Nesenai perskaičiau McLain "Paryžiaus žmona" apie antrąją Hemingvėjaus žmoną. Įtikinamai parašyta apie šią Hemingvėjaus gyvenimo atkarpą, nors pasakojama moters vardu tačiau Hemingvėjaus portretas labai taiklus. Nesenai LNK rodė filmą apie Hemingvėjų karo metais ir jo pirmą meilę Agnesę (su Sandra Bulock), tai kngą skaičiau kaip filmo tęsinį. Knygoje praktiškai aprašoma "Fiestos" sukūrimo istorija, kurią EH rašė remdamasis tikrais faktais. Užsimaniau dar kartą ją perskaityt. Na ir aišku meilė, Paryžius, daug alkoholio, Žydrasis krantas, gražios moterys, čia ir Zelda su Skotu ir kiti istoriniai veikėjai. Rekomenduoju.
Perskaičiau Aistės Kisarauskaitės knygą "39 salto mortale". Vienos novelės daugiau, kitos mažiau patiko, bet apskritai įspūdis neblogas.
Dar perskaičiau Sandros Bernotaitės romaną "katė, kurios reikėjo". Gal prieš mėnesį skaičiau. Tas veikėjos pasaulis man patiko, kažkuo artimas, savas, suprantamas.
Sveikos Vakar pabaigiau Magdalena z Nalecz Gorskich Komorovska Sugrįžimas į Žemaitiją Knyga atkreipė mano dėmesį, nes tai Lenkijos prezidento B. Komorovskio močiutės atsiminimai apie jos gyvenimą ir praleistus metus kaip dvarininkės, Žemaitijoje, Šaukėnų dvare. Knygoje smulkiai su nuostalgija pasakojamas Jos ir visos giminės prabangus turtingas gyvenimas Šaukėnų dvare, kaip tvarkėsi ir vadovaudavo didžiuliam ūkiui, nes valdos būta didelės. Dvaras buvo kaip gamybos vienetas, kuris aprūpindavo ne tik darbu valstiečius, bet ir produktais žiemai sau ir kitiems, Skyrė labdaras, aukojo ir rūpinosi ligoniais skurstančiais. Įdomu buvo pažvelgti į tarnų gyvenimą, kuris virte virė, o dvarininkei reikėjo apdairiai visiems vadovauti . Parodoma kaip ir ką valgydavo, kaip švęsdavo šventes,linksminosi,bendravo su giminėmis, auklėjo vaikus, keliaudavo. Kaip gyveno tarnai ir kiek jų buvo. Žodžiu parodomi dvaro mastai kartu ir gamta. Pasakojama kaip keitėsi jos gyvenimas nuo vaikystės iki kol buvo panaikinta baudžiava, dvarai. Gyvenimą užbaigė Lenkijoje. Susilaukė 10 vaikaičių iš kurių vienas B. Komorovskis dabartinis Lenkijos prezidentas. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis. Vardai skaitant nieko nesakė, truputi maišėsi , bet buvo įdomu pajusti dvarininkų gyvenimo peripetijas, tą aplinką. Lenko neįsivaizduoji be religijos, knygoje irgi parodoma kaip griežtai buvo laikomasi religijos papročiu ir apeigų. Jeigu kam patinka istorinės knygos, romanai apie senovės dvarus ir juose vykstantį gyvenimą siūlau paskaityti ir šią
Dabar skaitau ir vėl mėgaujuosi trečiąją Zentos Maurinos knyga Tremties dienoraščiai , jos informatyviu pasakojimu apie tremtį Švedijoje, jos prisitaikymą tenykščiame gyvenime invalido vežimėlyje, kamuojamai ligų, tačiau nenuilstančiai rašančiai, skaitančiai paskaitas apie Dostojevskį, Tolstojų, Strindbergą, Getę ir kitus rašytojus klasikus. Memuaruose rašytoja paberia nemažai informacijos apie įvairius rašytojus, cituoja jų eiles, sparnuotas frazes, gyvenimo fragmentus kaip Karin Boijė., Gorkis ir kt. Stokodama pragyvenimo lėšų Švedijos karalius Gustavas VI Adolfas už nuopelnus jai skiria stipendiją ir ji leidžiasi į kelionę po Italija kur ji keliauja po įžymias vietas. Lankosi vietoje kur Italijoje, kadaise gyveno Gorkis, vėl trumpai apie jį pateikia žinių, savo pastebėjimų. Aprašo kelionės įspūdžius apie italus, jų gyvenimo būdą, maistą, gamtą, įžymybes . Autorė rašydama dažnai įterpia kokios muzikos ir kokius klasikinius kūrinius ji klausosi, vėl aprašo savo jausmus, cituoja kompozitorių mintis, pamini kažkurias įdomias detales ir iš jų gyvenimo. Kol kas man patinka, įdomu, nors lėtai skaitosi.
Dar baiginėju O. Polak Man galima, aš Žydas, tarpais šmaikštu, kelia šypsena motina ir autoriaus krečiamos šunybės, įdomus žydiškas gyvenimas, papročiai. Taip pat rekomenduoju paskaityti Z.Maurinos Meilės poros. Kol nesilankiau pabaigiau dar nemažai knygų, bet apie jas kitąkart.
Beje pasigirsiu savo bibliotekiniais gėriais H.Mantel "Vilko dvaras", S.Sebag Montefiore "Jeruzalė" John LE Carre "Batsiuvys,siuvėjas,,kareivis,Šnipas Ga kurijau skaitė šias ,kokie atsiliepimai. Jeruzalė tai jau keletą skyrių perskaičiau.
Smagu vel prisijungti prie knygu klubo burelio po ilgesnio laiko tarpo,nes buvau ilga neprisedusi prie beveik jokios knygos,bet per kelis praejusios menesius perskaiciau kelias knygas.O ju saraselis tikrai nebuvo labai didelis
Agatha Christie "Mėlynojo traukinio paslaptis"
Alfredo Abarca "Įslaptinta byla"
Vilis Normanas "Beprotnamis"
Visos sios knygos man labai patiko Kiekviena is siu knygu buvo man savotiskai idomi
Na labai tikiuosi,kad ir vel mane priimsit i savo skaitytoju kluba
Dabar ryju Šlepiko romaną "Mano vardas Marytė". Pasakojama apie vokiečių šeimas, vaikus, kuriuos po II pasaulinio karo be gailesčio šaudo sovietinės Rusijos karininkai. Apie badą, sunkų, skaudų išlikimą, atsiskyrimą vieniems nuo kitų,nevaikišką vaikystę, kai vaikai traukiniais slapta darda į Lietuvą ir maldauja tenykščių ūkininkų, kad už duoną ir lašinius pasamdytų juos darbui... Kad vaikai galėtų parnešti duonos savo broliams, seserims, mamoms. Viena moteris kraupiai sumušta rusų karininkų po kiek laiko kančiose užgęsta, kyla klausimas, kaip ją žiemą palaidoti, kai įšalusios ne tik širdys, bet ir žemė. Rekomenduoju.
Skaitau tavo atsiliepimus ir suprantu, kad beveik visos tavo skaitomos knygos mane domina
Baigiau knyga apie Akvile Zavisaite. Labai idomi knyga. Tiek primenanti tarybinius laikus, tiek perteikianti mamos ir dukros rysi, tiek atskleidzianti menininkes pasauli. Idomu, kiek laiskai cenzuruoti, gaila, kad nera mamos atsakymu. Tai susidaro toks ganetinai idealus Akviles portretas (nepaisant netvarkingo gyvenimo budo, bet tai ir sudaro memininku gyvenimo zavesi). Megavausi pozityviu herojes poziuriu i gyvenima.
Šitos knygos ir aš vienu metu intensyviai ieškojau, bet negavau, tai taip ir užsimiršo. Ačiū, kad priminei, bandysiu ieškoti ir nusipirkti.
Žiūriu, Akvilės knyga sulaukia vis daugiau gražių įvertinimų. Kadangi turiu pirmą, antrosios pirkti neketinau, bet dabar jau baigiu persigalvoti.
Smagu, kad Pajauta prisiskaitė visokių gėrių, kai ką įsitrauksiu į savo must read sąrašiuką. Jau senokai niekas taip rūpestingai nesidalijo savo skaitymo lobiais. Ačiū, Pajauta.
Aš įsitraukiau į knygų rusų kalba skaitymą skaityklėje. Dvi savaites džiaugiausi M. Frajaus "Senojo Vilniaus pasakų" abiem knygomis, dabar perėjau prie "Sostų karų". Jau buvau pasiilgusi ko nors paprasto, bet įtraukiančio, tai ši serija kaip tik. Džiugina ir rusiškas vertimas, kurį skaitydama vis svarstau, ar lietuviškai išversta taip pat. Bet lyginimu neužsiimsiu ir priekabėmis savęs nevarginsiu.
