terlina peadejo ji gryzti tik sesiu metu , t.y seis metais. As nesuprantu kaip sesemete staiga pradejo tepliuzintis. Praeitais metais tai svarute gryzdavo
