Savižudybė

Uzuojauta, laikykis Gal tavo teciui buvo depresija?

Aciu.
Nezinau ar galima tai vadinti depresija. Aibe priezasciu, del kuriu jis taip pasielge: alkoholizmas, n ligu, fiziniai skausmai, uzdaras budas, visu problemu kaupimas savyje. Didele psichologine trauma patyre pries menesi iki savizudybes - ji einanti is darbo sumuse. Daugybiniai veido kaulu luziai, pazeisti nervai, veidas liko baisiai subjaurotas. Plastine operacija butu buve galima atlikti tik po puses metu. Jis labai isgyveno del savo isvaizdos. Ir taska padejo tai, kad jis sudauze darbine masina. Tai buvo ta pati vakara, kai jis nusizude.

Baisu... nezinau net ka ir pasakyti...

Taip, baisu ir net neabejoju, kad man paciai pritruktu zodziu, jei skaityciau toki teksta.
O ir buda numirti jis pasirinko baisu - nusoko nuo bokstinio krano... Labai daznai pagaunu save mintimis vis lipancia kartu su teciu i ta krana. Jame jis pradirbo daugiau nei dvidesimt metu, labai sunkiai isgyveno, kai reikejo iseiti is to darbo. O ir pamenu, kaip budama dar visai mazute, ateidavau pas ji i darba, ilipdavau i krana ir sededavau su juo kabinoje...
Rodos, per laidotuves nesijauciau taip blogai kaip dabar - naktimis emiau sapnuoti teti, daznai prabudineju, atsirado tamsos baime, dienomis sunkumas krutineje, rodos, lyg akmuo butu uzdetas.
Zinau, kad kazkada ta sirdgela apmazes, uzsimirs viskas, bet siandien dar labai sunku. Taip jo ilgiuosi...

manau raso tiesiog realiai,tik ne visi tai ivertina ar nori pripazinti daznas nori kaltinti save,kad artimas nusizude,bet nei vienas is musu ensame atsakingi ar veiksnus uz kita Mes galime atsakyti tik uz save

O jei žmogus daugiau nei 20 metų grasina, kad nusižudys? Vis dar reikia reaguot? Tai viso labo manipuliacijos artimais žmonėm...

Čia šiektiek informacijos:

Jeigu pažįstamas žmogus užsimena apie savižudybę, nebijok atvirai su juo apie tai pasikalbėti:
kalbėdamas nevenk žodžio „savižudybė“;
leisk žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais;
nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti;
nenureikšmink problemų (metinka frazės „viskas bus gerai“);
pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.

Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.

Labas
Pati tokiu minčių apie savižudybę lyg ir niekad neturėjau...
Praeitą vasarą mano mama prisigėrė tablečių tikėdamasi užmigti amžiams. Išgelbėjo ją tik tai, kad dar nepradėjus toms tabletėms veikti, ji sugalvojo paskambint mano tetai ir pasakyt, kad palaidotų ją šalia jos mamos (mano močiutės), tai teta, aišku, tuoj visus sukėlė ant kojų.
Mama pora parų praleido reanimacijoj. Baisu buvo, kai nuvažiavom (mes gyvenam pora šimtų km atstumu), ji buvo pririšta prie lovos, draskėsi pati save ir tas sesutes - galvojau, kad išprotėjo atrodė labai pasikeitusi, ištinusi
Dabar ji geria vaistus, jai buvo nustatyta depresija. Pati sako, kad niekaip nesupranta, kaip galėjusi taip sugalvoti. Ji puikiai prisimena, kaip atsinešė ir pradėjo ryti tuos vaistus, tačiau sako, kad tuokart viskas vyko taip, lyg kažkas kitas valdytų jos kūną, o pati viską stebėtų iš šalies...
Po mamos tokio bandymo sužinojau, kad jos mama taip pat nusižudė - pasikorė. Man niekas to nesakė, kai močiutė mirė, buvau dar studentė, studijavau kitam mieste ir atsimenu, kad kai mama paskambino ir pasakė, kad jos nebėr, tai dar prašė į laidotuves nevažiuot, nes vistiek nieko jau nebepadarysiu, kad geriau likti, kur esu, ruoštis atsiskaitymam, o ir kelias brangus ir pan. Man tada tai pasirodė visai logiška ir aš į laidotuves nevažiavau...
Tai va, kartais imu bijoti dėl savęs... Nežinau, nemoku paaiškinti. Dabar tai nelabai tokios mintys kamuoja, bet kokius pora mėnesių po mamos bandymo išeit, tai buvau lyg išprotėjus, baidžiausi žmonių, ir tikrai visokių nesąmonių galvoje kildavo...

Dviprasmiskas pasisakymas - taip ir nesupratau jusu poziurio.
As esu isitikinusi, kad nevalia visos kaltes permesti savizudzio artimiesiems. Taip kaip raso Rasma, gali rasyti tik tie, kurie realiai nesusidure su tokia nelaime...

Is tikro gaila,kad uzkliuvo akis uz tokios temos,nemaloni ji labai,bet paskaicius kelis pasisakymus,noras ir man uzejo isliet virtualioj erdvej tai,ka galvoju..

Tikrai tikrai bent mano situacijoje del to,kad nebesinorejo gyventi,kaltinu artimiausiuosius,labiausiai-mama,nors kad ir kokia ji butu ir negaleciau jai atleisti,myliu...

Mama pamilo berniuka mergininka,pastojo.Tuo metu pastojo dar viena mergaite is to pacio bendrabucio...Pasiryzo gimdyti.Jos mama(mano mociute) nupirko aukso ziedeli,nes anais laikais nesusituokusi buvo lygu paleistuvei...
Mama sunkiai dirbo per 2 darbus,bet kai ja pamatydavau gryztancia,is kart apsiasarodavau,nes zinodavau,kad gausiu dirza del to,kad su slapiu smeliu zaidziu,del to,kad netikamai apsirengus,del to,kad nepavalgius ir pan...Ji visada nusipurtydavo,jei ka bandydavau isimti is plauku,niekada anes neapkabindavo.
Atsirado dede,kuris man buvo labai geras.Ir mamai geras...O man toks geras,kad visada leisdavo zaisti su jo kunu kaip tik man patinka,svarbu,kad buciau po kaldra...Tada patikdavo,o dabar prisiminus sleikstu...
Atsirado kitas dede,man jau beveik 7 metukai buvo.Net pamenu kaip jie susipazino autobusu sustojime...Jis man taip pat buvo labai geras.Pamenu,kaip mamos tyliai paklausiau ar galiu si dede vadinti teciu...Jis buvo geras,gindavo mane,kai mama klykdavo,kad siuksles neisnestos ar pan,bet ilgainiui jau pradejo klykti abu,gal tikrai toks blogas vaikas buvau? Atsirado broliukas.Viska,ko as neturejau,jis turi.Nors ir suaugus esu ir dziaugiuosi del jo,bet vis tiek taaaip skauda sirdi!As dviratuko neturejau,nes "nera kur vazineti",neturejau rasomojo stalo,nes pamokos ir ant virtuvinio puikiai ruosiasi,neturejau normalios lovos-sprandzinos lindo i nugara,neturejau kompiuterio,telefono.O kai kazkada paprasiau nupirkti matematikos sasiuvini,mama pasiule eiti prostitute dirbti Tai patevis dedavo po 50ct ant sokoladuko i kisene,o as taupydavau,kad didesne jau galeciau pudros nuo spuogu nusipirkti...
Isgeres patevis budavo labai agresyvus,o mane tvirkindavo.Mama dar db nezino,o jei suzinotu,kalta juk likciau as Brolis nuolat matydavo mane verkiancia,o jis juokdavosi ir dar specialiai ka nors darydavo,kad pykciau ant jo,sukteleciau,o mama mane isbartu...Kazkada mama prasitare,kad buna mokykloj(ji ten dirba)ir galvoja ar dar mane gyva namie ras Mama,taip galvoja!Ir teisingai galvojo-juk vede link to!!! Tuo paciu metu pasake,kad nemyli manes(neperdedu,cia jos zodziai)ir,kad nedare isvalymo,nes norejo susilaukti kitu vaiku.Kad broliuka myli,nes jis lauktas vaikas ir t.t. ir pan,nebegirdejau ka sake,o mokykloj 3 pamokas praverkiau...
Rasiau dienorasti,mama perskaite pradejo moralizuoti,abi pradejom rekti viena ant kitos,bet kokia prasme-vis tiek negirdejo ka sakau...Uzsiemiau uz galvos ir ziurejau pries save-i dieduko,nesenai isejusio ir be proto mylimo,sapnuojamo net db(praejo 7 metai)nuotrauka ir kilo isganinga mintis Palaukiau kol nustos mama klykavus-o ji lyg kazka ytardama pradejo deretis-ar gerai,ar supratai,ka norejau pasakyt,susitariam kad bus kitaip.O as-aha,aha.Nuejau i vonia,pasiemiau telefona,parasiau tetai-mamos sesei,kad nepyktu,jog taip elgiuosi,atkeliau kilimuka-kad mamai vargt plaunant nereiketu,pasiemiau britvute ir prapjoviau riesa.Patikekit,db taip pasielgt negaleciau.Nei milimetro ipjaut negaleciau,o tada,kai atsivere oda,bet nepasirode kraujas,braukiau per ta pacia vieta dar karta...Mama pradejo baladot i duris,kad atidaryciau,pasakiau,kad atstotu,noriu issiverkti.Po kiek laiko vel.O man nesiseke,pribego kraujo klanas,bet pradejo kreset zaizda,maigiau ranka,kad tik begtu...Trecia k.isgirdau mamai liepiant kad patevis lauztu duris.Islauze.Puole man uz rankos,kad nuplautu ir drebtelejo-***** tu...Tuo metu ypuole teta,apsikabino ir pradejo garsiai raudot.Atleke basom kojom batuose...Ir greitojoj vaziavau su ja,o ne su mama.Mama nuejo miegoti.Nepaguldei i psichuske,nes teta dirba klinikose,pazadejo mane globoti,nebeleisti i namus.Gryzau su taxi i tevu namus pasiimti siulais uzsiutu dienorasciu.Patevis vos sugrabaliojo raktus durims atidaryt,o mama miegojo.Kita diena jis paskambino,sako-tokia grazi diena,o tu norejai iseit...O mama per pora savaiciu,kurias gyvenau pas teta,nepasidomejo ar gyva.
Teko vis tiek gryzti namo,teta negalejo gi manes savintis,juolab kad iki pilnametystes pora metu buvo like.Namie 3 dienas buvo ytampa,o veliau pradejo priekaistauti.Neveltui pries tam atsitinkant 2 savaites sapavau,kad valgiau,skyniau,regejau vysnias.Asaros arba liga...
Pilametystes sulaukus pradejau dirbti.7 iseidavau visi miegodavo,22 gryzdavau,taip pat miegodavo.Laiminga del to...Gavusi 1 alga,varganus 400lt isgirdau,kaip patevis mamai sake-gavo alga-puse sumos ant stalo kad butu,o mama tarstelejo,kad ji greiciau is namu iseis,nei duos.O as,patikekit manim,buciau davus,bet po tokiu zodziu...
Pradejo slepti maista,nesdavo i balkona,juk uzsidirbu,galiu pati nusipirkti Pries man einant maudytis lekdavo ziuret skaitliuku parodymu,isejus is voNios-taip pat...Pasiguodziau tai tetai,ji nebeislaike,surado man nuomojama buta pas seimininke.Tyliai,kai tevai i kazkieno laidotuves isvaziavo,susinesiau daiktus pas teta ir laukiau gryztanciu tevu,kad pasakyciau jog iseinu.Sedziu,o namie nei 1 daikto mano...Kai gryzo pradejo rekt,kad eiciau nors ir i 4 puses,kad nepamirsciau raktu grazinti...Metus laiko net nepasidomejo kur gyvenu,o po to persikrausciau pas savo dabartini vyra.

Po metu,kai viskas stojo i vezes,mama atveze mano uzsilikusius namie diplomus is baigtos muzikos mokyklos ir laiska,kuri rasiau 4 klaseje ir kuri mokytoja liepe atplesti 18 metu.Ten reikejo irasyti savo svajones.Buvau irasiusi-noreciau buti labai gera ir dirbti banke,kad galeciau duoti pinigeliu mamai...
Db turiu vyra,nuostabia dukryte,nera net uzuomazgu minciu apie savizudybe,bet as nuolat zirziu,kad vyras nerodo demesio,nuoat burbu,vedu i praraja musu santykius.Man ziauriai reikia demesio,as niekad jo neturejau,o vyras,kaip tycia ir nemoka jo rodyti.Pripratau,bet tikiuos,kad gyvensim ilgai ir laimingai,o musu dievinama dukryte niekad nepatirs to,ka teko man.Nors,cia tik vargana kruopele tos istorijos,tos VAIKYSTES...

stengiuos ta minti uzglaistyti karstu sokaladu

Begalė vaikų Lietuvoje papasakotų tokias istorijas, siaubas kažkoks, kaip tėvai gali šitaip vaikų nemylėt, kodėl niekas iš aplinkinių nieko nedaro