QUOTE(LucyInTheSky @ 2010 08 26, 23:56)
O aš suprantu tas baimes. Mane pačią labai sutraumavo pirmas apsilankymas, buvo jis labai seniai, bet dar dabar kiekvieną kartą einu kaip į kartuves, nors lankausi privačiai pas labai malonią gydytoją.
Buvau 11metė, dar visai vaikas, su lėlėm žaidžiau, beveik nieko apie visus
tuos dalykus nežinojau ir pakliuvau į ligoninę dėl pilvo skausmų. Pirmiausia, prieš krūvą studentų chirurgas per išangę ieškojo apendicito, paskui tą patį darė ginekologė, tik ieškojo kitų ligų, pasitaikė tipinė sovietinė
boba, apstaugė mane, nieko nepaaiškino, nei ką daro, nei kodėl, jaučiausi baisiai, ir taip jau skaudėjo pilvą, o dar apžiūrinėjo šiurkščiai ir su visokiais komentarais, nulipau nuo kėdės tirtančiom kojom ir žliumbdama. Jaučiausi kaip išprievartauta. Po to nuskambėjo žodžiai "nenormali" ir "isterikė", mano mamai pasakė, kad "negerai mergaitei su nervais". Kaip vaikui, tai tikrai buvo didelė trauma.
na istorija tikrai nepavydetina

atsiranda visokiu tu gydytoju, kurios senai nebeismano savo darbo, o dedasi didelemis "virsininkemis" savo srityje. apskritai manau, kad jaunas paneles ginekologai turetu priimti kuo geresnemis salygomis, viska graziai paaiskinti...

ko nepasakyciau apie save dabar
as asm. apsilankiau pas ginekologe kai buvau beveik 18 metu, nes anksciau jos kazkaip ir neprireike, neturejau jokiu problemu...