QUOTE(tiutiute @ 2015 07 29, 11:23)
i nosi. ten buna vienkartine doze, kaina budavo apie 30lt uz viena ipurskima, taciau daug greiciau suveikia nei tabletes.
Įdomu. Reikės pabandyt. Ačiū.
Turbūt daugeliui aktualu darbe, kad greičiau užmušti tą skausmą, nes neduokdie, kai reikia būt susikoncentravusiam, laukia susitikimai, ilgos kalbos, erzelis, skubėjimas ir pan.
QUOTE(braske09 @ 2015 07 29, 11:41)
viskas gerai, aš nepykstu

tiesiog kiekviena turime savo nuomonę, bet tai nereiškia kad turime su ja sutikti
man kažkurį laiką labai padėjo psichologas. Launkiausi gal prieš 1,5 metų. Išgirdau tikrai labai gerų patarimų, ir jais vadovaujuosi ligi šiol

Į savo problemas tada atrodo pažvelgi kitu kampu. Sveikatos Jums
Ačiū Tau.

Nesu karštakošė, bet tada nerimas (dėl visai kitų dalykų) padarė savo. Ir, žinai, kai tas pat frazes girdi ir girdi, o teorija su praktika ne visąlaik suriši, tai ir nesusituri... Sveikatos ir Tau. Esu bandžius aš tuos psicho- gydytojus, o antidepresantus ir/arba neuroleptikus geriu nemažai metų.
QUOTE(vaižgantė @ 2015 07 29, 12:16)
Paskutiniu metu mieliau patyliu nei duodu kokį patarimą, nes pastebėjau, kad daugumai sergančiųjų labai patinka sirgti ir skųstis, o jei pasiūlai ką nors keisti (kad ir požiūrį į save, į kitus žmones, į darbą, apskritai į gyvenimą), pasako, kad tai visiška nesąmonė ir t.t. Problemas reikėtų spręsti, o ne ieškoti vaistų, kurie problemą kuriam laikui kažkur gilyn įkiša. Įkišta ji vėl išlįs visu gražumu... Tablečių prisigerti yra paprasta, o norint ištrūkti iš migrenos glėbio, reikia nuveikti milžinišką darbą su savimi, ir tai yra labai sudėtinga... Ir tai gali trukti daugybę metų...
Matot, patarimų turit, o esat šioj temoj, turbūt, nes pati sergat.
Apie "požiūrio keitimą" rašiau, tai išvis negaliu suvokt tokių frazių. Kai šiaip, lengvai nepasiseka kas tai taip, ir taip aišku - nereikia sakyt, kad nereikia erzintis, nes sniga, keisk požiūrį - žiūrėk, kokios gražios formos snaigės. Bet kai tas pat taikoma visiems atvejams, net jei, pvz., žmogus neturi ką valgyt arba jam ką tik nupjovė kojas, tas "požiūrio keitimas" skamba kaip pasityčiojimas. Kaip Jūs keistumėt požiūrį į darbą, jei būtumėt samdinė, o vadovas ant Jūsų klykautų, kad per lėtai dirbat, kai tuo tarpu, greičiau tiesiog neišeitų. Dar nurašytų pusę atlygio, neturėtumėt kuo susimokėti už buto nuomą, dar turėtumėt paremt, pvz., sergančius artimuosius, o naujo darbo susirasti greit nesisektų?
Elementarius dalykus, kaip režimo laikymasis, saikingas alko vartojimas ir pan., medikai juk susako, o ir žmogus jaučia, kas jam maišo gerai jaustis (jei jaučia, nes juk būna ir netipinių dalykų). Tai kam juos kartoti, kai ir taip žinoma ir gidėta n+k kartų?
Niekas nesako, kad tabletės išganymas, bet jei taip jau atsitiko, kad priepuolis įsibėgėja, o esate darbe prieš didelio projekto pridavimą, gal atsakingiau tą vaistą pavartoti, nei kentėti ir palikti darbo kokybei nukentėti?