Singapūras-Filipinai-Tailandas-Malaizija

Ačiū skaitančioms už tai, kad skaitot ir už kantrybę laukiant tęsinio
Taigi, suraitom burgerius ir galvojam, ką čia toliau nuveikus. Jau beveik vakaras, o Azijoj labai anksti ir staigiai sutemsta tai pasirinkimas ne kažin koks.. Prieina vienas savininkų su mumis pašnekėt, tai sako netoli yra krioklys. Galim plaukt per upę į kitą krantą, ten pėdint kažkiek per džiungles ir vėl plaukt iki krioklio. Hmm tas žalias džiunglių upės vanduo mum pasitikėjimo nekelia, atrodo ten krokodilai, piranijos ir kitoks biesas knibžda o čia mum siūlo plaukt per ją.. Savininkas patikina, kad tikrai mūsų niekas toj upėj nesuvalgys. Na ką - plaukiam krioklio žiūrėt Iš manęs plaukikė ne kokia, o ir nesu tikra ar viešbučio sąvininkas nemelavo apie krokodilus - gal jis koks maniakas, mėgstantis stebėt, kaip žioplus turistus krokodilai doroja?
Na kas bus - tas. Kišam fotoaparatą į maišelį ir plaukiam.

Išlipam kitam krante - pasitikrinam - rankos dvi, kojos dvi, viskas gerai, krokodilų nėra Keliaujam takeliu per džiungles palei upę ir prieinam kaimelį. Nuotraukos, tiesa gavosi visai nekokios, nes į vandenį merkėm specialiai tam tikslui atsivežtą seną trantą - kad nebūtų gaila nuskandint, jei ką..



Vietiniai vaikai sveikinasi, klausia koks vardas ir šypsosi. Gražūs tie filipiniečių vaikai ir visai neįkyrūs



Gyvena jie tokiose bambukinėse trobelėse, kiaurai permatomose


Iš šunys, nuo karščio aptingę ilsisi..

Praeinam kaimelį ir randam pavėsinę ant vandens. Čia tikriausiai tie laivai-restoranai sustoja.




Prieinam takelio galą ir reikia vėl vandenin lįst ir plaukt iki krioklio. Atstumas nemažas, upė srauni ir kažkaip man jau kuo toliau tuo mažiau tą krioklį pamatyt norisi... Bet neišsiduodu, kad bijau ir plaukiu paskui MB.


Pusiaukelėj jaučiu, kad jėgos baigiasi, su šlepetėm plaukt nepatogu nes krenta nuo kojos, o ir raumenį lyg traukt mėšlungis pradeda - žodžiu pradėjau nejuokais panikuot. Šiaip ne taip daplaukiau iki akmens, užsiropščiau ant jo ir pareiškiau, kad toliau niekur neplauksiu. Sėdžiu ir žiūriu į kažkokios mažus kriokliukus kitoj upės pusėj ir dūmoju kaip čia atgal parplaukt reikės...



Ten už upės vingio dar didesnis krioklys lyg matosi - MB plaukia pažiūrėt, bet užplaukė ant kažkokio akmens ir nusprendžia, kad ir jam tos upės gana. Plaukiam atgal - pasroviui plaukt jau lengviau. Keliaujam atgal per tą patį kaimelį. Dar vaizdų šiek tiek






O čia skalbyklą užtinkam.



Liko dar kartą perplaukt upę, bet vos pradedu plaukt sutraukia pėdos raumenį Su MB pagalba vis tik perplaukiu tą upę ir kai pagaliau išlendu iš vandens jaučiuosi kaip minimum koks Urbonas Baltijos jūrą perplaukęs Adrenalino dozę nemažą gavau ir nors tie kriokliai jokio įspūdžio nepadarė, bet tą plaukimą džiunglių upe prisiminsiu visą gyvenimą.

Pavargę, bet laimingi ropščiamės į barą terasoj, vakarieniaujam ir šaltu alum streso likučius plaunam. Beje, tam Huts Nuts bare tokia tvarka, kad už viską ką valgai ir geri susimoki išsiregistruodamas, tai jei ten būsit žinokit labai lengva įsijaust. Ech bet man visai patiko tokia tvarka, nereikia pinigų su savim nešiotis o ir šiaip visad norėjau pasakyti "man dar pora mojito kokteilių prašom-įrašykit į mano sąskaitą"
Sutariam su personalu dėl rytojaus motorolerio nuomos ir taip ramiai terasos bare užsibaigia dar vienas mūsų vakaras Filpinuose.

Įspūdinga:)

Tas zalias upes vanduo pasitikejimo tikrai nekelia nezinau ar isdrisciau ja plaukti, nors, kita vertus, kelionese is kazkur atsiranda ir daugiau drasos, ir ryzto Labai laukiam tesinio

na labai fainiai.. norim dar

Ir aš jungiuosi laukti tęsinio. Labai įdomu
Labai gražūs paplūdimiai ir labai pobaisės džiunglės su gražiai žalia upe atrodo, kad tuoj išlįs koks gyvūnas
O kas namelyje ant sienos nupiešta?

Ačiū, kad skaitot, tęsiu pasakojimą. Raskaa, ten namelyje kažkoks žmogėnas nupieštas
Taigi, išaušta rytas. Ropščiamės į barą pusryčiaut - kiaušinienė tikrai skani

Iš vakaro sutarėm, kad motorolerį pasiimsim prie pagrindinio kelio, nes tas keliukas nuo viešbučio iki to kelio sunkokai pravažiuojamas ir įveikiamas tik vietiniams profesionalams. Motorolerio nuoma 8 valandom kainavo 600 pesų - apie 35 litus. Tiesa, dar už tai, kad paskambino vairuotojui viešbutis dar kažkiek pesų nulupo Nusifotografuojam salos planą su lankytinom vietom - šiandien važiuojam šokoladinių kalvų ir ilgakulnių žiūrėt.



Ropojam mūsų taip "mėgiamais" laiptas..



ir takeliu einam link pagrindinio kelio.



Vaikai įsilipę medžiuose kažko ieško, ar šiaip linkminasi




Prie pagrindinio kelio mūsų jau laukia vietinis su motoroleriu. Paklausia, ar turim teises, duoda jau suvargusius ir paplyšusius šalmus, dar prisako, kad turim kuro artimiausioj degalinėj užsipilt ir palinki gero kelio. Štai mūsų parpalietas - ne pirmos jaunystės, bet užtat raudonas



Drebančiom kinkom lipu ant to motorolerio ir lekiam. Vis prašau, kad važiuotumėm lėtai ir atsargiai, nes man vis vaidenasi, kad tuoj nukrisiu, arba koją į ratą įsuks, ar dar velniai žino kas atsitiks - žodžiu bijau aš tuo motoroleriu važiuot siaubingai, bet ilgakulnį ir šokoladinius kalnus pamatyt labai noriu, tai kenčiu..

Kai jau nebegaliu kentėt, prašau MB, kad sustotumėm pailsėt. Stojam pakelėj. Vietiniai pravažiuodami mojuoja, sveikinasi - mojuojam ir mes



Važiuojam toliau ir vis dairomės degalinės. Bet kažkaip vis pravažiuojam vieną po kitos. Beje, Filipinuose daug degalinių yra tiesiog kioskai, su išdėliotais Coca-Cola buteliukais, pilnais kuro. Na bet dėl kuro per daug nesijaudinam, mat rodyklė rodo, kad jo dar vos ne pilnas bakas. Važiuojam važiuojam ir sustojam. Ne savo noru. Nebevažiuoja mūsų raudonasis žvėris nors tu ką Aišku nežinom ko čia griebtis.. Paspardau ratą - vis tiek nesikuria. Laimei Filipinuose niekada nebūsi vienas - iš kažkur atsiranda vietiniai berniukai - puola žiūrėt kame bėdos. Po nuodugnios techninės apžiūros verdiktas - baigėsi kuras Pasirodo ta kuro rodyklė ten tik dėl grožio buvo. Vietiniai tuoj viską sutvarko - duodam pinigų ir vienas su savo motoroleriu išvažiuoja mums kuro parvežt. Grįžta su Coca-Colos buteliuku kuro ir grąža. Vis negaliu atsistebėt vietinių gerumu. Štai jie - mūsų gelbėtojai





Padėkojam ir atsisveikinam. Tiesa, palikom jiem kažkiek pesų grąžos, nors ir neprašė, bet iki dabar graužiuosi, kad juokingai mažai ten mes jiem palikom..
Švilpiam toliau su vėjeliu. Kaupiasi debesys ir darosi panašu, kad lis.. Pagaliau privažiuojam šokoladines kalvas. Šokoladinės kalvos, tai virš 1700 beveik vienodų kalvų, dėl kurių kilmės kaip ir nėr iki galo aišku - lyg ir jūros dugnas ten buvo. Kažkuriuo sezono metu tos kalvos nudžiūva ir nuruduoja, tai atrodo kaip šokoladinės - iš čia ir pavadinimas. Kelias į apžvalgos aikštelę status ir vingiuotas - kol užvažiuojam nepraleidžiu progos pabijot Įėjimas į tą aikštelę kažkiek kainuoja, bet jau nepamenu kiek, nes tikrai nedaug.
Papildyta:
Pasistatom motorolerį ir keliaujam dairytis. Aplink nemažai turistų, o ir kojos dar dreba iš baimės nulipus nuo motorolerio, tai kažkaip tokio WOW, kaip tikėjausi, nebuvo. Matyt per daug gražių nuotraukų internete prisižiūrėjau ir realus vaizdas buvo kiek kitoks. Na bet dabar žiūriu nuotraukas ir galvoju - vis tik įspūdingos tos kalvos. Na patys pažiūrėkit.














Papildyta:






Audros debesys grėsmingai artėja, o mes ir toliau pleškinam kalvas visais rakursais

Beje, vežėmės į Aziją Lietuvos vėliavėlę, su mintim, kad šokoladinėj kalvoj įsmeigsim, bet aišku pamiršom kaip tyčia pasiimt tą dieną.. Žodžiu pasinaudojau bais sudėtingom kompiuterinėm programom ir pafotošopinau taip, kad nežinodamas ir nepasakytum, kad čia tikrai ne mes Štai ji - Lietuvos vėliava - išdidžiai plevėsuoja

Kokia nuostabi kelionė ir pasakojimo stilius toks vežantis O tos šokoladinės kalvos tai

Is tavuju nuotrauku ir susigundyciau aplankyti sokoladines Kalvas