QUOTE(afavela @ 2014 12 11, 21:02)
Pirmiausia tai labai panasu i mane.

Jau kazkur apie 1 metus turiu sita jausma, kuri apraset. Daznai jauciuosi tarsi stoveciau laisve, o jis suptusi ant bangu. Su siuo dalyku sunkai susitaikiau. Budavo kad jau ir verkdavau is nevilties. Perejau galybe specialistu. Atsiduriau ir pas psichologa ir pas psichiatra. Tiesa psichiatro zodziai buvo, kad nuo tokiu simptomu daznai zmoniems sutrinka psichika. Taciau apart raminamu man jie nieko neisrase. Todel turint galvos nuolatini svaigima (kuri sunku paaiskint), migrena ir dar plius visus kitus simptomus, naturalu, kad gyvenimo kokybe smarkiai nukencia.

Reikia dideles kantrybes, optimizmo turint visa sita puokste. O as kadangi optimiste (is dalies), tai tikiu kad viena diena atsikelus visi sie simptomai ir ligos isnyks. Va sito as visoms nuosirdziai linkiu.
as ir sito tikiuosi,bet as deja kazkaip saves mazai ziuriu,nera kada,ar tiesiog nenoriu pripazinti kad man kazkas yra,tablete isimeti skrandin ir vel eini pirmyn,taip,daug kas pasakytu,pamanyk tik,galva skauda...bet kaip ta galva skauda, deja niekas negali suprasti to nepatyres,dar visokie kiti salutiniai veiksniai.as ir pati jau jauciu,kad man reikia siek tiek raminamu vaistuku,bet labai bijau juos pradeti vartoti,bijau priprasti, todel dar savo tvirtos valios pastangom stengiuosi negrimzti gilyn i depresia,bet deja sunkiai man sekasi,pikta kaip vilkas esu,irzli kaip nezinia kas...tikrai,kad aplinkiniams reikia daug kantrybes su mumis ligoniukais tokiais.deja ne visiems ta suprasti kad cia ligos pasekmes,vyras daznai piktas ant manes kad as pikta,na zodziu padetis be iseities ir be pasiaiskinimu.reikia kazkaip ismokt save valdyti bet....tai taip sunku.
Kas nori-iesko galimybiu,kas nenori-iesko priezasciu.