Mirties bausmė

Kiekvienas reiskinys, veiksmas, net garsiai issakyta, uzrasyta mintis, atradimas turi teigiamas ir neigiamas puses. Tai priklauso nuo intenciju, kuriu vedini zmones veikia. Kokiu tikslu vedini tai naudoja.

Meile, rodos toks svieus ir grazus jausmas, bet ir tas tvirkina zmones, luosina juos. Pasaulyje nieko nera statisko, viskas yra kintama, net vertybes, poziuris i jas koreaguojamas.

Kristus, paskacius Biblija, tai taikos, meiles artimam isikunijimas, bet ne, su Dievu ant lupu zmones zudo. Tai ka dabar kaltinsime - Dieva, Biblija, ar zmones, kurie savo vidiniu intenciju vedini tai suvulgarina. Nejau del to Dievas praranda prasme?

Jau anskciau rasiau apie demokratija, manipuliavima ja. Is tiesu, kur be apsisuksi, visur yra galimybe manipuliuoti, piktnaudziauti ir t.t. Bet ar nera brandos stokos pozymis, sunkumui pasitaikus, del to nuleisti rankas ir nieko nedaryti? Sudaryti salygas toliau piktnaudziauti? Ar pasiduoti net nepradejus kovos?

Sorry, bet as nesuprantu kaip galima aspivalyti issitepus kito krauju, kaip galima kalbeti apie "gyvybe vertybe", kai jos atemimas yra pateisinamas visuomenes lygmenyje...

Pritariu Hmmm... mintim.

Mano klausimas apie tai, kodėl labai dideliai daliai mūsų visuomenės norisi, kad žiaurius nusikaltimus padarę nusikaltėliai būtų baudžiami mirties bausme? Pabandžiau už juos atsakyti, pabandyti suprasti ką pajunta žmonės išgirdę tokį pranešimą žinių laidoje.
Čia būtų pravartu pakalbėti ir apie bausmės iki gyvos galvos prasmingumą. Yra dvi didžiausios vertybės kurios gali būti atimtos už baisius nusikaltimus. Tai gyvybė ir laisvė. Jei kalbėti apie laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tai ne veltui ši bausmė yra mirties bausmės alternatyva. Yra žinoma, kad kai kurie nuteistieji iki gyvos galvos norėtų, kad jiems būtų buvusi įvykdyta mirties bausmė. Kai kurie iš jų po kurio laiko nusižudo patys. Jau ir tai pasako, kad dar nežinia kuri bausmė baisesnė. Tad jeigu mes dvejojame ar turime teisę atimti gyvybę nuteistam nusikaltėliui, tai neabejojame, kad privalome laikyti jį uždarytą narve, kaip baisų žvėrį. Viena aišku, tokio žmogaus tarp mūsų būti negali. Gal dalis visuomenės labiau pajus tą nebuvimą kai sužinos, kad mirties bausmė įvykdyta?
Yra skirtingos sąvokos: nužudyti, nukauti ir nubausti mirties baume. Pirma - neabejotina blogybė, teismas išsiaiškins ir skirs skirtingas bausmes už nužudymą per neatsargumą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą kurio pasekoje žuvo žmogus, už tyčinę, suplanuotą žmogžudyste, už fizinį smurtą kurio pasekoje žuvo žmogus ir t.t.
Antra žudymu net nevadinama. Jeigu karys, policininkas, ar kitas pareigūnas kovos metu nukaus žmogų ir tai bus įvertinta, kaip teisėti veiksmai, tai bus savaime suprantama kaip visuomenės ir valstybės interesų gynimas. Mirties bausmės įvykdymo žudymu ar kraujo praliejimu vadinti negalima. Tai yra mirties bausmės vykdymas, lygiai taip kaip ir karys ar policininkas nukaunantis agresorių, pareigūnai skiriantys ir vykdantys mirties bausmę atlieka savo pareigą. Suprantama, tai nėra paprasta, tad nuo viduramžių giljotinos, ar budelio kirvio iki elektros kėdžių, šūvių į pakaušį ir naudų injekcijų buvo ieškoma būdų, kurie vienais laikais labiau įbaugintų visuomenę, kitais būtų kuo mažiau žiaurūs ir labiau panašūs į sunaikinimą.

. .

O ką gali galvoti, kai nežinai kaip bus? Kai tai jau ateina, pamatai, tada ali vertinti. Normalu, kad žmonės tikėjosi kažko geriau. Taip ir čia, galite postringauti apie gailestingumus, bet kai tai paliestų jūsų artimąjį.... Tfu, tfu, tfu aišku.

1. Visais laikais individai tiek progresavo, tiek ir regresavo Nieko čia ypatingo ir dabar šitoje srityje nevyksta. Atsiranda vieni prioritetai, į šoną nueina kiti. Kažkas prigis, kažkas "nesuveiks", tada kiek reikalinga bus prisiminta kas "sena gera", kita bus adaptuota ir keičiama ir t.t. ir pan. Nereikia čia tų "šių laikų" nei peikt ypatingai, nei į aukštumas kelt.

2. Pfff... Briedas. Kas nori, skaito. Kas nenori - neskaitė, neskaito ir neskaitys. Tik nereikia pasakot, kad "anksčiau" skaitė ir išsireikšti mokėjo visi. Užtenka pasižiūrėt pop "realybės" laidas, kad pamatytum kiek beraščių budulių aplinkui veisiasi, kurie nei knygos, nei kompo nematę

3. Kokie tėvai, tokie ir vaikai. Jei tėvams paprasčiausias problemos sprendimas - uždaryt ir išmest raktą arba kulka į pakaušį - ir ramu, tai ir vaikai jiems priimtinus lengviausius kelius renkasi

4. Didžiajai daliai taip.

5. Todėl, kad visada bus dalis nepatenkintų. Nebūna visuomenėj taip, kad absoliučiai visi patenkinti būtų

6. Ne, todėl, kad taip pigiau ir paprasčiau. Nes taip nereikia rūpintis "kodėl" ir "ką daryti, kad taip nenutiktų ir vėl". Nukalei ir ramybė - padarėm, ką galėjom ... Sekantis ...



1. Dėl natūralaus pasipiktinimo ir keršto troškimo, kuris yra toks senas, kaip visuomenė.

2. Jūs neteisingai vartojate sąvokas. Šiuo atveju kalba turi eiti ne apie "teisę" atimti laisvę ar atimti gyvybę. Čia kalba eina apie "pareigą" apsaugoti visuomenę nuo ypatingą grėsmę keliančio jos nario. Ir klausimas turėtų būti - kiek daug mes galime/turime padaryti, kad tą pareigą įvykdyti.

3. Taip, tam tikrais atvejais žmogaus nužudymą visuomenė pateisina - kai tai yra būtina kitiems žmonėms apsaugoti ir kai nėra kitos išeities. Klausimas ar mirties bausmė į tas išimtis patenka.



Turint omeny, kad ES susikūrusi iki mūsų įstojimo buvo jau seniai, veikė irgi jau ilgai ir nuobodžiai, visos procedūros, reikalavimai, veiklos sritys buvo seniai nustatytos, įtvirtintos, veikiančios, sakyti kad "nežinojau kaip bus" gali tik tas, kuris nesidomėjo ir ėjo su banda. Todėl dabar verkti, kad visi lipo į š... ir aš ten įlipau, nes galvojau kad gal šitas kvepės... nu sorry, bet durną ir bažnyčioj muša

Tai įstatymai ir buvo sukurti tam, kad linčo teismų neberengtų kiekvienas pagal savo pasipiktinimo lygį. Siūlot grąžint atgal? Visiems niekada neįtiksi. Ir nukentėjęs asmuo ar jo artimieji beveik visada galvos, kad kaltoji pusė nuteista neteisingai/per švelniai. Tai gal pradėkim kiekvienu atveju artimųjų atsiklaus, ką su tuo žmogum daryt?
- Norit ketvirčiuot? Žinoma, prašom Gal dar prieš tai nagus nulupt, kad per mažai nebūtų? Ne, nenorit. Ok, tiek to.

1. Visiškai sutinku. "Šiuos laikus" ir skaitmeninių technologijų progresą giriančių pakanka, gal net per daug. Vieni iš to gerai uždirba, kiti tiesiog patenkinti patogumais ir nesigiliną į išvirkščiąją jų pusę. Peikia, atlieka tyrimus, rašo straipsnius pavieniai altruistai. Reiškinys tikrai vos pastebimas, nes milijonai dolerių skiriami technologijų reklamavimui, o ne antireklamai.

2. Daug metų tenka bendrauti su jaunimu. Pasikeitimai akivaizdūs. SMS karta savo kalbą nuskurdino vos ne iki Eločkos Ščiukinos iš "Dvylikos kėdžių" žodyno. Filologijoje žinomas dalykas, kad kuo aukštesnė ir labiau išsivysčiusi tautos kultūra, tuo jos žodyne yra daugiau žodžių, tuo kalbos sistema sudėtingesnė.

3. O kokius kelius renkasi protingų, kultūringų, išsilavinusių tėvų vaikai? Turbūt kulkos į pakaušį nesirenka, rakto išmesti nesirenka, bet uždaryti vis tiek teks. Raktą pasiliekam ir kas toliau?

5. Mano subjektyviu pastebėjimu didžioji dalis, na gal kokie 70% Lietuvos visuomenės nepatenkinta.

6. Regis taip ironizuodamas bandote tokias mintis priskirti primityvams, ar neišsilavinusiems visuomenės nariams. O kaip su tomis šalimis kuriose ir dabar yra mirties bausmė?

2. Galimas dalykas, atsiprašau, aš ne teisininkas, bet tikiuosi Jūs supratote ką norėjau pasakyti. Daugelis čia rašančių sąmoningai nerašo taisyklingai lietuviškai, bet juk vis tiek stengiamės kažkaip iššifruoti.

3. Būtent, klausimas ar mirties bausmė į tas išimtis patenka. Todėl mes čia ir diskutuojame. Tose šalyse kuriose yra mirties bausmė patenka, tose šalyse kur mirties bausmė panaikinta nepatenka.

Gal ne visus mano pasisakymus skaitėte, tad leisiu sau pasikartoti. Aš nesu nei už nei prieš mirties bausmę. Šiam tema turiu minčių ir klausimų todėl ji mane ir sudomino. Jūs pasisakote prieš mirties bausmę, savo mintis (ypač pirmuosiuose temos puslapiuose) aiškiai išdėstėte. Tad buvo įdomu sužinoti kokie argumentai yra prieš mirties bausmės buvimą. Deja pasisakančiųjų už mirties bausmę tekstuose daugiau emocijų, nei argumentų. Norėtųsi stipresnių pasisakymų.

Dėkoju Jums už atsakymus.

. .

sunku tuos loginius argumentus rast, kai atrodo savaime suprantama, kad zmogaus gyvybe yra sventas dalykas. a priori. matyt auklejimas padare kazkokia itaka tam, pasauleziura susiformavusi ir cia yra vienas kertiniu jos momentu. jei manes kas prasytu argumentuoti kodel as savo vaika myliu tarkim, irgi nesugebeciau, butu vien emocijos, jokios logikos anot oponento, kuris sakytu, jog vaiko melyt nereik, tai pavz neprakstiska. nu kazkas tokio, nezinau ar aiskus pavyzdys.

beje, jei neduokdie (spjaunu per peti triskart) mano seimoje atsitiktu kas... negaliu uz save atsakyt. gali but, kad ir suzvereciau is kersto (nesakau, jog tai gerai).


mmm, bandau apibendrint ka norejau pasakyt del to argumentavimo. kaip siulote argumentuoti, kad mano kertines vertybes yra butent tokios?

Pritariu RS, pas mus nėra daug argumentų, nes jų ir nereikia, užtenka fakto. Kaip sakoma damage is done ir tuomet siekiama keršto, tvirtos bausmės, o ne su galimybėm į amnestijas ar pan. Visi žmonės skirtingi, vieni jei kas nutinka tik verkia, dievagojasi, o kiti - sprendžia problemas, prisiima iššūkius, ieško teisybės. Dėl to negalite mūsų kaltinti, mes kaip tik esame visuomenės stiprioji grandis, daugiau tokių ir jums tektų verkti mažiau, nes pranaikintume atmatas.

nu cia geeeeeras, VV as gi rasau is kitos barikadu puses persasi isvada, kad ne viena puse neturi argumentu stirpiu

1. Bet tai logiška. Naujovės - tai investicijos, investicijos - verslas, verslas - reklama. O kiekvienas reiškinys visada turi ir gerąją, ir blogąją pusę, apie kurią atsiperkamumo siekiantis verslas savo noru retai kada nori kalbėt. Arklius pakeitus automobiliais pagerėjo susisiekimas, sparta, bet tuo pačiu padidėjo užterštumas, žuvusiųjų kelyje skaičius, sumažėjo žmonių fizinis aktyvumas ir t.t. ir pan. Net peilį "išradus" palengvėjo buitis ar medžioklė, bet blogose rankose jis tampa mirtinu ginklu žmogui. Tai ar dėl to progresas tampa blogiu? Mano nuomone tam mes ir esame mąstančios, ieškančios būtybės, kad siektume atpažinti pagrindines grėsmes ir tokiu būdu suteiktume galimybę sau ir kitiems jų išvengti. Man visiškai nesuprantamas kai kurių tėvų požiūris, kuomet jie bando apsaugoti savo vaikus nuo naujų technologijų žalos jas ignoruodami (maždaug neduosiu kompo, nejungsiu interneto ir tvarka, mano vaikas saugus). Absurdas. Tėvų pareiga yra išmokyti vaikus tinkamai naudotis tuo, kas juos supa. Išmokyti juos pačius atrasti potencialias grėsmes ir kaip jų išvengti. Bet čia jau aš visai ne į temą, tai daugiau gal ir nebesiplėsiu...

2. Vėlgi, ar tai nėra tiesiog būdinga bet kurios epochos jaunimui - neigti tėvų vertybes bandant atrasti savąsias? Galbūt mes tiesiog pereinam iš filologų į "technologus" (ar koks čia terminas tiktų). Ar tai būtinai blogai? Aš asmeniškai nežinau. Istorija parodys.

3. Kaip norit taip, bet vaikai atspindi tėvus. Jei tėvai moko, kad "jei tave nuskriaudė, duok dvigubai atgal, kad ilgam atsimintų", nu tai vaikai taip ir daro. Gi dabar visi tokie individualistai, tokie svarbūs kiekvienas pats savaime, tokie išdidūs ir laisvi. Ir tai nepriklauso nuo išsilavinimo... Mano asmeniškai sutikti didžiausi chamai buvo iš pažiūros inteligentiški, išsilavinę žmonės. Tik kad vidinės kultūros pas juos nulis. Ir vaikai tokie. Maži chamiukai, nežinantys žodžio ne. Bet čia ne vaikų kaltė. Kad jie tokie. Ir net ne naujųjų technologijų. IMHO.

5. Galbūt. Nežinau. Pas mus apskritai koks 70% visuomenės nepatenkinti viskuom. Pradedant savo kaimynais, baigiant valdžia. Ar tai ką nors sako? Apie juos - taip.

6. Aš "ji" (čia šiaip, vardan tikslumo ). Jokiu būdu nenoriu jokios nuomonės priskirti kažkokiai kategorijai žmonių. Čia visiems būdingas bruožas (nepriklausomai nuo išsilavinimo ar socialinės padėties) - rinktis lengviausią kelią. Bet ar visada jis geriausias? Ilgalaikėje perspektyvoje? Ar mirties bausmė išspręs tas problemas, kurias neva tai nori išspręsti jai pritarianti visuomenės dalis? Ir apskritai, ar jie nori kokias nors problemas spręsti? Ar tai tik elementarus kraujo troškulys? Jei pažiūrėtume į statistiką, tai žiaurių nusikaltimų nėra mažiau tose šalyse, kuriose mirties bausmė egzistuoja (išskyrus turbūt Japoniją, bet ten viskas kitaip).

3. Leisiu ir aš sau pasikartoti - aš taip pat nesu nei už, nei prieš mirties bausmę. Nors galbūt iš mano pastarųjų pasisakymų taip ir neatrodo. Aš tiesiog nepritariu pasisakančiųjų "už" pateikiamiems argumentams. Aš nemanau, kad mirties bausmė išsprendžia nors vieną problemą ar užkerta kelią nusikaltimams.
Jos šalininkų pagrindinis argumentas yra kerštas. Tačiau bausmių sistemoje neturi būti emocijų. Mano nuomone.

P.S.: Aš manau, kad mūsų valstybėje apskritai reikėtų iš esmės peržiūrėti bausmių sistemą, proporcingumą, kai kurias bausmes smarkiai sugriežtinti, kai kurias palengvinti. Ir svarbiausia visame šitame procese turėtų būti sistemos, kuri užtikrintų bausmės neišvengiamumą, sukūrimas.
Papildyta:


Bausmė nėra problemos sprendimas. Bausmė yra pasekmių šalinimas.

1. Beveik su viskuo sutinku. Tik dar pastebėsiu, kad niekada progresas nebuvo toks spartus, kaip XX a. ir XI a. Technologijų proveržis reikalauja vis daugiau resursų, o jo neigiamų pusių gamtai, visuomenei ir individams net nebespėjame pastebėti. Verslui reikia vartotojų.

2. Tikėkimės, kad tai tik tiek. Mano tėtis vaikystėje, mokytojui paprašius, lentoje užrašė savo pavardę. Žioplumo klaida, praleido vieną raidę. Draugų akivaizdoje patyrė gėdą kurią ir suaugęs atsiminė. Dabar kas nori tas rašo viešus tekstus, kuriuose kiekviename žodyje po klaidą, o kai kuriuose ir po kelias. Tame įžvelgiu tik regresą.
Beje, atrodo, kad šis punktas nesusijęs su tema, bet jis atsirado vienam iš forumiečių (ar forumietei) kalbant apie visuomenės humaniškėjimą. Kažkodėl suabejojau, kad analfabetas gali humaniškėti.

3. Patys silpniausi argumentai pasisakančiųjų už mirties bausmę yra kalbos apie tai, kad nuteistus iki gyvos galvos reikia maitinti. Dar prasčiau atrodo, kai priduriama, kad čia jis juos maitina, nes čia viskas iš mokesčių mokėtojų. Jei ir būtų mirties bausmė, tai tik ne dėl to, kad sutaupytume kalinių ėdesio.

Emocijų neturėtų būti kuriant ir priimat įstatymus, kuriant sistemas. Bet jos visada bus pradinėse stadijose, įsiklausant į visuomenėje esančias nuotaikas, nuomones ir poreikius. Kažkam reiks pasidomėti, įsigilinti į žmogžudysčių aukų artimųjų jausmus ir norus.
Kad mirties bausmės buvimas nepagerina kriminogeninės situacijos, nesumažina sunkių nusikaltimų, tai liudija kitų šalių patirtis.

Mano artimoje aplinkoje yra buvęs žmogžudystės atvejis. Artimai pažinojau auką, žudiką tik iš matymo. Atlikęs bausmę žudikas išėjo į laisvę. Keletą kartų teko ji sutikti nedidelio miesto gatvėse. Pirmas pojūtis jį pamačius kažkoks keistas net instinktyvus nustebimas "kaip čia taip, jis eina kaip niekur nieko, nešasi maišelyje duoną ir parėjęs vakarieniaus, o to kito žmogaus, kuris nuo jo žiaurios rankos žuvo, jau niekas nebeprikels... Tad užplūsta kažkoks neteisybės jausmas, atrodo, kad taip neturėtų būti ir beviltiškumas suvokiant, kad nieko negali pakeisti.