As pirma karta apsilankiau 21metu, na jau beveik 22. Niekuo niekad nesiskundziau ir be galo bijojau, as apskritai ligonines kaip karo bijau, del to anksciau neteko ten apsilankyti o pirmaji karta priverte apsilankyti pas gine moteriskos bedos. Pradejo tarp menesiniu tapti, po keliu menesiu jau ne tepti, o kraujuoti. Paskutinis lasas buvo kai menesiniu metu nuo kraujavimo kiekio galima sakyt vos nealpau, nes jau kresuliais didziausiais vare, per diena 10paketu sunaudodavau, baisu. Tuo metu gyvenau su vaikinu, mama persigando, kad persileidimas, nes tipo buna panasiai. Galiausiai isaiskejo, jog turiu cista. Tai per tuos puse metu tiek pragulejau ant tu lektuveliu, kad dbr kai reikia apsilankyti apziurai, net neraudonuoju
Pirma kart apsilankiau 18 metu , tai buvo labai baisu... Gavau velniu, kad pati issirinkau Kontraceptines tabletes ir metus jas geriau , drauges gere, tai ir as gi sugalvojau... o ir , kai liepe nusirenkti, tai triusikelius neiskart nenusimoviau , tai daktare juokes ir , kai ziurineji vis kedeje sokinejau
Aš tai 15m. Visos moterys laukė dėl nėštumo o tik aš dėl grybelio Truputį buvo gėda...Gerai kad pas moterį... O jei būčiau pas vyrą tai manau būčiau apsisukus ir išėjus... Susimauti nesusimoviau. Gal todėl kad labai nebijojau. Bent sesė buvo pripasakojus visokių baisybių...
Aš tai pirmąkart apsilankiau beveik 21-erių metų. Niekada neturėjau problemų su mėnesinėm, visada reguliarios buvo, tiesiog šiaip sugalvojau profilaktiškai pasitikrinti ar viskas gerai, ar jokių grybelių, nieko nėra. Viskas gerai. Tik labai nejauku buvo sėdėti tam "lėktuve" svetimam žmogui prasiskėtus, bet dzin, negalvojau apie tai, galvojau apie gražesnius dalykus ir tokia išvis be jausmų buvau Nes vis tiek kiek jau man metų, o niekad gyvenime nebuvus pas ją
Pirmą kartą apsilankiau pas ginekologę budama 22, nors ir lytinis gyvenimas seniai prasidėjęs buvo, ir mėnesinės labai ankstyvos. Daug kas rašo apie neigiamus prisiminimus, manieji irgi tokie, bet truputi iš kitos pusės. Pirmas apsilankymas įvyko man priklausančioje poliklinikoje. Turėjau uždėgimą ir kažkokių ten ureaplazmų padidėjimą. Na, daktarė labai greitai apžiūrėjo, tokia visai be emocijų (per vis apžiūra pikta buvo, nemaloni), ir puolė receptus rašyti. Aš pala pala, noriu pasikalbėti, daugiau sužinoti, juk pirmas apsilankymas, o čia kažkokios plazmos:) Atsakymas buvo, ką čia kvaršinat galvą, štai jums siuntimas i laboratoriją, kur jų poliklinika daro išsamesnius tyrimus ir viso gero. Išėjau pasipiktinusi, užtat su siuntimu ir receptu 70lt. Nusprendžiau i privačią kreiptis. Draugas rado adresą kabineto, kur vietoj ir tuos sunkesnius tyrimus padaro. Na, užeinu, matau šypsena prieš mane didžiausia, rankos išskiestos kviečia pritupti ant lėktuvo, tiesiog nors prie žaizdos dėk, dar sako po apžiūros ir tepinėlio pasikalbėsim ir t.t. Viskas būtų buvę gerai, jei ne tai, kad čia ta pati ginekologė, kuri mane ir priėme mano poliklinikoje:) Na, tai ir liko toks kartumas, maždaug, kaip pinigai pakeičia elgesį su tavim. Dabar Lietuvoje lankausi klinikoje Narmeda, esu patenkinta paslaugų kokybe, elgesiu, gydytojų kompetencija (aišku, galėtų būti kainos mažesnės:). Rekomenduoju daktarą Egidijų Jakiūną. Manau, jeigu kam pirmas kartas, tai tikrai švelniai apžiūrės ir pakalbės, ir patars.
O aš pirmą sykį apsilankiau būdama, berots, 11 metų. Tai belaukiant vis drebėjau ir kartojau mamai, kad jeigu mane apgavo ir ten bus ne ginekologė, o ginekologas - mausiu iš ligoninės net nesidairydama. Kai jau įėjau, pamačiau baisiausiai surūgusią bobulytę. Na, aišku, liepė nusirengt. Jaučiausi nejaukiai, bet vis dėlto nusirengiau. Tik, va, į tą kėdę bukai spoksojau gal porą minučių, kol ginekologė piktai suburbėjo kaip reikia joje sėdėt. Po to, mano nuostabai, pamėgino nuramint ir patikino, kad man neskaudės. Bet kad melavo. Buvo tikrai nemalonu, kaip reikiant skaudėjo, bet sėdėjau sukandus dantis, susiraukus, užsimerkus ir stengiaus iškentėt tą nemalonią procedūrą. Kai baigė, nulipdama dar sugebėjau kažko išrausti.
džiaugiuosi, kad nusivedė mama, kai dar kažkokių bėdų. gydytoja buvo maloni, viską paaiškino. kaip tik konsultavomės ir dėl skiepo nuo gimdos kaklelio vėžio
Pirmą kartą apsilankiau 20-ties. Ruošiaus ilgai apie porą metų. Bet prisiruošiau ir nuėjau, kažkaip atrodo, kad pats laikas buvo o dabar jau ir pačiai geriau kai viską žinau. Nebuvo nieko baisaus kiek maniau kad bus.
Jūsų liniuotė:
Tam kad ÄÆdÄ—ti ÄÆ forumÄ…, nukopijuokite žemiau esanĨiÄ… eilutÄ™ ÄÆ jÅ«sų paraÅ�Ä… forume:
Mano pirmas apsilankymas... Nuvedė mama man buvo 19m ždraugavau trumpai su vienu vaikunu (28m tai jinai (mama) matyt galvojo kad laukiuosi) o šiaip nebuvau turėjusi lytinių santykių ir šventai tikėjau kad mama mane veda dėl skausžmingų menstruacijų (agą nuo 11m man jos kai tik prasidėjo po kokių 2 metų pasidarė labai skausmingos ir nieko o dabar staigiai suirūpino )
Jei kas nepamenat kokia tai apžiūra mielai prašom- aš padėsiu atsiminti nes TOKIO patikrinimo pamiršti neymanoma- nesuprantu kaip galima pamiršti kai tau į užžpakalį sukiša pirštus kiek tik įmanoma ir žčiuopia per tiesiąją žarną (tiksliau pasakius bando apčiuopti) kaklelį... Gydytoja buvo sena (bet atseit gera) mano mamos pažystama Vokiečių gatvėje... tai ką aš žinau ... paskui nuėjau pas ginekologę tik būdama 26 jau žbesilaukdama ir atrado graikinio riešuto dydžio cistas ir kieušidėse ir kaklelyje- paskui sako- kaip jūs nejutot ypač dešinės kiaušidės?? o man dešinį šonąą ištisai prieš mmm ir per skaudėdavo pasirodo cista ... tai tiek per nėštumą aš ten sėdėjau ir ištisai vaginalinę echoskopiją darė dabažr po antro gimdymo bijau eiti nors per cezarį sakė miomos būtina nueit bet tiek problemų buvo užgriuvę kad aš tik dabatr atsikvėpiau šiek tiek lengviau Papildyta: Ai ir dar aš esu už tai kad mokykloje vestų mergaites pas ginekologą o berniukus pas urologą...
Gal tada sumažėtų prievartos atvejų mokyklose (tiek tarp berniukų tiek tarp mergaičių- juk berniukai neretai bijo pasakyt) be to gal baimė kad gydytojas pasakys tėvams sumažintų ankstyvų lytinių santykių galimybę (kai mergaitės vos ne 12m iš smalsumo pabando- man vis atrodo kad tokiame amžiuje tik su lėkėm dar žaisti... )
o pirmaji karta priverte apsilankyti pas gine moteriskos bedos. Pradejo tarp menesiniu tapti, po keliu menesiu jau ne tepti, o kraujuoti. Paskutinis lasas buvo kai menesiniu metu nuo kraujavimo kiekio galima sakyt vos nealpau, nes jau kresuliais didziausiais vare, per diena 10paketu sunaudodavau, baisu. Tuo metu gyvenau su vaikinu, mama persigando, kad persileidimas, nes tipo buna panasiai. Galiausiai isaiskejo, jog turiu cista. Tai per tuos puse metu tiek pragulejau ant tu lektuveliu, kad dbr kai reikia apsilankyti apziurai, net neraudonuoju 
