Singapūras-Filipinai-Tailandas-Malaizija

Atsiprašau visų skaitančių, kad taip stringa tas mano pasakojimas, bet vis reikalų milijonas ir neišeina rašyt taip dažnai, kaip norėčiau
Taigi Filipinai.
Leidžiamės Cebu oro uoste. Cebu antras pagal dydį Filipinų miestas tai kažkaip ir oro uosto tikėjomės atitinkamo, bet tik išlipę pamatom, kad Filipinuose viskas kitaip. Chaosas tvyro ore, apsauginiai su automatais prie durų irgi drąsos neprideda. Išlendam laukan ir iškart prisistato taksi savo paslaugas siūlo. Bet mes aišku pirmam pasiūlymui nepasirašom. Stovim lauke, mąstom ką čia daryt ir stebim kokį tai vietinių vokalinį instrumentalinį ansamblį


Ženklų ir informacijos oro uoste minimaliai tai netyčiom nukeliaujam prie išvykimo. Išlendam lauk ir pamatę apsauginį su automatu klausiam kaip čia kuo pigiau į uostą nusigaut (mat turim plaukt keltu). Dėdė su automatu visai nepiktas pasirodo - iškart puola mum padėt ir vidury gatvės pagauna taksą, pasako mum kiek kainuos, pasako taksistui, kad mes žinom kiek kainuos, dar įduoda kaininką ir telefono numerį turistams, jei kartais apgaut kas norėtų ir mes jau riedam Cebu gatvėmis link uosto. Kelias tolimas tai turim laiko apsidairyt. Visur bardakas, kažkokios aptriušusios trobelės ir eismo chaosas - kas kaip nori taip važiuoja - žodžiu čia jau ne Singapūras - kvepia tikra Azija Pravažiuojam gal 15 km, sumokam už taksą jau nepamenu kiek, bet gal kokius 10-15 litų ir atsiduriam laivų terminale. Keltas kaip tik išplaukinėjo ir nebespėjom, tai turėjom pora valandų laukt kito. Keltas iš Cebu į Tagbilaran (Bohol sala) kainavo po 800 pesų (apie 50 litų).
Sėdim, laukiam kelto, aplink dairomės. Va koks autobusas mums egzotinis pasirodė, oi nežinojom, kad palygint su kitokiom filipiniečių transporto priemonėm čia dar visai prabangios vežėčios

Saulė kepina negailestingai. Nusiperkam pora buteliukų fantos ir aš atsidarius jau maukiu tą fantą iš kakliuko, tik vietiniai vyrukai man mosuoja ir kažką "no no no" rėkia - parodo fantos buteliuko kakliuką - nešvarus, suprask, paaiškiną, kad reikia per šiaudelį gert. Va kaip rūpinasi vietiniai žioplais turistais. Gaunam šiaudelių ir nuo tada jau viską geriam kaip vietiniai - per šiaudelį.
Va vyrukai, kurie mane nuo purvinojo buteliuko gelbėjo

Artėja išplaukimo laikas tai persikraustom į kitą laukimo salę - ale security praeinam.Toj kitoj laukimo salėj vietinės grupės koncertas vyksta, už užuolaidos kampe masažo salonas atsidaręs - žodžiu veiksmas verda Pagaliau susėdam į keltą ir plaukiam gal 2,5 valandos į Bohol salą. Tiesa sakant aiškaus plano ką ten veiksim neturėjom. Žinojom tik kelias vietas, kurias norim aplankyt ir tiek. Neturėjom nei viešbučio rezervacijų - žodžiu planas buvo "kaip dievas duos". MB toks planas nelabai prie širdies buvo, bet aš vis raminau ir sakiau, kad viskas bus ok. Atplaukėm į Tagbilaran uostą ir iškart apstojo taksistai už mum baisias kainas į pajūrio miestelius vežt siūlo Bėda, kad mes nežinom kur važiuot norim Aš iškart sakau, kad reik eit kur vietiniai. Jie ten prie kažkokio autobuso būriuojasi tai ir mes prisitrinam, bet pagaliau išsiaiškinam, kad ten kažkokios mokyklos privatus busas užsakytas. Nusprendžiam, kad einam pas taksistus ir važiuojam į Tagbilaran miestelio centrą, ten nakvojam, nes jau temsta ir ryte galvojam ką toliau daryt. Kaip tarėm taip ir padarėm, bet važiavom ne taksi, o vietiniu transportu tricycle - ant motociklo tokia būda užmontuota, į kurią sunkiai telpa du vidutinio dydžio europiečiai ir lengvai telpa 6 ir daugiau vietiniai
Va kaip maždaug tas atrodo

o čia iš vidaus

Važiuojam tuo parpalietu - garsas ohoho - šiaip visas transportas Filipinuose tokius garsus leidžia, kad atdodo tuoj nusibaigs. Matomai tas transporto priemones pirmiausiai kokia Amerika naudoja, paskui visos geriau gyvenčios Azijos šalys, o po to jau atkeliauja į Filipinus
Kadangi nelabai domėjausi kas per miestas tas Tagbilaranas tai maniau, kad bus tiesiog mažas mielas salos kaimelis - maždaug namelis, šuniukas, berželis.. ale atvažiavus mus ištiko pirmas kelionėje kultūrinis šokas - anei berželio anei namelio su šuneliu Miestas didelis ir ten tooooks chaosas - jau sutemo, gatvės pilnos belekaip zujančių motociklų, tricyckl'ų ir dar balažino ko garsiausiai birbiančių ir žioplą turistą pervažiuot besitaikančių. Ant žemės gatvėj kažkoks turgus vyksta - žuvys, mėsos ir visoks velnias ant šaligatvių išdėliotas, smarvė tvyro ore. Mes su kuprinėm ant pečių bandom nesutrypt tų turgaus gėrybių ir laviruojam tarp daugybės žmonių ir motociklų. Visi į mus žiūri, nes matyt turistai ten retai užklysta. Na kaip ir aišku kodėl, nes ten nieko lankytino nėra. Galiausiai prisėdam kažkokioj vietinėj kavinėj ir užvalgom. Nuotraukų maisto anei miesto nėr - nes tiesa sakant iš tų nervų apie fotoaparato išsitraukimą net nepagalvojom, o dabar tai jau gailiuosi aišku Pavalgom ir vartom savo Rough Guide vadovą, einam į ten pažymėtą viešbuti - vietų nėr. Naktis jau. Nusprendžiam kad neliksim mes toj velnio skylėj nakvot - reik nešdintis kažkaip. Nusprendžiam, kad norim paplūdimio - į Panglao salą, kur yra Alona beach. Susistabdom triratį (tricycklą) ir suderinam su vairuotoju, kad už 30 pesų nugabens mus į stotį, mat ji toli ir pėščiom nenueisi. Sužinojęs, kur norim važiuot pasisukioja kažkokiais kiemais, pakalba su vietiniais ir atveža prie vietinio autobuso, kuris kaip tik į Panglao važiuot ruošiasi, bet ne iš stoties, o iš kažkokio užkampio. Vairuotojas mus nustebina, kai paima iš mūsų tik 8 pesus(0,5 lito) vietoj sutartų 30 Paaiškina, kad nevežė į stotį, tai ir kaina mažesnė. Laisvai galėjo išdurt mus ir paimt tuos 30, bet to nepadarė.
Grūdamės su vietiniais į džipnį - tokia transporto priemonė vietinių išrasta. Prie amerikoniško seno džipo ilgas galas su būda primontuotas. Ir jau kiekvieno vairuotojo garbės reikalas kuo kietesnį "tiuningą" padaryt. Mūsiškiai tiuninginiai golfukai ir bemvukai galėtų slėptis po lapais džipnį pamatę Na vaizdai kalba geriau už žodžius tai pažiūrėkit džinpnių ČIA .

Džipnis prisirenka pilnas ir pajudam. Nors šiaip džipnis niekada nebūna pilnas - jame visada yra vietų. Jei ne ant kėdžių tai tarpe pastato suoliuką, jei ir ten nebetelpa- prašom ant stogo ar prisikabint iš galo ir važiuot stovint. Žodžiu keleivių skaičius neribotas Važiuojam ilgai ir vis spėliojam, kiek gi mokėsim už kelionę - lyg ir sakė, kad 25 pesai, bet pinigų niekas nepaėmė Vis tik išlipant sumokam po tuos 25 pesus (1,5 lt) - neblogai už kažkur valandos kelionę. Bet išlipę Panglao suprantam, kad Alona beach dar kažkur toliau, tik nelabai žinom kur, o jau naktis Gerai kad iškart prisistato vietiniai ir pasiūlo nuvežt iki Alonos su motociklais. Bandom dviese ant vieno sulipt, kad pigiau būtų - vietiniai juokiasi. Galiausiai pasiduodam ir važiuojam dviem. Lekiam tamsiu keliu kažkiais laukais. Tamsoj matosi palmės, virš galvos žiba žvaigždės.. pirmą kartą šitoj kelionėj pajaučiu, kad esu kažkur kitam pasaulio krašte. Sumokam už motociklus po 50 pesų ir keliaujam į Rough guid'e nužiūrėtą viešbutį. Pigių kambarių tą vakarą nebeturi, bet jau nėra jėgų kažkur blaškytis ir už 1000 pesų pasiimam pusę atskiro namelio. Nusimetam kuprines ir keliaujam ieškot parduotuvės - perkam legendinio romo ( apie kurį paskaičius nusprendžiau Filipinus aplankyt ) , kolos, užkandžių ir grįžtam į viešbučio kiemelį. Sėdim, dorojam romą ir visos dienos negandos pasimiršta. Štai jis - 3 litai už butelį 0,37 litro.

Dar pasėdim, susipažįstam su malajiečiu ir čekais, ir keliaujam miegot. Taip su romo prieskoniu baigiasi dar viena kelionės diena.

Skaitau ir svajoju, kaip po tokias egzotikas būdama vaikus užauginusi pensininkė važinėsiu

Keliauji per mano norimas pamatyti salis.
Stebiu reportaza primerkus aki Bijau labai uzsimanyti ten

Flight, Be starlet-linkiu būtinai ten nukeliauti ir pačiom viską pamatyti O kol kas keliaujam virtualiai.. Taigi, pabundam su pirmaisiais gaidžiais. Tikrąja to žodžio prasme. Filipinuose kaip žinia populiarios gaidžių kovos, tai visur jie tuos gaidžius papiktintus laiko, o tie bjaurybės kaip pradeda apie 4:30 giedot.. Nors giedojimu to nepavadinčiau - jie mauroja be perstojo. Taigi naktis kaip ir nemiegota gavosi, nes pirmiausiai buvo labai karšta, mat kambarį tik su ventiliatorium ėmėm, o tas ventiliatorius labai jau garsiai dirbo, tada pradėjo šuva skalyt ir kelias valandas miegot nedavė..vos užsnūdom - gaidžių koncertas prasidėjo Keliamės ir apžiūrim savo apartamentus dienos šviesoj. Va mūsų namukas

Vakare aiškaus plano, ką veiksim šiandien neturėjom, bet vis tik nusprendžiam pasilikti dar vienai nakčiai ir kraustomės į atsilaisvinųsį pigesnį kambarį. Mum jis dar labiau patiko už brangesnį.
Mūsų naujasis kambarys. Su tyliai veikiančiu ventiliatorium, beje.

Ir vaizdas iš balkono

Per tą kraustymasi pasirodo senąjam kambary palikom piniginę su visais dokumentais, kortelėm ir pinigais Kambarių tvarkytoja popiet rado ir mum atnešė Va kokie sąžiningi žmonės filipiniečiai - ten tos tvarkytojos kelių mėnesių alga buvo - laisvai galėjo pasiimt ir nieko nesakyt. Žodžiu pasisekė mum.
Keliaujam pagaliau prie jūros. Pakeliui užmatom mergaitę su tokiu bidonėliu vaisių kokteilio. Imam ir ragaujam. Ochhh tokį kokteilį gerčiau kiekvieną rytą su malonumu Kaina 10 pesų -59 centai

Išmaukiam koktelius beeidami ir pagaliau - paplūdymys kaip iš paveiksliuko Žydras, šiltutėlis vanduo, palmės, smėlis... Na patys pažiūrėkit

Maudomės, drybsom ant smėlio, tinginiaujam...

Prisirenku visokių lobių į rastą kokoso kiautą

MB demonstruoja, kaip arti pusiaujo nėra šešėlio

O čia labai meniška mano crocks'ų nuotrauka prie kokoso kevalo Bet ne tik dėl didžiulės meninės vertės aš ją įdėjau - noriu labai pagirt ir parekomenduot šitus crocsus visom keliaujančiom į tokias keliones - nu nepamainomi batai Visą mėnesį su jais vaikščiojau, braidžiojau ir plaukiojau - neslidūs, netrina. Žodžiu crocks jau man gali pradėt pervedinėt pinigus už reklamą

Galiausiai prisivartom iki soties ant saulės ir keliaujam namo pailsėt. Vaizdai pakeliui. Ne viskas Filipinuose kaip iš gražaus atviruko.





Čia pvz vaizdas nuo viešbučio terasos į kaimyninį kiemą. Nu nemėgsta ten žmonės tvarkytis nors tu ką.




Bet toks bardakas mums nuotaikos tikrai negadina, sėdim sau verandoj, gurkšnojam šaltas mango sultis ir vargo nematom

Papildyta:
Vakarėjant keliaujam atgal prie jūros ir ieškom kur čia pavalgius. Prisėdam kavinėj ant jūros kranto. Užsisakom valgyt ir mėgaujamės tokiais vaizdais..

Aš užsisakiau įdarytą kalmarą, o MB kažkokį mėsos troškinį. Tai čia šitam natiurmorte maždaug viskas ir matosi. Na ir alus, aišku

Šiaip tas kalmaras nebuvo skanus. Kažkoks kartus-gal aspirinu įdarytas? MB troškinys užtat buvo visai neblogas.
Kavinėj ant grindų snaudžia šuo. Daug ten tokių tingių ir nepiktų šunų matėm.

Prikimšę pilvus traukiam link viešbučio. Pakeliui vaizdus įamžinam.

O čia netoli viešbučio pamatėm , kaip jie tuos gaidžius laiko. Jei gerai įsižiūrėsit-pamatysit. Kiekvienas turi tokį kaip ir namelį savo, prie kurio pririštas tikriausiai, nes kitaip susipeštų.

Tai va matyt, kai tik prašvinta, išlenda gaidžiai iš savo trobelių ir pradeda maždaug tokį dialogą:
-Ė, ko čia žiūri, gaidy?!
-Pats tu gaidys, ką yra?
-A tai čia aš gaidys? Pats tu gaidys!!!
-Nu %$%&( tuoj į plunksnas gausi!!!
-Tai ateik ir duok. Ką negali gaidy, a?!
ir taip be galo...va taip panašiai ir būtų išvertus iš filipinietiškos gaidžių kalbos, mat aš jau manau ją neblogai pramokau, kiekvieną rytą beklausydama
Viešbutyje atliekam žarnyno dezinfekciją romu, kai romas pasibaigia MB keliauja parnešt dar. Tai va mielos moterys, jei būsit Filipinuose šiukštu nesiųskit savo vyrų vienų niekur, nes galit ir nebesulaukt. Maniškis vos tik išėjo, iškart dvi vietinės į parankes įsikibo Gerai, kad MB tų mergaičių nesunkiai atsikratė, pasakęs, kad pikta žmona laukia
Sutemus dar nueinam pavalgyt. Visokios mėsos ir žuvys šviežios išdėliotos-renkiesi ką nori ir pakepa. Va ir meniu su kainom į kadrą papuolė.

Suvalgom naktipiečius ir keliaujam miegot. Nors miegot vėlgi per stipriai pasakyta... Neskaitant gaidžių koncerto, kaip priklauso apie 4:30, tai dar ir visokio plauko parpalietai, autobusai ir džipniai zuja garsiausiai, o langas į gatvės pusę pasitaikė.. Na ir karštis miegot nepadeda Žodžiu vėl beveik nemiegoję, keliamės ir kraunamės daiktus - važiuojam į Loboc.

Papildyta:
Pasiklausiam viešbutyje ar yra koks vietinis autobusas į Tagbilaraną - valio, pasirodo yra. Laukiam prie viešbučio ir netrukus autobusas sustoja ir paima mus. Važiuojam ilgokai tai yra laiko per langus pasidairyt










O čia autobuso vidus


Papildyta:
Atriedam į mūsų taip mylimo Tagbilarano stotį Dieną jau viskas ne taip baisu atrodo. Einam į stoties prekybcentrį apsipirkt. Pastebėjau, kad prekybcentriai Filipinuose saugomi labiau, negu oro uostai -prie pagrindinio įėjimo ginkluota apsauga, metalo detektoriai, o dar viduj prie kiekvienos parduotuvės po apsauginį.
Kažkaip užsimanau europietiško maisto, tai sukertam po dešrainį.


Parduotuvėj užsiperku alijošiaus kremo nuo nudegimo, mat jau spėjom nusvilt ir aišku romo Su tokiom atsargom traukiam ieškot kokio nors autobuso į Loboc. Tagbilarano stotis švelniai tariant nelabai tvarkinga, tai paieškos užtrunka...




Blaškomės po aikštę, klausinėjam vietinių ir pagaliau randam - štai jis mūsų puikusis džipnis į Loboc

Važiuojam į Loboc gal 1,5 valandos, sumokam po 27 pesus ir laimingi, kad pagaliau išlipom, dairomės.




Loboc nedidelis miestelis. Jį pasirinkom, mat norėjom tokiam Nuts Huts ale resorte pagyvent. O ir šiaip šokoladiniai kalnai ir ilgakulniai netoli ten - dėl šitų dviejų dalykų apskritai į Bohol salą keliavom.
Prisistato vietiniai su motociklais ir klausia kur keliaujam. Sutariam, kad nuveš mus iki to Nuts Huts ir, o siaube, patebiu, kad nebeturiu maišelio su tuo romu Palikau džipnyje.. Motociklo vairuotojas gelbsti iš bėdos - nuvažiuoja pas džipnio vairuotoją ir parveža mano maišelį Maišelis permatomas tai vairuotojas juokiasi ir akį merkia man jį grąžindamas.
Nuts Huts įsikūręs prie upės džiunglėse, tai į jį pateksit tik valtim arba kaip mes - motociklu, bet paskui teks lipt ilgais laiptais žemyn. Paleidžia mus tų laiptų viršuje. Vaizdai aplink - wow - tikros džiunglės

Ten apačioj prie upės mūsų viešbutis. Ropščiamės laiptais ir meldžiamės, kad tik būtų laisvų vietų, nes net pagalvot nenorim apie lipimą aukštyn tais laiptais Čia tik maža dalis jų matosi

Paiseka - vietų yra. Imam pusę namelio - 800 pesų nakčiai. Gaunam raktus ir dar lipam laiptais žemyn link namelių..

Čia ožkos gyvena tam aptvare. Nors diena jos palaidos visur vaikštinėja.

O čia patys nameliai

Papildyta:
Čia mūsų trobelės vidus



ir veranda


O čia ožka po veranda į mane žiūri ir pozuoja


Pasikabinam atsivežtą trispalvę ir einam teritorijos apžiūrėt.








Visai šalia teka upė. Ta upe karts nuo karto praplaukia laivai-restoranai.





Papildyta:
Ropščiamės į šalia regisrtratūros esantį barą terasoje pavalgyt. Pakeliui ožkas ganom.




Užlipus jau randam lentoj savo vėliavą pakabintą Čia jie turi tokią tradiciją, visų apsistojusių šalių vėliavėles pakabinti. Lietuvos jau turėjo, nes mes čia jau ne pirmi lietuviai.



Užsisakom po burgerį..



Suvalgę drybsom terasoj ant čiužinių ir tiesiog tinginiaujam žiūrėdami į upę..

wau koks idomus fotoreportazas nekantraudama laukiu pratesimo, pati rezgu minti pakeliaut panasiu marsrutu, todel idomu viskas - kaip, uz kiek, kas pateisino lukescius, kas ne

Ohoho, tas Singapuras tikrai pribloskiantis! Kaip noreciau paplaukioti tam Infinity pool, ach.. Puiki kelione