Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Todėl,kad per 2,5m atsibodo rožės,klūpėjimas ant kelio ir sausas martinis.Todėl,kad anyta su šešuru vis rasdavo progą pasakyti,kad sugyventiniai dažniausiai minimi kriminalinėse kronikose ir tai kelia negeras asociacijas.Ir kad,čia juokingiausias motyvavimas,jei mudviem tektų liudyti teisme,mus pristatytų irgi kaip sugyventinius

manau, kad pats principas panašus. Tiek santuoka, tiek įvaikinimas nepririš tų, kurie nenori būti pririšti/pasisavinti. Tai yra partnerystė, pasitikėjimas, rūpinimasis. O ne savinimasis. Ne paveldėjimas, turtų dalybos ar dar kažkas. Tiesiog, noras būti šeima.
Asmeniškai man tokia pati šeima yra ir "sugyventiniai". Kaip ir globojamas vaikas laikomas "savu". Na, kiekvieno sprendimas... kurį reikia gerbti.

žodžiu anyta nemanė, kad judu toli nuo kriminalinių kronikų pasitrauksit jei jau ne patys ką nors, tai nors liudysit
Bet labai linksminantis motyvas.

Net neįsivaizduoju ką bendra randat tarp įvaikinimo su santuokos. Aš visada maniau jog santuoka yra sąmoningų žmonių, už save visiškai atsakančių reikalas. Sutuoktinis yra lygiavertis, mažų mažiausia pagal atsakomybę, jei jau visur kitur išbrokyji, partneris. O įsivaikinant, na ir globojant imiesi visišką atsakomybę, kol jis laikinai neveiksnus (vaikas). Kas čia bendro
Vyrams savo pasakykit, kad jūs už jų ištekėjusios jaučiatės maždaug kaip juos įsivaikinusios, arba jūs įdukterės .

Musu visuomeneje svarbiausia vardas pavarde tai simbolis priklausymo tam tikrai giminei .
As prisimenu kad kaime nebudavo svarbu kas pase parasyta kas pas ka atsikraustydavo gyventi to pavarde ir figuruodavo snekamojoj kalboj PVZ Micku Antanas. Nors Antano pavarde gal koks Jonaitis bet jis atskrauste gyventi pas zmona ir visa gyvenima bus vietiniu vadinamas Micku.
Man nuo vaikystes tai labai istrige ir as pavarde suvokiu kaip simboli o ne savo nuosavybe, kas kita vardas tai jau labai asmeniskas dalykas.
As saviskei palikau jos varda nes tas vardas kuris man labai patiko netiko jos asmenybei. Ji gimusi po Avino zenklu ir man patiko vardas evelina (kietas riesutas ) tai zinodama kad avinai uzsispyre tikrai pabijojau duoti ta varda o kadangi kt nelabai tiko tai liko jos nuosavas, kurio prasme duoti vilti.
Papildyta:
Bet tikrai buciau keitusi varda jei jo prasme butu vargas skurdas ar kazkas panasaus. As tikiu kad musu vardai itakoja musu likima.

nieko nebepridursi. formulavau visą parą , kaip parašyt apie tą nusisavinimą , ir už mane surašė Amade. Ačiū.

Turėjau patėvį, visa šeima(mama, brolis, sesė) buvo viena pavarde, o aš skirtinga, už viską pasauly labiausiai, iki gerų 16-18 m., norėjau būti kaip jie. neišsiskirt .
gal iš to man laiko, man kažkaip šeima yra kažkaip tvirčiau,kaip visi vienodi suprantu juokinga

aš įvaikinau, nenorėjau labai vien tik ją savintis, bet norėjau ,kad visi būtume kartu, norėjau,kad jos neatimtų.
Jūs labai giliai čia knisate, kurios turi pamastymų , ar tik tame kelyje dar tėra, gali ir išsigąsti.
Dievas duoda tiek ,kiek galime pakelti . juk tiesa ? ir kiekvienam savo.
mums būna labai sunku, nubyrėjo tie rožiniai pūkai, už kuriuos prieš pusmetį mane išjuokėt, taip viskas pasikeitė. bet atsigręžus atgal yra kaip tūrėjo būti. mes esame šeima, ir įveikinėjame sunkumus kartu . koks skirtumas,kiekviena eima eina savo keliu, kodėl kažkas nori įrodyt ,kad taip geriau, o ne kitaip.
aš manau,kad tokios kalbos kaip savinimasis išvis yra įžeidžios, mes visos norim vieno : kad jiems (ne mūsų gimdytiems vaikams) būtų geriau. ar globėjų ar įtėvių šeimoj nesvarbu- svarbu ,kad mylėtume juos.
Tiesa, pavardę ir vardą keičiau. mergytė turėjo pradžioj motinos , paskui patėvio (o gal tėvo) pavardę, o vardas išvis sudurtinis žiaurus su bonkem, tarom, susijes. net nupurto. ar galėjau palikt jai tokius svarbius atsineštinius dalykus. nemanau,kad ji padekotų. ji žinos viską ,ko tik reiks. kai reiks.
su nuostabiu pavasariu mus visas .

Po pietų miego paskambino iš darželio.Aguonai 39,7.Tik bliaut norisi.Ne vaiko gaila.Savęs.Šiandien pirmą dieną po ligos į mokyklą išėjo Pupa.Žirnis vėl kosėja...

kas mažiukei? Anginos, bronchitai, plaučių uždegimai pjauna. Jūsų abiejų tikrai gaila. Mamas labai vaikų ligos išvargina.

vadinasi su vaiku viskas gerai

Man grazu kai vadinama idukra, zmona / isunis, vyras. Sugyventine, globotine - ne. Bet jei jau nenori vyras imti i zmonas, tai susitaikai ir gyveni arba ne. Tas pats su vaiku, imi kuri galima ivaikinti. Jei norisi tik globoti, ieskausi kt sarase.

Vadinti galima anyta/sesuru, bet tai bus sugyveninio anyta/sesuras, bet ne santuokinio vyro. Skirtumas yra - dokumentas.

ne man skirta, bet atsakiau

Aš tekėjau, nes man labai svarbu tradicijos, todėl ir pavardę be brukšniukų ėmiau ir -ienė rinkausi Parašas pase lyg pažadas, kad būsiu šalia visą gyvenimą. Ir vaikus vaikinčiausi, bet negaliu dėl materialinių dalykų, berniukų globos pinigai labai didelė paspirtis mūsų šeimai ir dabar (ištemtume kažkaip ir be jų, bet tada tektu dirbti nebe dviem, o trim etatais, nebeliktu laiko vaikams) ir žvelgiant į ateitį, kai 3 kone kartu išeis studijuoti. Bet net įvaikinusi neatsisakyčiau bendravimo su normaliais bio giminėmis, su teta, seneliu (ką darome ir dabar), su likusiais broliais/sesėm, nes manau labai svarbu pažinti save visą, su visomis šaknimis. Tas įvaikinimas, nors tik statusas, tik formalumas, nes jausmų ir santykių visiškai neįtakoja, man tapatus su tuo parašu pase- be išlygų esi mano vaikas

labai gražiai ir aiškiai aprašyta ir susieta

taip, t9kstantį kartų taip