Įkraunama...
Įkraunama...

Savižudybė

QUOTE (Aga @ 2003 10 31, 09:07)
Skaiciau,kad virs 90 procentu nusizudziusiuju yra kalbeje apie savizudybe bent karta.Nors aisku visi galvojo,kad tik siaip kalba...

Tikrai kalba,tik mes nepastebim to arba netikim,kad tas zmogus gali taip pasielgti.O cia ir buna noras atkreipti i save demesi,sulaukti pagalbos...Turiu skaudzios patirties.Deja,tuo metu uzuominas ir as praleidau pro ausis.
Atsakyti
QUOTE (ostra @ 2004 01 16, 00:25)
Tikrai kalba,tik mes nepastebim to arba netikim,kad tas zmogus gali taip pasielgti.O cia ir buna noras atkreipti i save demesi,sulaukti pagalbos...Turiu skaudzios patirties.Deja,tuo metu uzuominas ir as praleidau pro ausis.

Nors is kitos puse kiti kalba,kad jei zmogus vis kalba apie savizudybe,tai tikrai neisdrysta nusizudyti.Bet as tai su tuo nesutinku,manau dauguma kas apie tai galvoja,kazkada tam neatsispiria,nors ir kaip bebutu gaila...O as jauciu per didele baile esu,kad tam pasiryzciau,nors minciu kyla sad.gif
Atsakyti
QUOTE (Aga @ 2004 01 17, 13:23)
O as jauciu per didele baile esu,kad tam pasiryzciau,nors minciu kyla sad.gif

Aga,negalvok taip. Viskas bus gerai,tik neisileisk blogu minciu. Viskas prasideda nuo minties...
Atsakyti
QUOTE (mamulia @ 2004 01 17, 20:19)
Aga,negalvok taip. Viskas bus gerai,tik neisileisk blogu minciu. Viskas prasideda nuo minties...

Nieko rimto negalvoju,tik kartais tokios "isganingos" mintys ateina,bet ateina ir praeina biggrin.gif Sakau,kad esu baile gi biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE (Aga @ 2004 01 17, 13:23)
Nors is kitos puse kiti kalba,kad jei zmogus vis kalba apie savizudybe,tai tikrai neisdrysta nusizudyti.Bet as tai su tuo nesutinku,manau dauguma kas apie tai galvoja,kazkada tam neatsispiria,nors ir kaip bebutu gaila...O as jauciu per didele baile esu,kad tam pasiryzciau,nors minciu kyla sad.gif

Nereikia tokiu minciu-po visu sunkumu vistiek ateina ir grazesnes dienos.O jeigu dar zinotum,kaip jauciasi po to artimieji,tikrai taip nesielgtum.Negalima ju taip bausti.
Atsakyti
Teisingai, prieš pagalvojant apie savižudybę reikia pagalvoti ne apie save, o apie aplinkinius, artimuosius, pažiūrėti į savo vaiką ir pagalvoti, kad dar aš jam dar taip reikalinga. O pagalvoti, manau gal visi žmonės bent sykį gyvenime apie tai pagalvoja. Bet baisiausia, kad apie tai jau pagalvoja ir vaikai. Suaugęs dar dažnai gali pats ar medikų pagalba išsikrapštyti iš tos prarajos, o va su vaiku - sunkiau.
Atsakyti
QUOTE (ostra @ 2004 01 17, 17:39)
Nereikia tokiu minciu-po visu sunkumu vistiek ateina ir grazesnes dienos.O jeigu dar zinotum,kaip jauciasi po to artimieji,tikrai taip nesielgtum.Negalima ju taip bausti.

Negalima bausti.... Nežinau ar visi taip besielgiantys nori bausti... tiesiog ateina akimirkos, kuomet nebegali pakelti visko kas tave supa, nebematai kelio išbristi iš to mėšlo, kuriame esi, o ir artimieji nevisada tau gali padėti... arba nenori.... netgi tai, kas tave sulaikė anksčiau nuo to-nebelaiko.... kai pajunti, kad nebėra į ką atsiremti? kas tada? žinoma, tam reikia drąsos, kad pasiryžti, bet dar daugiau reikia drąsos ir stiprybės, kad toliau gyventi..... frusty.gif
Atsakyti
Toms, kurioms bent mintis kyla apie savizudybe galvoti reiketu apie vieninteli dalyka - kur artimiausias psichiatro kabinetas!

Savizudybe - nenormalu. O tai,kas nenormalu, turi buti gydoma.
Atsakyti
QUOTE (Smurka @ 2004 01 19, 14:10)
Toms, kurioms bent mintis kyla apie savizudybe galvoti reiketu apie vieninteli dalyka - kur artimiausias psichiatro kabinetas!

Savizudybe - nenormalu. O tai,kas nenormalu, turi buti gydoma.

Deja,daznai jie visiskai nepadeda.
Atsakyti
Ostra sutinku su tavim..... ne visada jie gali pagelbėti-jie tavo probmų neišspręs... o ir iki jų patekti reikia dar pinigų turėti. beje, kai tau tik šiaip bloga ir pats nežina ko-gal tada jie ir padėtų susigaudyti, bet kai tave užgriūna konkreti realybė...deja... sad.gif
Atsakyti
Auuuuu! As kalbu ne apie psichologa, o apie psichiatra. Sumanymas zudytis jau nebegdomas vien pokalbiais, cia jau reikalinga ir medikamentu intervencija
Atsakyti
Taigi, mes, patirties turincios moterytės, galim susimastyti, kad gal jau reikia psichiatro. Bet ne vaikai, ne jaunimas. Už juos šiuo klausimu turi mastyti tėvai. Kad man kas vaikystėj, jaunystėj būt pasakęs, jog liūdėti, kentėti ir pan. nėra gerai! O tada buvau tokia maksimalistė, už visą pasaulį galėjau atkentėt. Mirtis atrodė tokia graži, tokia herojiška. Laimei, tikėjimas savižudybę smerkia.
Gal laiku sulaukę pagalbos, užaugę vaikai negalvotų apie savižudybę, nesirgtų depresijom...
Atsakyti