Nu ka as galiu pasakyt. Mano svoris ilga laika buvo + 10 kg virs kmi ribos.
Po to ant KMI ribos.
Siuo metu su dideliu isiuciu varau link tikslo - KMI vidurio. Gal kvaila.
Bet atsirado azartas.
Laiminga buvau ir su tais + 10 kg, bet be ju- tikrai kur kas geriau.
Vien jau del mineto rubu pasirinkimo. Taip, prisitaikai, atrodai elegantiskai. Tik koks shudinas jausmas kai eini i matavimosi kabina ir ka beismatuoji, viskas liula, rinkes virsta.

Dar tame apsvietime tai isvis.
Nera net ka lyginti. Kai nusipirkau dvirati vyrisku remu, tai koja buvo sunku permest per lasinius. tai zinot. atrodo tokie dalykai tiesiogiai laimes neitakoja, bet jau kazkaip ne tas.
Ir nemanau, kad yra nors viena moteris, kuriai nuosirdziai patiktu buti storai.
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 07 31, 10:12)
Bet ne apie tuos kg tema, o "ar lieknas kunas=laime?", Mertiniene, kuri buvo ir liekna(nu as dabar tokia, kaip ji kad numetusi svorio buvo, ale save laikau stora

) ir vel stora, turi ka palyginti, ji sako-Man prapuolė seksualinis potraukis, gyvenimo džiaugsmas, tapau tarsi ne savimi,
Vadinasi, jei zmogus SAMONINGAI nebesilaike alinancios dietos ir del to jauciasi laimingas-ar galime sakyti, kad visos storules meluoja, sakydamos, kad normaliai gyvena ir tuo antsvoriu?
Nezinau, nezinau. As neneigiu, kad galima normaliai gyventi su antsvoriu.
Bet kad joms nesinori nei kiek buti lieknoms... nu sunkiai suvokiama.
Kam gali patikti tikrai didelis antsvoris. Neisivaizduoju.
Kitas dalykas, kad gal jai tikrai labai daug pastangu kainuoja islaikyti ta mazesni svori. Tada gaunasi amzina kova su savim
Del seksualinio potraukio -kazkaip idomiai. Man jis atvirksciai proporcingas svoriui.