
Paauglystes laikotarpyje, "bevilstiskomis" mano manymu akimirkomis norejau kazkam parodyti, kad as esu svarbi, t.y. tas egoizmas - nusizudysiu, o jus manes gedekite, liudekite, apverkite, nes neivertinote manes.. kvaila dabar, kai prisimeni. Mano drauge zudesi vaistais, kriziniu jai laikotarpiu, isgelbejo reanimacijoje, dabar dekinga visiems.
Vaikai labai neatsakingai ziuri i gyvybe, zalojasi save. Kasmet nevienas atima sau gyvybe. Kas tai? Egoizmas? Silpnumas ir negalejimas kovoti su krizemis. Aplinkiniu abejingumas salia esanciam zmogui?