QUOTE(Reduška @ 2009 12 29, 21:45)
Bet kur išeiti? Kada šitam mieste tik vos kelios draugės ir nenori joms užkrauti savo problemų. Iš po švenčių likusi be finansų?
O kitame mieste? Jūs ne savo gimtajame mieste gyvenat?
QUOTE(Ylang-ylang @ 2009 12 29, 22:10)
Sakot, kad tokio amžiaus vaikai dar neką supranta, o paskui pasakojat, jog pradėjo mikčioti po to, kai vyras pakėlė prieš jus ranką? Tai kaip čia išeina?
Tada vaikui buvo stresas, o tėvas vaikui pasakė kad aš to nusipelnau.
Kai ištekėjau taip ir likau gyventi pas vyrą. Dabar čia ir darbas ir vaikų mokyklos. Kitam mieste nemanau kad darbą taip paprasta būtų dabar susirasti. tėvai už 40 km. o kuo važinėti į darbą, vaikus į mokyklą į būrelius?
Darbą kolkas turiu bet neaišku dar kiek, algos vėluoja, mažėja, o ką jei vieną mėnesį aš tą butuką pajėgsiu išsinuomoti, o kitą net ir ant maisto truks. tada žemintis prieš vyrą ir prašyt kad padėtų?
QUOTE(Reduška @ 2009 12 29, 22:20)
Tada vaikui buvo stresas, o tėvas vaikui pasakė kad aš to nusipelnau.
Kai ištekėjau taip ir likau gyventi pas vyrą. Dabar čia ir darbas ir vaikų mokyklos. Kitam mieste nemanau kad darbą taip paprasta būtų dabar susirasti. tėvai už 40 km. o kuo važinėti į darbą, vaikus į mokyklą į būrelius?
Kai ištekėjau taip ir likau gyventi pas vyrą. Dabar čia ir darbas ir vaikų mokyklos. Kitam mieste nemanau kad darbą taip paprasta būtų dabar susirasti. tėvai už 40 km. o kuo važinėti į darbą, vaikus į mokyklą į būrelius?
ne nu, normaliai. Geriau zinoma nusizudyt, tada nereiks nei i darba vazinet nei vaikais rupintis, nei sukt galvos kaip gi tas vyras su tais vaikais elgiasi po jusu mirties. Nepykit, suprantu kad buna dienu kai situacija be iseities atrodo, bet mane apima nerealus pyktis kai zmones sitaip nemasto apie savo vaikus !!!!
Mano tetis nusizude siemet. Mano vaikams ne metuku nebuvo. Bande zudytis ir pernai, kai buvau nescia 35 savaite, tik nepavyko kazkas. Matyt kazkas is auksciau nusprende apsaugoti mane ir vaikus nuo tokio streso. O kiek as paskui sedejau prie jo, su didziausiu pilvu, apti vos kojas pavilkdama (buvau nescia su dvyniais)...kiek snekejau guodziau, bandziau kazkaip optimizmo suteikti. Suprantu, nelengvas buvo jo gyvenimas, bet tada labai pykau ant jo. Negalima sitaip vien tik apie save galvoti.
Jusu atveju taip pat. Nemastot visiskai. Suprantu, gal depresija uzpuolus, bet del to kad vyras kaltina neistikimybe dabar pulti zudytis viska palikus....Sakot ner kur eit. O tai kur eis jusu vaikai kai nusizudysit? I vaiku namus? Nuostabu.
Nepykit, bet tiesiog nekenciu tokiu zmoniu !!! Galiu suprasti, bet negaliu pateisinti !!
QUOTE(Reduška @ 2009 12 29, 22:35)
Darbą kolkas turiu bet neaišku dar kiek, algos vėluoja, mažėja, o ką jei vieną mėnesį aš tą butuką pajėgsiu išsinuomoti, o kitą net ir ant maisto truks. tada žemintis prieš vyrą ir prašyt kad padėtų?
o tai kaip gi jis jums pades jei teigiat kad dabar ji islaikot? kazka jus cia sukat...
QUOTE(wytaute69 @ 2009 12 29, 23:42)
ne nu, normaliai. Geriau zinoma nusizudyt, tada nereiks nei i darba vazinet nei vaikais rupintis, nei sukt galvos kaip gi tas vyras su tais vaikais elgiasi po jusu mirties. Nepykit, suprantu kad buna dienu kai situacija be iseities atrodo, bet mane apima nerealus pyktis kai zmones sitaip nemasto apie savo vaikus !!!!
Mano tetis nusizude siemet. Mano vaikams ne metuku nebuvo. Bande zudytis ir pernai, kai buvau nescia 35 savaite, tik nepavyko kazkas. Matyt kazkas is auksciau nusprende apsaugoti mane ir vaikus nuo tokio streso. O kiek as paskui sedejau prie jo, su didziausiu pilvu, apti vos kojas pavilkdama (buvau nescia su dvyniais)...kiek snekejau guodziau, bandziau kazkaip optimizmo suteikti. Suprantu, nelengvas buvo jo gyvenimas, bet tada labai pykau ant jo. Negalima sitaip vien tik apie save galvoti.
Jusu atveju taip pat. Nemastot visiskai. Suprantu, gal depresija uzpuolus, bet del to kad vyras kaltina neistikimybe dabar pulti zudytis viska palikus....Sakot ner kur eit. O tai kur eis jusu vaikai kai nusizudysit? I vaiku namus? Nuostabu.
Nepykit, bet tiesiog nekenciu tokiu zmoniu !!! Galiu suprasti, bet negaliu pateisinti !!
Mano tetis nusizude siemet. Mano vaikams ne metuku nebuvo. Bande zudytis ir pernai, kai buvau nescia 35 savaite, tik nepavyko kazkas. Matyt kazkas is auksciau nusprende apsaugoti mane ir vaikus nuo tokio streso. O kiek as paskui sedejau prie jo, su didziausiu pilvu, apti vos kojas pavilkdama (buvau nescia su dvyniais)...kiek snekejau guodziau, bandziau kazkaip optimizmo suteikti. Suprantu, nelengvas buvo jo gyvenimas, bet tada labai pykau ant jo. Negalima sitaip vien tik apie save galvoti.
Jusu atveju taip pat. Nemastot visiskai. Suprantu, gal depresija uzpuolus, bet del to kad vyras kaltina neistikimybe dabar pulti zudytis viska palikus....Sakot ner kur eit. O tai kur eis jusu vaikai kai nusizudysit? I vaiku namus? Nuostabu.
Nepykit, bet tiesiog nekenciu tokiu zmoniu !!! Galiu suprasti, bet negaliu pateisinti !!
suprantu jus. savizudziai dazniausiai baisus egoistai... tycia ar netycia bet taip...
QUOTE(Ylang-ylang @ 2009 12 29, 22:43)
tikrai? o man taip neatrodo. Kartais norisi paimt ir gerai kaili iskarst uz tokius pasvaiciojimus.
Situacija dabr visiems ne per geriausia. Va as sedziu namie su vaikais, taip, gaunu pasalpa dabar. Bet neisiviazduoju kas bus po keliu menesiu, nes i darba manes nepriima. Vyras be darbo sedi jau beveik metai ir perdaug nesirupina jo ieskoti... Paskola kabo 2000 lt i menesi...nezinau kaip bus, bet zinau kad kazkaip issiversim. Iskart po nauju pradesiu ieskoti darbo ir vistiek kazkoki surasiu. Na nesugebesim islaikyti buto ir tiek to. Parduosim, isnuomuosim, eisim pas tevus gyvent (taip, irgi labai nesinori, nes reiks prasyt, zemintis, paskui jaustis dekingai visa likusi gyvenima ir tt) Zodziu kazkaip TIKRAI issisuksim, nes AS ESU MAMA ir as PRIVALAU islaikyti savo vaikus o ne rinktis lengviausia kelia ir palikti viska likimo valiai.....
QUOTE(dange29 @ 2009 12 29, 22:44)
suprantu jus. savizudziai dazniausiai baisus egoistai... tycia ar netycia bet taip...
Nekalbėkit nesąmonių. Nei egoistai nei neegoistai, nei stiprūs nei silpni. Tiesiog žmonės, išgyvenantys didžiulį dvasinį skausmą ir nerandantys kitų išeičių. Juos paprasčiausiai reikia išklausyti ir suprasti, padėti rasti išeitis.
