QUOTE(Levereti @ 2014 01 09, 15:22)
tai kad komplimentai dažniausiai apsiriboja "skaniai kvepia", o antikomplimentai būna išradingesni, su visokiais palyginimais 
QUOTE(Petr@ @ 2014 01 09, 09:54)
išradingi tie vyrai
net neįsivaizduoju, kaip kvepia dilgėlė 
QUOTE(Monmorensi @ 2014 01 09, 18:44)
o aš galvojau, kad jas galima tik pajausti
QUOTE(LaimingaMergina @ 2014 01 09, 21:48)
Jos nupjautos tikrai turi labai specifinį kvapą. Mano močiutės dėdavo jaunas dilgėles į sriubas. Tai tą kvapą puikiai prisimenu ir sakyčiau, kad man jis malonus
. Iš tylių (anti-)komplimentų temos - vakar į apytuštį troleibusą įlipo
. Šleifas gana greitai atkeliavo pas mane, užgožė mano žalėsį, nors mergina buvo bent už 3 metrų. Ir ką galiu pasakyt - man tas kvapas atrodė nuostabus, liko nuostabus ir matyt ilgai neapsigalvosiu, kad ir kas ką besakytų/rašytų. Nuo kito žmogaus didelėj erdvėj skamba dar gražiau nei savas šleifas. Su malonumu jo "klausiausi". Bet... už poros stotelių viena teta atsistojo ir demostratyviai pravėrė langą. Nemanau, kad jai karšta buvo. Matyt mūsų supratimas apie nuostabumo nuostabumą smarkiai skyrėsi
QUOTE(rusma @ 2014 01 10, 10:42)
Nuo kito žmogaus didelėj erdvėj skamba dar gražiau nei savas šleifas. Su malonumu jo "klausiausi". Bet... už poros stotelių viena teta atsistojo ir demostratyviai pravėrė langą. Nemanau, kad jai karšta buvo. Matyt mūsų supratimas apie nuostabumo nuostabumą smarkiai skyrėsi
negaliu susilaikyt - bet ot kokie žmonės keisti yra padarai, kvepia troleibuse - atidarinėja langus..
man ne vieną ir ne du sykius yra tekę važiuoti, kai kažkur gale bomžas sėdi, dvokas baisus - važiuoji į darbą, nėr kada išlipinėt, ir visi tyli, apsimeta, kad nieko nevyksta, niekam į galvą net neateina lango atidaryt
Merginos, Jūs juokaujat man dilgėlė kasdienybės dalis - tiek priedas prie maisto, tiek vaistas, tiek kosmetinė priemonė. Kvapas, sutinku, specifinis. Dilgėlių sriuba labai kvepia, arba žalios, o vat džiovintos plikytos - nemaloniai kutena nosį, nors arbatą geriu susiraukus
Pasijaučiau močiučių laikais gyvenanti. Šiaip norėjau pasipergyventi
man dilgėlė kasdienybės dalis - tiek priedas prie maisto, tiek vaistas, tiek kosmetinė priemonė. Kvapas, sutinku, specifinis. Dilgėlių sriuba labai kvepia, arba žalios, o vat džiovintos plikytos - nemaloniai kutena nosį, nors arbatą geriu susiraukus Pasijaučiau močiučių laikais gyvenanti. Šiaip norėjau pasipergyventi
QUOTE(theorema @ 2014 01 10, 10:07)
... La Vie yra naujasis šedevras , lygus Opiumui, Shalimar, Tresor ir pan.
Merginos, ką čia kalbat, dilgėlių sriuba delikatesas šiais laikais, ne jokiais ne močiučių. Aš dievinu dilgėlių-rūgštynių sriubą, čia nacionalinis paveldas, kaip kad šaltibarščiai
Norėčiau tokių kvepalų, kurie patiktų tik man ir mano aplinkai, o aplinkiniai laikytų atstumą nuo mano asmeninės erdvės Dėl La Vie Est Belle, tai gal tikrai, duso pavidolė?
Temas tai supainiojau
Norėčiau tokių kvepalų, kurie patiktų tik man ir mano aplinkai, o aplinkiniai laikytų atstumą nuo mano asmeninės erdvės
Dėl La Vie Est Belle, tai gal tikrai, duso pavidolė? Temas tai supainiojau
Man atrodo, kad jūs mane jau įtikinot, kad Belle reikia pabandyt dar kartą
Tikrai taip. Mes visad verdam pavasarį tokią sriubą, kai kaime būnam (nes Vilniuj visos dilgelės šunų nusiusiotos).
QUOTE(Malena @ 2014 01 10, 15:53)
Merginos, ką čia kalbat, dilgėlių sriuba delikatesas šiais laikais, ne jokiais ne močiučių.
Tikrai taip. Mes visad verdam pavasarį tokią sriubą, kai kaime būnam (nes Vilniuj visos dilgelės šunų nusiusiotos
).
QUOTE(Rutule @ 2014 01 10, 15:15)
Man atrodo, kad jūs mane jau įtikinot, kad Belle reikia pabandyt dar kartą
Tikrai taip. Mes visad verdam pavasarį tokią sriubą, kai kaime būnam (nes Vilniuj visos dilgelės šunų nusiusiotos).
Tikrai taip. Mes visad verdam pavasarį tokią sriubą, kai kaime būnam (nes Vilniuj visos dilgelės šunų nusiusiotos
).Mes Vilniuj vienam sodo kampe "leidžiam" dilgėlėm vešėti vien dėl sriubos.
Aha, reklamuoja čia tuos Belle, nors man jie saldus farmacijos kvapas.
QUOTE(Malena @ 2014 01 10, 14:53)
Merginos, ką čia kalbat, dilgėlių sriuba delikatesas šiais laikais, ne jokiais ne močiučių. Aš dievinu dilgėlių-rūgštynių sriubą, čia nacionalinis paveldas, kaip kad šaltibarščiai
<...>
<...>
O Belle nu vėl ir vėl bandau... - Ir nerandu aš tos mistikos slėpiningos
