| QUOTE (miegelis @ 2004 01 20, 17:48) |
| Taigi, mes, patirties turincios moterytės, galim susimastyti, kad gal jau reikia psichiatro. Bet ne vaikai, ne jaunimas. Už juos šiuo klausimu turi mastyti tėvai. |
tai cia jokio skirtumo, ar pats pas psichiatra nueisi, ar tevai, ar kiti artimi zmones nuves. Esme tame, kad pas si specialista, kamuojant depresijai, butina apsilankyti
Vat butent ,kad trucija-vaiksto paskui tokie lyg "zombiai".Ai,labai sudetingas tas zmogaus vidinis pasaulis.Butu labai paprasta-isgerei tablete ir viskas tuo baigiasi.Gaila,bet ir daktarai su savo vaistais nera visagaliai.Vistik,mano nuomone,tokiu atveju labiau padeda psichologai.
Kai aš buvau paauglė, (tik jums prisipažinsiu, o šiaip tik šeimos nariai ir artimaiusi draugai tai žino) irgi bandžiau nusižudyti 
ir tik per plauką nepavyko, matyt kažkam iš viršaus aš dar nebuvau reikalinga(mėgstu taip sakyti). Ir galiu pasakyti kas man būtų padėję, kad to nė nebūčiau dariusi, o gi tik vienas žmogus - mano mama. Jai būtų užtekę su manim pakalbėti, ar bent parodyti kaip nors man, kad aš su ja galiu pakalbėt atvirai ir to net sugalvojus nebūčiau.
Neberašysiu, nes nebenoriu daugiau prisimint šio savanaudiško savo poelgio
iki
P.S. Nė vienas, kuris tikrai nori nusižudyti to niekad niekam nesako, patikėkit, o kas sako tas tik nori pagąsdinti
ir tik per plauką nepavyko, matyt kažkam iš viršaus aš dar nebuvau reikalinga(mėgstu taip sakyti). Ir galiu pasakyti kas man būtų padėję, kad to nė nebūčiau dariusi, o gi tik vienas žmogus - mano mama. Jai būtų užtekę su manim pakalbėti, ar bent parodyti kaip nors man, kad aš su ja galiu pakalbėt atvirai ir to net sugalvojus nebūčiau. Neberašysiu, nes nebenoriu daugiau prisimint šio savanaudiško savo poelgio
iki
P.S. Nė vienas, kuris tikrai nori nusižudyti to niekad niekam nesako, patikėkit, o kas sako tas tik nori pagąsdinti
Paskaičius Rasmos mintis net šiurpas paėmė. Aš (kaip kažkuri mamytė rašė) paaulystėje galvojau apie tai (tuomet jaučiausi neįvertinta), bet po keleto metų supratau kokia buvau kvaila. Manau kad kartais aplinkiniai, net artimi žmonės gali savo elgesiu ir kalbomis kitą privesti iki to. Na bet aš čia kalbu savo patirties. Mano 18-metis pusbrolis prieš trejus metus nusižudė ir manau dėl to iš dalies kalta mano teta ir giminaičiai. Pusbrolio tėtis taip pat nusižudė, kai jam buvo 8-eri. Ir tiesa sakant nuo to laiko jam visi aiškino, kad jis elgiasi kaip tėtis, kad jis užaugęs išgerinės kaip tėtis ir pan. O juk jam buvo tik 8-eri metai. Tai argi reikėjo taip kalbėti vaikui. O mano teta visada labiau (bent taip iš šono atrodė) mylėjo kitą jaunesnį sūnų. Žinoma, tikrų tokio poelgio priežasčių niekas negali pasakyti, tačiau manau tai buvo galima numatyti. Bent man taip atrodo.
Mano senelis senatvėje susirgo depresija. Na, atsiliepė jaunystės išgyvenimai - pokaris, neramumai, naktiniai svečiai, šaudymai ir t.t....Gydėsi ligoninėje 5 metus. Tačiau kartais mes jį parsiveždavom iš ligoninės atostogų. Na, kai jau jam vėl blogiau būdavo, pats pasisakydavo, kad vėl nori į ligoninę. Na, jis žiauriai ramus būdavo, visada miegodavo arba gulėdavo į sieną nusisukęs. Nei jo ten ko paklausi, nei ką iš jo išgirsi, vienžo - gili depresija. Na, vienų tokių atostogų metu jis nusižudė. Neaišku kodėl. Gal nebenorėjo mūsų varginti, gal jau jam labai sunku buvo pasidarę, niekas dabar nesužinos.
Na, esu tikriausiai kaip visi, kartais apie tai pagalvojanti.. Po pusseseres bandymo nusizudyti ir visai rimtai ta tema domejausi.
Gal kurie savizudziai ir gailisi savo poelgio, kai jau mirtis i akis zvelgia. Mano pussesere isgelbejo. Tai ji, samone atgavusi ir supratusi, kad nemire, sake labai skaudziai ir ilgai del to verke.
Priklauso turbut nuo bandymo nusizudyti priezasties. Jei tai buvo pagalbos sauksmas, geriau jam, kai isgelbeja, bet jei zmogus tai dare is gilaus isitikinimo, kad nebeverta gyventi, jei jis jaucia, kad paprasciausiai nebeturi tam jegu, tuomet noras mirti yra labai tikras. Tuomet ir apie tokius savo planus jis niekam neprasitaria. Kam?
Artimiesiems, aisku, po to labai negera. Bet... Skaudiname kitus zmones, paliekame vienus didziausiose bedose, ne pirsto nepajudinam, kad jiems padeti. Dar apkalbame, pasmerkiame, pasipiktiname. O kai zmogus paluzta ir iseina is gyvenimo, jauciames apleisti ir bejegiai. Taikau ir sau. Ir labai tikiuosi, kad niekas is mano artimuju taip nebepasielgs...
Gal kurie savizudziai ir gailisi savo poelgio, kai jau mirtis i akis zvelgia. Mano pussesere isgelbejo. Tai ji, samone atgavusi ir supratusi, kad nemire, sake labai skaudziai ir ilgai del to verke.
Priklauso turbut nuo bandymo nusizudyti priezasties. Jei tai buvo pagalbos sauksmas, geriau jam, kai isgelbeja, bet jei zmogus tai dare is gilaus isitikinimo, kad nebeverta gyventi, jei jis jaucia, kad paprasciausiai nebeturi tam jegu, tuomet noras mirti yra labai tikras. Tuomet ir apie tokius savo planus jis niekam neprasitaria. Kam?
Artimiesiems, aisku, po to labai negera. Bet... Skaudiname kitus zmones, paliekame vienus didziausiose bedose, ne pirsto nepajudinam, kad jiems padeti. Dar apkalbame, pasmerkiame, pasipiktiname. O kai zmogus paluzta ir iseina is gyvenimo, jauciames apleisti ir bejegiai. Taikau ir sau. Ir labai tikiuosi, kad niekas is mano artimuju taip nebepasielgs...
mano pusesere irgi zudesi.. prisigere vaistu.. o paskui pasigailejo.. pasigailejo ir pasake tevam ka padare.. aisku tada viskas baigesi gerai.. dabar yra laiminga.. ir tada pati suprato kad visgi nori gyventi.. bet kaip jaustis tam zmogui, kuris nori pasitraukti is gyvenimo ir galiausia visgi pabunda?.. as asmeniskai pateisinu savizudzius.. kiekvienas turim teisia rinktis kaip gyventi, kiekvienas turime ir tokia pat teise rinktis ar isviso norime vaikscioti sia zeme.. ir daznai saves klausiu: kam isviso gyventi ir kankintis, jeigu vistiek kada nors mirsim?.. kam save ir toliau kankinti?.. jeigu gali paprasciausia viska paankstinti..
QUOTE(Lucy @ 2005 10 18, 22:57)
Teise rinktis? Kas cia per nesamone?
Paankstinti? Nieko kvailesnio nesu girdejusi.
Savizudziai - kvaili ir silpnavaliai zmones (nekalbu apie paauglius, kur ir taip visiems aisku, kad jie kaip sizofrenikai kokie), nesubrendeliai. Pikta ant tokiu.
Paankstinti? Nieko kvailesnio nesu girdejusi.
Savizudziai - kvaili ir silpnavaliai zmones (nekalbu apie paauglius, kur ir taip visiems aisku, kad jie kaip sizofrenikai kokie), nesubrendeliai. Pikta ant tokiu.
Ir aš taip galvoju...
Tačiau yra vienas "bet".
Gal ne vienas, gal keli...
Pvz., nepagydoma liga ir nepakeliami skausmai.
Kitas dalykas - žmogus, praradęs viską...
Šiandien perskaičiau straipsnį, kuris privertė susimąstyti - ar motinos, netekusi visų savo trijų vaikų ir pakėlusi ranką prieš save, poelgis yra smerktinas? Į visus pakėlusius ranką prieš save žiūrime iš savo varpinės, o ką, jei tuo metu savižudžiui tikrai reikėjo pagalbos ir tuo metu jo sąmonėje nebuvo nė spindulėlio šviesos?Prieš porą metu dalyvavau jauno vaikino savižudžio laidotuvėse, kurios mane giliai sukrėtė. Mačiau jo motinos skausmą ir vienu metu buvau pasiryžusi niekada neturėti vaikų, nes jie (ne visi, aišku), nedėkingieji, visiškai negalvojantys apie artimųjų skausmą, bet kada gali tokią šunybę iškrėsti..
Manau, kad visi zmones, kurie bando nusizudyti, serga depresija. Ta tikraja, ne siaip liudesiu. Ne visi depresuotieji zudosi, bet besizudantys tikrai visi serga depresija. Susirge masto kitaip. Ir jiems tikrai labai labai negera! Esu tai patyrusi, tik tiek, kad krastutinumo nepasiekiau.
Jeigu rimtai mastote apie savizudybe (nebe teoriskai, abstrakciai), nueikite, savo ir savo artimuju labui, pas psichiatra. Ar net pas bendros praktikos gydytoja. Kartais keliu tabletyciu pakanka, kad isliptumet is pragaro. Tai kam be reikalo kankintis?
O del ko verta gyventi? Del laimes akimirku
, kurios slepiasi uz jusu liudesio. Del visko, ka dar galite patirti naujo ir grazaus. Argi nesmalsu?
Jeigu rimtai mastote apie savizudybe (nebe teoriskai, abstrakciai), nueikite, savo ir savo artimuju labui, pas psichiatra. Ar net pas bendros praktikos gydytoja. Kartais keliu tabletyciu pakanka, kad isliptumet is pragaro. Tai kam be reikalo kankintis?
O del ko verta gyventi? Del laimes akimirku
, kurios slepiasi uz jusu liudesio. Del visko, ka dar galite patirti naujo ir grazaus. Argi nesmalsu? QUOTE(Zen @ 2005 10 19, 11:25)
O del ko verta gyventi? Del laimes akimirku , kurios slepiasi uz jusu liudesio. Del visko, ka dar galite patirti naujo ir grazaus. Argi nesmalsu?
, kurios slepiasi uz jusu liudesio. Del visko, ka dar galite patirti naujo ir grazaus. Argi nesmalsu? o jeigu to nenusimato? o tik vargas ir siaubas? Virdzinijos postas.. šiaip esu mąsčiusi ir ne vienąsyk apie savižudybę... esu traukusi iš savižudybės žmones.. esu klausiusi prašymų bužudyti... ne kiekvieno kelio gale laukia džiaugsmas.. tik tiek..
