sveikutes
stai ir as prazuvele
nugi turiu sunu Igniuka jau daugiau kaip menesis (gime liepos 28d). nezinau nei nuo ko pradet pasakot, atrodo tiek daug yra ka pasakyti cia pasiskaicius..
pirmiausia labai didele uzuojauta tai seimai, kuria istiko tragedija, sunku pasakyti, kas butu nutike man, jei buciau nusprendusi pasilikti cia. labai garsiai kalbeti ir as nenoriu, bet siek tiek papasakosiu. ta karta kai jums parasiau (kad man jau terminas, o kauniske gyd. pasake, kad dar savaite pernesiosiu drasiai, kad tikriausiai teks skatinti ir kad didelis vaikas) gryzom namo, nuejom miegoti ramia sirdim kaip visada, o nakti pradejo begti vandenys, vyras net papokstavo nakti kai pakeliau, sako "tu nebludink, eik miegot tiktai"

bet man pakartojus, staiga soko is lovos ir prasidejo musu kelione

nuvykima i raseiniu ligonine praleisiu... kas liecia sesutes ir kelias akuseres, kurias pazystu, tai zinokit SUPER moterys ir del ju 100proc buciau pasilikus, bet tada nepasitikejimas gydytoja is kauno nugalejo viska. ta akimirka galvojau, kad saltas, grubus ir nesupratau kuo nepatenkintas zmogus nepasirupins mano vaiku geriau bei patyre specialistai klinikose. taigi nieko nelauke su vyru apie 5 ryto isjudame i Kauno klinikas. nu mergytes, nestukes eina "konvejeriu", kiek ju ten daug

paguldo mane jau tiesiai i gimdykla, o kokie remontai, zinot pasijutau kaip 5 zvaigzduciu viesbutyje

tai va, gavau labai faina akuseri, vieninteli vyra lietuvoje, dirbanti jau 37 metus, didelis aciu jam, zinokit nemoku pasakyti kokio gerumo ir svelnumo zmogus, prabuves su mumis visa diena. nuo 10val iki 12val atsidare tik 7 cm ir nieko daugiau nebevyko, pradejo leisti skatinamuosius, apziurineja mane kas koki pusantros valandos, gydytoja jau ne viena, o dvi vis tikrina, kad viska objektyviai ivertintu, na taip ir liko tie 7cm iki pat 17.30val. su didziausiais skausmais prabuvau visa diena, aciu vyrui uz palaikyma, nezinau ka be jo buciau darius. 17.30 ateina gydytoja trecia ir verdiktas: tuctuojau ruosiam operacijai. nu tada zinokit nebezinojau jau nei ka galvoti, o vaikutis mano buvo neisistates ir akutem i virsu ziurejo. tai dieve mano, kai supuole visi, vienas ta daro, kitas ta, nepajutau, kai atsiduriau po didelem lempom, tuoj suleido i stubura vaistus ir jau netrukus isgirdau maloniausia garsa pasaulyje

nu zinokit

kas patyre, zino

neimanoma nupasakot. gime sveikutelis 3910g ir 54cm berniukas - mano Ignutis

o apie paskui vykusia prieziura net nekalbu

be zodziu zinokit

dabar suprantat ka norejau pasakyti,jog galbut cia mane galejo istikti tokia pati traghedija, jei man butu sakiusi gydytoja, kad visos pagimdo ir tu pagimdysi
nenorejau isgasdinti tu, kurios dar tik ruosiasi didziajam ivykiui, bet kuo daugiau istoriju, tuo didesne galimybe pasirinkti tai, kaip jums atrodo geriausia, zinot, kai jau turi vaikuti ir kai isgirsti tokia tragedija, tai labai ne koks jausmas, man ilgai neisejo is galvos ir sirdies
o mano sunutis zinokit labai geras vaikas, duoda teveliam pamiegot, diena kartais biski pasokdina, bet tai normalu, zodziu kolkas viskas
stiprybes

, laikykites, rupinkites savimi ir nepykit, kad sugaisinau su savo istorijom