Knygos knygos knygos...

Iš tokių dalykų neišaugama
Pabaigiau stiklinę.Nusivyliau.Bet parnešė
Doloresos Kazragytės "Raudoni sandaliukai"
Sonia Rossini "Studentė prostitutė"
Judith McNaught "Beveik rojus"

dar geriau

Visgi nusprendžiau nesikankinti su "Tūla", kai pilna tiek įdomių neskaitytų knygų. Man ne pakeliui su masiniu garbinimu, jau ne kartą pasitvirtino Bet kad čia tikras lietuvių kūrinys, tai faktas.

Bandau toliau skaityti "Džentelmenai ir žaidėjai", bet jau ir pradžią pamiršau. Kažko sunkiai man ji

Tai vat labai gaila, kad neišvertė

Anglų kalba jau išėjusi Bridžitos Džons naujoji knyga. Kažin ar lietuviškai ją išvers

Ir as ja jau pries dvi dienas isigijau. Baigiu "Terapija" ir imsiuos jos. Manau, kad tikrai bus issversta.

O man Tūla, atsimenu, labai patiko. Gal net skaityčiau antrą kartą

Sakykite S. day knygos Apnuogink mane ir Atskleisk mane kuri iš jų yra pirma dalis? ar jos susiję ar vertos dėmesio?

sako, tas pats kaip "Penkiasdešimt atspalvių". Man tai nevertos dėmesio, o kai kam gal pakeičia gyvenimą

Jojo Moyes - britų rašytoja ir žurnalistė, laimėjusi ne vieną apdovanojimą už geriausią metų romantinį romaną. "Aš prieš tave" - pirmoji proga lietuvių skaitytojams susipažinti su autorės kūryba. Knyga, padalinusi skaitytojus į dvi stovyklas: apsiverkusius ir ne. Tie, kurie matė filmą "Neliečiamieji", neabejotinai ras panašumų su šios knygos siužetu. Ir tikrai liks nenusivylę.
Šiai knygai labai tinka posakis "nespręsk apie knygą pagal viršelį". Visame pasaulyje skaitytojų tarpe kilo diskusijos dėl pernelyg romantiško viršelio, šaukte šaukiančio apie dar vieną banalią meilės istoriją. Tačiau knygos turinys daug gilesnis ir prasmingesnis nei gali pasirodyti iš pradžių.
Neįgalūs žmonės dar ir šiandien daugeliui sukelia gailestį, palengvėjimą, jausmą "gerai, kad tai atsitiko ne man". Retai pagalvojame, kad per vieną akimirką mūsų gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis. Vieną akimirką tu sėkmingas verslininkas, turintis žavią draugę, padėtį visuomenėje, finansiškai apsirūpinęs, kitą - tu tiesiog kvadriplegikas. Žmogus, prikaustytas prie vežimėlio ir visiškai priklausomas nuo kitų. Tokia yra Vilo Treinoro, pagrindinio veikėjo, istorija.
Knygos autorei teko tikrai sunki užduotis - perteikti neįgalaus žmogaus psichologines būsenas, pasaulėjautą, išgyvenimus, požiūrį į sveikuosius. Atrodo jai pavyko. Kartu su kita knygos veikėja Luisa Klark. Jaunai, darbo netekusiai, jaučiančiai spaudimą iš šeimos narių bei abejojančiai dėl savo meilės sužadėtiniui, Luisai pasitaiko proga dirbti su Vilu. Tai nėra tik darbas. Su laiku išaiškėja tikroji priežastis, kodėl ji buvo pasamdyta. Su laiku tai virsta ir daugiau nei darbu. Daugiau nei draugyste ar noru padėti. Su laiku paaiškėja ir Vilo sprendimas, pakeisiantis visų gyvenimus.
Pirmiausia, kas žavi pradėjus skaityti knygą - rašymo stilius. Čia ir atsiskleidžia autorės žurnalistės patirtis, sugebėjimas taikliai bei šmaikščiai aprašyti situacijas, dialogus. Sukurti įtikinamus veikėjų portretus, neperžengti banalios emocijų ribos ar dirbtinai kelti skaitytojų gailestį. Priešingai, knygoje buvo daug situacijų, kuomet norėjosi garsiai juoktis (ką aš ir dariau).
Ar žmogus turi teisę spręsti savo likimą? Ar mes turime teisę į savo gyvenimą ir mirtį? Šias problemas autorė ir bando pateikti knygoje, leidžia skaitytojams patiems pažvelgti į sudėtingą apsisprendimo laisvę bei iškelti klausimą: "Ką aš daryčiau jo vietoje?".
Emociškai tai labai stipri knyga. Apie du jaunus, skirtingus, likimo netikėtai suvestus žmones. Apie naujus pokyčius, savęs suvokimą bei gebėjimą pakeisti kito gyvenimą. Knygos pabaigą aš skaičiau autobuse. Verkiau, tikrai verkiau, nepaisant, kad mato kiti. Bet negalėjau išlaikyti to gniužulo gerklėje. Negaliu teigti, kad pabaiga nelaiminga. Tai priklauso nuo požiūrio. Bet kokiu atveju, mes kiekvienas turime teisę rinktis.
Galiu prisipažinti, kad ši knyga mano darbe tapo tarsi "keliaujanti knyga". Nes kolegėms liepiau būtinai ją perskaityti. Viena perskaičiusi pasakė, kad nebeduočiau tokių knygų, nes taip pat visą vakarą praverkė, kita siuntė man žinutes su juokingiausiomis citatomis, trečia nėjo net kartu gerti kavos, nes ieškojo kiekvienos laisvos minutės skaitymui. O vieną vakarą pasijutau tarsi knygų klube. Visai netikėtai, prie vakarinės arbatėlės, pradėjome visos diskutuoti apie knygą. Buvo labai gera. Todėl drąsiai šią knygą dedu prie mėgstamiausių ir tikrai rekomenduoju Jums. Aš jau turiu ir naujausią autorės knygą "Mergina, kurią palikai".

O man ji šiaip sau. Pasirodė nelabai tikroviška, kažkokia net paviršutiniška... Pati mintis, idėja gal ir būtų visai įdomi, bet man jos pateikimas, knygos nuotaika ir visa kita kažkaip nepatiko. Norėčiau kitokio išpildymo, kažkokių gilesnių, įtikinamesnių emocijų. Bet čia tik mano nuomonė

Šita sudomino Kaip didelė verksnė, turbūt verkčiau ne tik pabaigoje, bet ir dar kokioje dešimtyje vietų..
Vakar baigiau Kafka, amžinasis sužadėtinis. Ėmiausi knygos šiek tiek nedrąsiai, bet paskui ją tiesiog įsimylėjau. Buvau skaičiusi kelis Kafkos romanus, apsakymus, tačiau apie patį rašytoją ir jo tragišką likimą beveik nieko nežinojau. Sužavėjo viskas, tiek XX a. pradžios Praha, tiek romanų rezgimas laiškais, Kafkos keistenybės, jo šeima, mylimosios, o galiausiai tragiška, bet kartu ir dalinai laiminga jo lemtis. Didelė dalis Kafkos šeimos, abi seserys, jų vaikai buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, o rašytojas išėjo apsuptas savo paskutinės mylimosios globa ir meile, gydytojų rūpesčiu.

merginos,kokios dar dalys sudaro zemes vaikai serija?skaiciau pirmykste moteris urvinio lokio gentis,radau pardavime arkliu sleni,ar dar ko nors tureciau ieskot?

Iki 5 ryto skaičiauJudith McNaught "Beveik rojus" .Net nežinojau,kad taip pasiilgau pasakų Bet koks poilsis