Lieknas kūnas = laimė?

Kad netrūksta ir vyresnio amžiaus, kai kurios jų galbūt net nenutuokia, kad medicina galėtų joms padėti, kalbu ne tik apie nervinę bulimiją ar anoreksiją, o besaikį valgymą, maistu slopinamas emocijas. Tai irgi psichikos sutrikimas, galbūt be tokių baisių badavimo ar nuolatinio vėmimo pasekmių, bet jis vis viena toks yra, pasireiškiantis silpniau ar stipriau.

Dėl vaikų tai irgi opi problema, ypač paauglystėje, kuomet imama lyginti save su aplinkiniais, žymiais žmonėmis, ypač lengva užsikabinti. Pradžioj euforija, savivertės pakilimas, vėliau jau sveikatos ir mąstymo problemos, kaip minėjai, labai sunkiai gydomos.


Papildyta:

Yra kelios bulimijos atmainos, jos irgi gali būt įtakojamos cheminės smegenų veiklos sutrikimų, o blinge eating, matyt kažkas artimo emociniam ėdimui?
Radau trumpą aprašymą, panašu, kad yr kaip ir rašėt

Vienetinis pavyzdys dar nepaneigia visos taisyklės. O kad ji nebus nutukus, kai suaugs, visai tikėtina. Jeigu tėvai nestori.
Sąžiningai sveikai valgant ir saikingai sportuojant, bei nesergant antsvorio turėtų būti labai sunku, labai.


O tos apkūniosios, kurioms malonumas=valgymas, tai ant maisto neužsiciklinusios?


O Beyonce ar Lopez man labai gražios, nei per storos, nei per plonos ir moteriškos. Ir kiek pastebėjau, pernelyg nenukrypstant į kraštutinumus (ne <40kg ir ne >100kg), didelę svarbą turi pačios proporcijos, raumenukų kiekis, odos stangrumas. Kokia eilinė moterėlė (suprask, be būrio grožio specialistų) su Beyonces ūgiu ir svoriu gali atrodyti ir gan baisiai.

Netiesa, kad liekna, reiskias laiminga.
Pirma, vyras turi myleti tavo vidu, po to kuna.
jeigu skirta sutikti laime, cia nesvarbu koks busi, lieknas, ar storas, grazus, ar ne

O prie ko čia vyras? Turi vyrą, reiškia laiminga?

Jeigu būsi kūda, susirasi vyrą, o tada jau galėsi būti laiminga

Vienu metu prisižiūrėjau labai daug laidų apie anoreksiją. Baisus dalykas.. Kas nors pasako kokią nors pastabą, pavyzdžiui, "tavo rankos storos", ir viskas o tada pradeda lieknutė mergina dar labiau lieknėti, draugės aikčioja "oi, kaip sulieknėjai", nusistatomos KG ribos, bet jos būna daug kartų peržengiamos, nes vis ne gana. Ir baisiausia, kad dažnai net tėvai negali tokiam žmogui padėti, nes žmogus atsikalbinėja, o kai aplinkiniai pradeda atkreipti dėmesį, anoreksikas tik galvoja "va, storuliai man pavydi". O atsibundama dažniausiai, deja, gerokai per vėlai. Ne vienas ir ne du atvejai, kai jauna mergaitė, neturinti nė 20 metų, miršta..

Vienoje laidoje mačiau, kaip jau suaugusi moteris pasakojo, kad susirgo anoreksija, nes jos motina nuolat jai knisdavo protą, kad ji per stora, kad jai reikia mažiau valgyti (o kai parodė jos senas nuotraukas, beje, visai ne stora ji buvo). Taigi aš tikiuosi, kad tos moterys, užsiciklinusios ant maisto (ir tos, kurias minėjau aš, ir tos, kurias minėjo mylimuke) bent jau savo vaikų psichikos netraumuos. Mylimuke, beje, tikrai perskaitykite tekstą, kurį anksčiau buvau parodžius, yra apie ką diskutuot

Aš suprantu, kad pasaulyje yra labai daug skirtingų skonių ir nuomonių (pavyzdžiui, kažkada nešiojau breketus, tai vienas bendradarbis man buvo pareiškęs, kad breketai yra seksualu ) ir vieniems patinka itin lieknos, kitiems kiek putlesnės moterys, bet tos kaulėtos, ant anoreksijos ribos arba jau anoreksikės merginos neturėtų būti mūsų žiniasklaidoje, o juolab aplinkoje pateikiamos kaip pavyzdys, "tobula figūra", "tobulos formos". Nes, na, labai nenorėčiau, kad mano dukra susirgtų anoreksija dėl to, kad kažkas kažkur pasakė, kad jos dešiniosios kojos mažasis pirštas storas

Bulimija butent lydima vemimo,apsiriijimas,cia jau kas kita,bet daznai po apsirijimo einama issivemti.
Kad tai sunkus darbas,tai taip,reikia tureti daug valipos,ryzto ir noro.Kitaip nieko neiseis.

Galbūt, iš esmės vieni vemia, yra žmonių, kurie nevemia, tiesiog valgo. Galbūt tai Bling eating, žr. info aukščiau.

Kas dėl valios- tai nesutikčiau, kuo daugiau galvoju, tuo labiau abejoju jos svarba. Kaip įsivazduoti valios vaidmenį svorio metime? Keliuosi 6 ryto, nes REIKIA padaryti atsilenkimų ir prabėgti krosą, valgau nemėgstamą varškę, nes REIKIA, atsisakau torto, nes REIKIA, nekenčiu sportuoti bet einu į klubą, nes REIKIA.
Valia akcentuojama daryti priverstiniams dalykams, kurie netraukia, nėra malonūs, t.y. pastoviai lipant per save. todfėl dažnai storuliai pasiduoda. Vieni pajunta tą azartą, naują gyvenimo kokybę ir tam valios gali nebereikėti, jei tai tampa malonumu ir gyvenimo būdu, o juk maloniems dalykams valios pastangų visai nereikia. O kiti- ne. Galbūt pasirinkdami netikusį lieknėjimo būdą, galbūt nematydami trokštamų rezultatų pastoviai lipdami per save puola į tą patį ėdimo ir savęs kaltinimo liūną, kuris gali būti pavadintas "verkiu ir valgau, valgau ir verkiu".
Ko reikia, tai noro ir kantrybės, nusiteikti darbui su savimi, savo mąstymu, padedant specialistui arba nusiteikus dirbti pačiam, ne tik kūnu ir kalorijų lentelėmis.

Beje, labai geras straipsnis apie intuityvų valgymą

Taip kaip ir visur kitur gyvenime. Nori susimoket uz buta- eini dirbt, nori tvarkingu namu - tvarkaisi, nori ismokt dainuot ar sokt - eini ir mokaisi. Nori sveikai gyvent ir gerai atrodyt - dirbi su savim.
Jeigu as tingiu ryte eit i darba , tai man neit, nes as nenoriu ?

Greiti darbai ir ilgalaikiai darbai yra nelygintino dalykai. Taip su nuolatiniu darbu - jei jis yra katorga ir kasryt ten einui su ašaromis - nežinau kiek jame galima tverti, net jei reikia. Tuomet ieškomasi naujo darbo. Taip pat ir lieknėjimas, jei lieknėjant patiri nuolatinę įtampą, reiškia vienopks ar kitoks lieknėjimo būdas netinkamas. reikia ieškoti kito. Dėl darbo su savimi - jis būtinas, neprieštarauju, bet sakydama darbas su savimi turiu omeny nebūtinai sportą ir kalorijų skaičiavimą arba maisto ribojimą.

Tai butent ir nera valios eiti sportuoti,neprisivercia zmogus.Nera valios laikytis dietos,nevalgyti mc donbaldo maisto,saldumynu.Noras galbut yra,bet per silpnas tas noras,valios pritruksta.

o jei nėra valios laikytis dietos, bet maitiniesi gana sveikai, pvz. mc donalde net nesu buvus, saldumynų nemėgstu, miltinių patiekalų nevalgau ir t.t., bet noro mest dar ir tą maistą kurį mėgstu matyt nėra, o gal nėra tos labai jau didelės būtinybės sutilpt į S dydį Gal kitam valios ugdymas visiškai nėra susijęs su išorinio apvalkalo grąžinimu?