Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Deola, smagu girdėti, kad mažiukė jau supranta, kas jos šeima.
Mes taip pat auginam mamyčiuką-naminuką, kuris jokia kaina niekur (išskyrus darželį, beje po labai sunkios pradžios pernai) nenori pasilikt be vieno iš šeimos nario Visur nori važiuot, visur dalyvaut kartu su mumis.

Sušalt tai nesušalom. Ale, kad dičkė mažei virusą parnešė Antrą kartą nuo tada kai mažė pas mus, sirgo. Virusas ne pats rimčiausias, bet buvo pora nemiegotų naktų.

Na bet virusas smarkiai duotis po namus ir viską kraustyti netrukdo

Labai džiugu, kad jūsų mažė jau laikosi prie jūsų. Labai svarbu, kad vaikas prisirištų prie tėvų. Tikrai būna labai sunku kai tai vyksta lėtai (prieš akis dabar gyvas pavyzdys - čia ne apie saviškes).

Sveikos mamytes. Gal galite labiau apšviesti apie paveldimas ligas ??? kurias jau tikrai bus sunku pagydyti ???

Labas merginos

Reikia jusu patarimo, nezinau ka daryt, ar kreiptis i specialistus, ar cia daugiau auklejimo problemos.

Esme tokia, kad vaikas vasara ejo i kita darzeli, kuriame is 25 vaiku, 5 vaikai is normaliu seimu, daugiau visi asocialus, hiperaktyvus, muiseikos ir t.t. Buvo vaikui daug asaru, kad ji skriaudzia ir t.t. visa tai pergyvenom, daug kalbejom.
Nuo rugsejo sugryzo i savo darzelii savo grupe, BET parsinese is ano darzelio MANE VISI NERVINA, NENERVINK ir tai buna jeigu vaikas jam pasako be be be, tas rekia, nesako, o rekia ant visos grupes, nustok nervuoti, nenervuok, viska meta, bliauna i kalbas su aukletoja nesileidzia. Vakar per diena tokie pykcio priepoliai buvo 6 kartus, aukletoja sako nesuprantu kas jam pasidare, jeigu tik kazka pasako jam koks vaikas ir jam nepatinka, tuoj isterikuoja, buvom uzaugine ilgus plaukucius, pats taip norejo, ale groja su gitara, klausos roko muzikos ir jis norejo but panasus i rokeri, vakar ateina pasiimti, verkia man vaikai sako, kad as mergaite, reikia nukirpti man plaukus ir t.t. Po darzelio ejom is kart i kirpykla, nukirpom plaukucius. Vakare kalbam, kaip tave narvuoja vaikai klausiu, nu va sako aukletoja pasake atnesti kastuva, o nubego mergaite ir atnese, o sake tai man. Vienas berniukas pasake, kad jis mergaite, tai issiplese gumyte is plauku ir ja suplese.
Ir namuose pastebejau jau kuris laikas, jeigu tik nepagal ji viskas, uzsiraukia, nedraugauju, nenarvuok manes, verkia su pasikukciojimais. Kiek kalbam nepadeda, vakar jau sakiauj ajam, kad yra kitu priemoniu jo nervams raminti ir jeigu dar sitaip, gali ir rykstes paragauti. Vakar ir uzvakar vel klynas slapias......
Tiesiog nezinau, ar cia as kazka praleidau ir atleidau vadzias, ar cia vaikui reikia psichologo. Ka jus manot?
Maniskis siaip pagal charakteri yra toks, kad su juo gali sutarti tik GRIEZTAI REIKALAUDAMA, jeigu tik graziai bandai, zuikeli susitvarkyti ar graziai valgyt, pasitaisyk kelnytes, tai jis juokiasi ir jam dzin, bet jeigu pasakau rimtu balsu, kad prie stalo reikia valgyt tvarkingai, kad dabar tvarkomes ir tu tvarkaisi savo spinta, tai kaip ir viskas gerai, kartais lupa patempes, bet daro. Tai va noriu jusu patarimo

va kokia šaunuolė, o svarbiausia koks stiprios imuninės sistemos vaikas . O dūkti, ko tas virusas trukdys. Nė kiek. Negali ji gi be darbelio sėdėti. Reik išsiaiškinti kur kas padėta, ką mamai atnešti, kur nunešti, kaip apsirenkti, kokia keptuvė. žodžiu, ir pas tave tuoj bus virvutėmis ir kaspinėliais dekoruotos spintelės . Bet va maniškė jau moka būna ir atsirišti, tai tobulinuosi užrišimo srityje.

Kad taip dievui į ausį dėl tos imuninės sistemos dar jaučiuosi neužtikrinta, ar stipri imuninė sistema. Sako, kad iki 6 mėn. vaikas ir taip turi imunitetą, o paskui buvo jau šiltas metas. Žiūrėsime, kas bus toliau kai dičkė ims temti į namus visokius rudeninius virusus.

O dėl spintelių ir stalčiukų tai jau dekoravome daug ką lipnia juosta. Vakar mažė nerealiai kaifavo, kai sesės stalčių su namų darbų sąsiuviniais pavyko atlipinti.

aš namie buvau mažėlė. ir mano pirmas žodis buvo "MANO". nes broliai slėpdavo nuo manęs savo sąsiuvinius ir knygas ir rėkdavo, kad tai 'mano".

Geras O aš jau rašiau pasiaiškinimą kai mažė sugromulavo dičkės užduotį (davė mokytoja ant mažo lapuko ir kaip tyčia jis iškrito ant grindų) Laimei iš skutelių nustačiau kas konkrečiai nukentėjo

Būtų dičke nepatikėjusi mokytoja.. Juk apskritai mokykloje gi klasikiniai pasiaiškinimai, kad namų darbus šuo sudraskė, katinas nusinešė ar mažas brolis/sesuo suplėšė ar apipiešė...

vat nebūtų vaikų- niekada žmogus nežinotum kiek esi talentingas ir išradingas. Dekoravimo srityse, daiktų slėpimo ir nepamiršimo srityje, niekada nesužinotume jog viršutinės lentynos yra pačios talpiausios. O kiek dar visko išrandi- kad valgytų, kad miegotų, kad žaistų, pagamini ir sumontuoji visus įdomiausius žaisliukus- kompiuterius, mobilius telefonus. Ko tik tiems vaikams nesugalvoji. Lėlių teatrą rodai.
Ir pats išmoksti- pavalgyti trin kąsniais, užmigti iš karto, kai tik užmigo rėksnys(nes nežinia kiek kartų reiks dar atsibusti), maišyti puodus, skusti bulves viena ranka.
Džiugo stalčiai nei užrišimui, nei lipdymui nepasiduoda- labai jau juos atkakliai puola- ir jam teko pasiduoti. Knygas ir sąsiuvinius susidėti į lentyną- o stalčiuose dabar gyvena visokios Zylės brangenybės.
Tiesa, ji iš brolių irgi išmoko viską slėpti. Jei jau ką nors nučiupo, jiems nematant - lekia ir kiša po pagalvėlėm svetainėj . Būna- dičkiai verkia. Man jų būna gaila. Ieškom taip paslėptų jų daiktų. Klausiu jų- ar ramybės jie dar nepasiilgo- ne sako, ji bent jau nesikandžioja . Džiugo klasiokas turi mažą sesę- ji skaudžiai kandžiojasi.
Dėl imuniteto. Ji normaliai pas tave augo, gi namie, su lauku, su kitokiais malonumais. Va Zylutei ne kaifas. Ji nei prie lauko prisiderinti gali, nei į polikliniką nueiti- kaip tik ten nueinam- taip kažką ir parsinešam. Neit negali. Taip ir sukamės tokiam rate. Virusas- namai- laukas- poliklinika-virusas. Dabar irgi ilgiausia besitęsiantis virusas.

į specialistus kreiptis nėr dėl ko. O toliau tai jau penkti metai, o gal ir visi penkti. Tai jei į viską taip reaguoti- kažkas pasišaipė, kažkas juokėsi- bėgam į kirpyklą, bėgam į parduotuvę, tai kaip tada išmokysit turėt savo nuomonę, vertint teigiamai save?
Galų gale, jei taip ir vyresniam amžiuje- tai gerai išmokysit meluoti ir siekti geidžiamų dalykų- neturiu to- mane erzina, neturiu ano- mane erzina, iš manęs tyčiojasi. Žodžiu susikaupti ne ties materija, o ties psichologija.
Dėl griežtai. Na tonas į toną- jūs griežtai, ir jis su jumis griežtai. Esmė tik ta- kad griežtai laipsnio nepagriežtinsi, arba kitaip- prie to prieprantama ir nebereguojama. Į kitą pusę ribos kur kas didesnės.

dėl šito tai... kaip čia pasakius - Alfija teisingai sako - reikia mokyti nreaguoti į kitų nuomonę, o klausti - kas jam patinka, o kodėl jam turi patikti tai, kas patinka kitiems...
dėl nervavimo ir klausinėjimo maniškę tai visi skriausdavo. ir tieeek pripasakodavo kol nustojau klausti, ar darželyje viskas gerai. Klausimas - ką smagaus nuveikėte, kokią pasaką sekė prieš miegą, ką veikėte per pamokėles. tada pasirodė, kad to veikimo įdomaus pilna...

O dėl parsinešimo įpročių iš kito laikotarpio, tai (ir save raminu) kad ar neįsivažiavo... dar persilauš...

Sypsena 777, del nervavimo, tai skaitydama savo maziu maciau dabar ji visi aplinkui tik nenervuoja, o erzina. Pasakai zodi, o jis rekia:"ko tu mane erzini", "ko tu man padedi" ir t.t. Cia pagailo kuria diena, kai jis pasake, o Jone pritare, kad su juo niekas darze nedraugauja. Tai buvo pokalbis, kad jis neturi laukti kad kas su juo draugautu, o pats eiti ir zaisti kartu, o jeigu jis tik nepatenkintas rekauja, kad ji visi aplinkui erzina, tai niekas ir nedraugaus.
Man kaip ir visom uzstrigo, kad be pokalbio nuejei ir nurezei plaukus. Kazkaip gal reikejo pakalbeti, kad jo isvaizda ar budas neprivalo visiems patikti, o tokius vaikus, kurie traukia is plauku gumytes ir pleso jis pats gali sudrausminti. As kazkaip Jonei nuolatos i galva kalu, kad jeigu kazkas kazka padare, tai ji neprivalo elgtis taip pat, turi galvoti ar tai geras ar blogas elgesys, jeigu kazkas jai nepatinka, ji turi pasakyti kitam vaikui, kad jai nepatinka ir paliktu ja ramybeje. Zodziu, kalbetis, aiskintis. Kazkada labai musu jausmai ir isgyvenimai buvo panasus, kiek pamenu. Gal pamegink daugiau su juo aiskintis ir kelti ta saviverte, kad pats jau moketu save apginti nuo bendraamziu, ypac kai tevu nera salia. Kai Jone pasakodavo, kad kazkas ja nuskriaude ar padare kazka ne taip, tai as visada sakydavau, kad tokiam vaikui reikia pasakyti, kad jis nelistu ar nesimustu. Pas mus anksciau daznai "tokios savigynos treniruotes" vykdavo namie, kai brolis ja kuldasindavo, o ji susiguzia ir bliauna, tai mano viduj taip uzvirdavo viskas, tai nuolat aiskinau, kad ji negali leisti saves skriausti, ji privalo pasakyti, kad liautusi ir eiti salin nuo tokio museikos kuo greiciau. Tai sakydavo maziui tai, kai prasidedavo mustynes, o dabar kazkaip jau nesimusa, o labai graziai abu draugauja ir zaidzia. Anksciau Jone irgi reaguodavo tik i griezta tona, dabar lyg isgirsta ir kitoki, bet tai visko buna, jau kazkaip suvokiu, kad jie tik vaikai, o mano reikalavimai jiems kartais per daug dideli, jie daug ko nezino, o musu pareiga juos pakreipti teisinga linkme.