QUOTE(Šelma @ 2013 04 20, 10:54)
Aš tekėjau, nes man labai svarbu tradicijos, todėl ir pavardę be brukšniukų ėmiau ir -ienė rinkausi
Parašas pase lyg pažadas, kad būsiu šalia visą gyvenimą. Ir vaikus vaikinčiausi, bet negaliu dėl materialinių dalykų, berniukų globos pinigai labai didelė paspirtis mūsų šeimai ir dabar (ištemtume kažkaip ir be jų, bet tada tektu dirbti nebe dviem, o trim etatais, nebeliktu laiko vaikams) ir žvelgiant į ateitį, kai 3 kone kartu išeis studijuoti. Bet net įvaikinusi neatsisakyčiau bendravimo su normaliais bio giminėmis, su teta, seneliu (ką darome ir dabar), su likusiais broliais/sesėm, nes manau labai svarbu pažinti save visą, su visomis šaknimis. Tas įvaikinimas, nors tik statusas, tik formalumas, nes jausmų ir santykių visiškai neįtakoja, man tapatus su tuo parašu pase- be išlygų esi mano vaikas 


noreciau sutikti is dalies.. , su globotiniu negaleciau vykti i kai kurias salis su visam gyventi, tam reikalingas ivaikinimas.
Pati svarstau, kas butu jei butu globa, nebutu ramybes... ivaikinimas man siejamas su ramiu gyvenimu, kai mano duru nevarsto zmones su savais reikalavimais.
sakyciau toks pasakymas saves raminimas... kam tuoktis jei mylime vienas kita ir taip. kai ivaikinti kai galima globoti. Bet..
Ne visi vaikuciai yra su ivaikinimo statusu. Kai kuriems taip jau susikloste, kad ivaikinimas negalimas, tik globa del tam tikru priezasciu. Tai jau geriau taip, nei valdiski namai. Mano nuomone tokia. Kas liecia pinigelius, as neismanau kaip ten tvarkomasi ir kokios sumos mokamos. Ir nenoriu zinot. Man svarbesni kiti dalykai, nei kas kiek ir kaip moka.
