QUOTE(Loli_judo @ 2014 06 05, 10:00)
Oho.. net nežinau, ar čia užjaust tave, ar čia džiaugsmas pas tave
Po visko, kiek ten š tarp jūsų buvo..
Kas nutiko TAM, kad baisi ir sunki pabaiga?
vat susimąsčiau paskui ar apie tą patį visos pagalvos, nes Tuom vadinau mažiuko tėvą
dičkio tėvas pasimirė, kažkada rėkė klykė teismuose, kad mano vaiką močiutė augina, tipo svetimas žmogus, dabar pačio vaikai nežinia kur auga ir be tėvo, ir be motinos, daug jis ten visko klykė, viskas sugrįžo kvadratu ir labai žiauriai. Sirgo sunkiai beveik porą metų, pusmetį ant patalo praleido, nu žodžiu, o jaunas sąlyginai, 45 nebuvo .. žodžiu
per tėvo dieną aparatūrą atjungė, na pabliovėm apsikabinę su vaiku, nes jo vaikų gaila, o labiausiai jo motinos, nes jinai jo nepažinojo, rauda dabar baisiausiai, jai sunkiausia, gi savas vaikas, koks jis ten bebuvo, apskritai tai aš durnė irgi gera, man jo taip gaila buvo palikę, kad ašarojau porą dienų, ale paskui jo rašliavas teismams pasikėliau, filmuotą medžiagą pažiūrėjau ir supratau, kad tokia buvo Jo valia, Dievu nepavadinčiau, nes turėjo motiną jo pirmiau pasiimti, o ne šitaip kankinti, tas visą gyvenimą kankino ją, tai net numirt negalėjo po jos. Jo motina dukart vėžį nugalėjo, o šitas pasidavė nuo pirmos minutės .. nu žo, gyvenimas žiaurus
tai va ir man reikia gero spyrio subinėn 
kai pagalvoju žiaurus tas gyvenimas,ne duok Dieve laidoti savo vaikus 
