Mirties bausmė

Juk ir netaikytų jos visiems atvejams. Teisinga būtų taikyti tuose, kur viskas aiškiau nei aišku, liudininkai, pėdsakai, antspaudai, dnr. Būtent, šiais laikais jau galime sau tai leisti, o ir reikia, pasaulis išsigimė
Papildyta:

Kokią patirtį pateisintumėte ir gailėtumėte žudiko? Na ta prasme gal ne gailėtumėte, bet nenorėtumėte jam mirties bausmės. Ką tokio jis turi būti iškentęs, kad turėtų pagal jus procentėlį teisės keršyti kam kitam nekaltam? Na kas tai gali būti? Žodinės patyčios iš gatvės ar klasės vaikų? Fizinis smurtas nuo tėvų? Pedofilija?
Parašykite, tada aš jums pasakysiu tiksliai.

Ir atsiprašau, bet patirtis ne mano skaitykite gal atidžiau. Aš tik iš šalies nuomonę rašau.

Taigi, mastantys zmones sau ir kelia didesnes uzduotys ir reikalavimus. Zudyti, tapatintis su smurtu, yra lengviau, bet ar visi keliai kurie yra lengvi yra TEISINGI...

Zudyti galima tik tuomet, kada kalba eina apie gyvybes isgelbejima. Kai zmogus yra izoliuotas, jis niekam negresia. Susidorojimas su zmogumi nekelianciu gresme yra ZUDYNES. Susitapatinimas su zudiku.





Pasaulis issigimsta tuomet, kai tapatinamasi su smurtu. Kokia tuomet turi teise moralizuoti, kai pats, zmogau, is esmes esi zudikas? As nesuprantu veidmainystes, zongliravimo vertybemis. Jei gyvybe is ties yra vertybe, ji vertybe yra bet kokiu atveju, nesvarbu kieno.

O tiesa yra siekiamybe, nei vienas mirtingasis nezino 100 proc. tiesos. Net budami toje pacioje patalpoje, kiekvienas musu akcentuos skirtingai ka mato. Jau ne karta rasiau apie puodeli su asele. Jei ant stalo stoves puodelis, is skirtingu pusiu du zmones matys skirtingai. Vienas zmogus matys puodeli su asele, kitas tik puodeli. Ir abu zmones bus teisus teigdami, tai ka mate, nes jie sako tiesa. Bet ar tai tiesa...

Dar karta kartoju, jei zmogus salyginai normalus, ar bent jau sako, kad yra nomalus, jam neturetu buti norma zudynes, juo labiau zudynes uz didelius pinigus.

Pasikartosiu, glumina, kad zudimo salininkai moralizuoja. Kaip gali zudikai moralizuoti? Kaip galima dorove nuvertinti iki tokio lygmens. Kaip galima, samoninga, neligotos psichikos zmogaus isvada - zudynes, neva cia auklejimas toks. Idomu kokia to auklejimo prasme, aukletinis tai negyvas. Vel veidmainyste?

Suprantu, kad zudo psichikos ligoniai, suluosinti zmones, ju vertybes yra iskreiptos, todel jie ir zudo, bet mes gi ne psichikos ligoniai, ar vis del to as klystu?

Aš sau kol kas atsakymo neturiu. Mirties bausmė yra ir išsivysčiusiose šalyse, pvz. kai kuriose JAV valstijose. Vargu ar šių valstijų visuomenes galima laikyti kol kas nesubrendusias, suvokti bausmę iki gyvos galvos, kaip humaniškesne alternatyva mirties bausmei. Nesu tikras, kad Europos valstybės nepersigalvos ir negražins mirties bausmės.
Šioje temoje labai daug emocijų ir tai suprantama. Šių žmonių, kuriems gal būtų buvusi pritaikyta mirties bausmė, jei ji nebūtų panaikinta, padaryti nusikaltimai siaubingi. Jau vien pagalvojus apie tai, kad toks nusikaltėlis vos už kelių kilometrų gyvena, kvėpuoja, galvoja, baisu darosi. Visgi išlieka galimybė, kad įvykus kažkam ko dabar negalime numatyti, toks nusikaltėlis pateks į laisve. Net jei ta galimybė tik teorinė, suvokti, kad baisus žudikas jau sunaikintas valstybės ir visuomenės vardu yra lengviau.
Kita vertus, kažin kuri bausmė yra baisesnė: mirties ar iki gyvos galvos. Teko skaityti, kad kaliniai nuteisti iki gyvos galvos ilgai negyvena, nes gyventi tokiomis sąlygomis, neturint vilties niekada išeiti į laisve, irgi baisu ir nesuderinama su žmogaus prigimtimi.

Maitinti iš visuomenės galima ramesnį psichinį ligonį, kuriam užtenka tramdomųjų. kam maitinti atmata tapusį ligonį? Kodėl galima užmigdyti augintinį, kai atrodo, kad jis kankinasi. Kartais nei jis ten tiek kankinasi, nei ką, kartais tiesiog agresyvus ir jau migdomas be gailesčio. Tai kuo agresyvus žmogus, be žmogiškųjų vertybių koks turėtų būti geresnis už sergantį ar agresyvų šunį? Man niekuo. Ir iš viso, nenueikim link psichinių ligonių. Toli gražu kai kuriems iki jų. Ta dvidešimtmečio istorija, nužudžiusio varėniškę. Jis ką toks jau didelis ligonis? Kažodėl niekas iki tol to nepastebėjo ir visiems šokas buvo.

Požiūris į žmogaus gyvybės vertingumą priklauso nuo laikmečio, krašto kultūros ir dar daugybės kitų dalykų. Prisimenu savo močiutės, kuri buvo gimusi 1912 m., pasakojimą apie tai, kaip pažįstama moteris gimdė. Gimdymas buvo komplikuotas, vaikas buvo labai didelis ir pribuvėja pasakė, kad nepagimdysi arba vaikas bus traumuotas. Pribuvėja pasiūlė pradurti vaikui galvą (tuo metu tai turbūt buvo įprastas būdas tokiais atvejais), ir vaisius buvo išimtas dalimis. Mano močiutė apie tai pasakodama norėjo pabrėžti tai, kad šiais laikais dėl to visi labai pergyventų, o tada gimdyvė nei kiek nenusiminė, niekam net į galvą neatėjo, kad čia nužudymas. Tada tai buvo normali reakcija, nes tokia buvo visuomenė, tokia kultūra, toks požiūris į naujagimio gyvybės vertę.

"Gyvybė - apsoliuti vertybė", gal taip turėtų būti tobulame pasaulyje. Kai 1953 m. mirė Stalinas milijonai nežinantys ir nesuvokiantys sovietinės tikrovė, verkė gailėdamiesi Tautų Vado. Kitiems milijonams uždarytiems lageriuiose, badaujantiems ir šalantiems tremtyse, praradusiems šeimas, namus, nukankitųjų artimiesiems, tai buvo pati džiagsmingiausia žinia. Juk normalus žmogus negali džiūgauti kai kas nors miršta. Normaliomis salygomis ne, bet tada milijonai dorų žmonių nuoširdžiai džiaugėsi, nes toks buvo gyvenimas.

Jei pasaulis vadovautusi vien mano suopraciu, kas yra vetybe, itariu nemaza dalis visuomenes, butu nurasyta i balasta, slaka, bet deja, mano suopratis, nera rodiklis.

Taip galima nusikreizeti, kam reikia islaikyti ligonius, kam reikalingos reanimacijos, kam reikalinga islaikyti pensininkus, ar tas pacias niesciasias, invalidus ir t.t.
Bet aciu dievui, musu visuomene yra humaniska, nenusirita iki zudiku lygmens.

Siaip, jau apie tai diskutuota virsuje, nepatingekite preskaitykite. Is naujo "tasyti zuvi" nesinori.



Ko jus taip siaurai imate? Jei jau imti imkime globaliai, nuo Biblijos laiku, o gal pastudijuokime SPARTA, antikos laikus, o gal ir viduramzius paziurekime... Daug yra pamokanciu istoriju. Anais laikais zudynes buvo norma, bet ar tai yra siekiamybe?

Jus vis bandote apsiriboti inidvido, "nuosavo gardelio" matymu. Bet aciu dievui, yra bendras visuomenes suopratis, kas yra gerai ir kas yra blogai. Musu visuomene labai evoliucionavo. Va cia rasancius imetus kokius 150 metu atgal, itariu praziltu, nes mes esame istvirkinti laisviu. Mes visi totaliai zinome savo teises, keldiname virs visko savo branguciu teise rinktis, ta pacia teise i teisinguma ir t.t. Bet... Ne visi yra samoningi ir ne visiem duota suvokti, kad sios teises dar ir suteikia nemazai prievoliu, isipareigojimu, kuriu butina laikytis. Nevisai dar suvokia, kad sias teises mums uztikrina visuomene, o ne musu individualus norai, poreikiai. Todel ir yra visuomenine prievole, atsakomybe ir t.t.

Kas dabar bus, jei kiekvienas pagal save prades matuoti, kam ka suteikti, kas apsimoka neapsimoka? Itariu, pestines garantuotos, nes suveiks kiekvieno individo EGO, todel visuomene reglamentuoja. Jei mas skelbiames, jog esame humaniska visuomene, orientuota i zmogu, jo teises, o svarbiausia, jog visuomenes vertybe yra gyvybe, kaip mes galime tapti zudikais? Tarkim, jei as smerkiu prievarta, jos niekada ir netaikysiu, jei smerkiu zudyma, vadinasi, man atgrasu zudyti. Kaip as galiu tapatintis su tuo ka smerkiu? Prasyciau nepainioti, zudimo, su gynyba, nes ikaltintas zmogus negali zudyti, nuo jo gintis nereikia.

Kas yra issivysciusios salys? Vystimasis yra evoliucija, siekiamybe, visuomene niekada nesustos vietoje. Ekonominis issivystymas dar nenumano, jog yra lygiai taip pat issivystes tos visuomenes dvasingumas, samone. Nors gerbuvis itakoja, bet tikrai nera esminis rodiklis. Kad ir dabar Amerikoje niekaip negali uzdrausti ginklus, nors nuo ju zusta daug nekaltu zmoniu.

Puikiausias pvz. butu demokratijos suvokimas. Palyginkite Solono, kuris gyveno VIa, pr. Kr. demokratijos suvokima ir siuolaikines visuomenes. Zenkliais skiriasi, o va tas skirtuma ir parodo, kiek brandi siuolaikine visuomene. Jei kas nors galvoja, kad mes jau issememe demokratija, pasiekme jos ausktumas, turiu nuvilti, ji dar kis. Ir ne demokratija yra kalta, kad izualiai nedorovingi zmones bando ja manipuliuoti. Ne demokratija yra issisemusi, degradavysi, o zmones dar nepasieke samoningumo lygmens. Tai musu siekiamybe, gaires ateiciai.

Nenorėčiau, kad lyg ir įdomi diskusija virstų ginčais, kritikuojant kitų pasisakiusiųjų tekstus. Aš jau pirma rašiau, kad neturiu net sau atsakymo, tad aš nei už nei prieš mirties bausmę. Turiu šia tema minčių ir klausimų, turbūt todėl ji mane sudomino. Čia man įdomiau sužinoti ką šia tema mąsto kiti tuo plačiau besidomintys, o ne parašyti ar perskaityti karštus įrodinėjimus savo pozicijos.
Nuo įvykių kurie vyko gyvenat dar dabar esantiems gyviems žmonėms iki viduramžių ir net iki Spartos gal ir didokas šuolis, bet pritariu Jums ir pats prieš tai rašiau, kad visuomenės ir valstybių požiūris į vertybes keičiasi ir tai ilgai trunkantis procesas. Lietuvoje mirties bausmė buvo panaikinta ne todėl, kad mūsų visuomenė jau pribrendo tai padaryti, o todėl, kad taip reikėjo norint būti greta kitų Europos šalių, kurios per mūsų okupacijos laikotarpi ėjo visiškai skirtingu vystymosi keliu nei Lietuva. Tad vargu ar mūsų visuomenė jau tam pribrendusi. Net neabejoju, kad jeigu būtų surengta apklausa šiuo klausimu, didžioji dauguma pasisakytų, kad jie pasisako už mirties bausmę.
Pabaigai noriu pasakyti, kad tai tik diskusija, pasikeitimas mintimis, žiniomis, nuomonėmis. Kokia bebūtų mūsų pozicija šiuo klausimu, mes nieko nepakeisime.
Mes čia tik bendraujame.

Dabar mastau, ar reikia rasyti atsakyma, jei jis vel bus taktuojamas, kaip bandimas kritikuoti, gincytis ir t.t.

Man labai patinka, neva musu visuomenes poziuris, ar bandymas taip traktuoti, jog siuolaikine visuomene yra pribrendusi vien imti, bet ne duoti, orientuota vien i lengvatas, ar kokius pagerinimus, kuriuos gali gauti is kitu. Kazkokia neveiksni, infantili visuomene...

Kaip visada sakau, nori vaziuoti rogutemis (buti siuolaikines Europos nariu), ismok tas rogutes uztemti i kalna (dirbk petis i pati su ta pacia Europos visu0omene). Nenori tos Europos, OK, bet tada zaisk savo zaidimus vienas. Is esmes juk ES niekam nieko per prievarta nebruka, juk niekas i ja Lietuvos varu nevare, tai musu visuomene neva taip nusprende. Jei pribrendai noreti, bribresk ir atsakomybei.

tai, kad dabar regis jau mažai kas nori

Ir kas tuomet kaltas?
Vaiku darzelis tuomet. Reikia galvoti pries ka darant, o ne po to.

Tai kad pas mus ji tokia ir yra... krūva viskuom "besibaisinčių" teisuolių, kuriems geriausias problemos sprendimo būdas yra pašalinti pasekmes. Pofig tos priežastys, tegu aiškinasi kam įdomu - nukalam paskutinę grandį ir sėdim ramiai "teisingumą" įvykdę...

Kad ir dabar ta istorija su motina, kuri savo pusantrų (berods?) mergaitę daužė tol, kol ligoninėj lopyt reikėjo. Koks geriausias sprendimas - tą kalę uždaryt ir sterilizuot. Jei taip bus padaryta, visi kolektyviai ramiai atsikvėps, sukryžiuos rankas ant krūtinės ir pareikš - vo, taip tai padlai ir reikia. Ir...? Ir nieko. Perjungs kanalą, laukdami naujo/naujos "padlos", katrą būtų galima nukenksmint. O kad tai nelaimei kelias jau seniai turėjo būti užkirstas, kad vaikas turėjo būti apsaugotas dar iki tol, kol buvo padaryti siaubingi sužalojimai (kaip galėjo NIEKAS nematyti, kad vaikui nuolat kaulai laužomi, man nesuvokiama), kad aplinkui n+k tokių šeimų, kurios tik per plauką išvengia būtent tokių pasekmių ir dėl to niekas jų sėkmingai iki šiol "nemato", pofig daugumai. Nu gal prie kavos puodelio ir pasvarstys, gal kas kiek papurkštaus, bet iš esmės pagrindinis dėmesys bus kaip kuo žiauriau nubausti tą psichiškai nesveiką moteriškę. Ir visuotiniam kraujo troškimui patenkinti to gana.
Kokia visuomenė, tokie ir jos nusikaltėliai...

Šiuolaikinėmis technologijomis besidžiaugiančios pasaulio visuomenės ir individai ne tik progresuoja, bet ir regresuoja. Daugybė faktų, pastebėjimų, tyrimų byloja apie išvirkščiąją, neigiamą technologijų pusę visuomenėms ir individams. Mažas pavyzdys. Jaunuolis sumušė savo draugą iki sąmonės netekimo. Suimtas ir apklausiamas jis taip ir nesuprato, kad pasielgė labai blogai. Pasirodo jam net neatėjo į galvą, kad tam talžomam draugui skauda, kad jis gali tapti invalidu ar net numirti. Taip pasaulį suvokia jaunuolis kuris užaugo įsitraukęs į kompiuterinius žaidimus - žudymus.
Baigęs vidurinę mokyklą žmogus nesugeba pasakyti tai ką galvoja, nes nemoka reikšti minčių. Sunku reikšti mintis, nes skurdi kalba. Tai todėl, kad vaikai ir jaunimas vis mažiau skaito, todėl nesivysto vaizduotė, fantazija, kalba.
Sunku kalbėti apie visuomenės humaniškėjimą, kai patyčios, psichologinė ir fizinė prievarta mokyklose pasiekė neregėtas aukštumas.
Norėčiau sugrįžti prie diskusijos apie mirties bausmės reikalingumą ar nereikalingumą. Atsiribokime nuo neapykantos išgamoms žmogžudžiams ir pasvarstykime ar šiandieninei Lietuvos visuomenei lengviau būtų jeigu rytą per žinias praneštų, kad vakar buvo įvykdyta mirties bausmė už žmogžudystę nuteistam Vardeniui Pavardeniui? Kodėl dalis visuomenės yra nepatenkinta mirties bausmės panaikinimu? Gal todėl kad išgirdus tokį pranešimą būtų galima pajusti, teisingumo, apsivalymo, saugumo, bausmės neišvengiamumo ir gyvybės vertės (kurią atėmė pasmerktasis) jausmą?