Labai skausmingi santykiai (pertrauka ar kas?)

* taip, kviete. Bet tai nereiskia, kad visada turi ir jis vaziuot pas merginos tevus ar turi teise jai priekaistauti, kad ji viena su tevais nori pabut.
** pasiguode, pasipasakojo. O zmones pakomentavo, pamegino parodyti situacija is kitos puses, kas turetu buti naudinga. Tik issiskaityti reikia.
Gal zmones kartais kritikuodami tiesiog nori, kad zmogus padarytu kazkokias isvadas del savo elgesio?

Kitos pusės argumentų net negirdėjome... Tai kaip galima kažką 100 proc. teigti?
Meilė, ypač tokiame amžiuje, būna kvailai dingsta, praeina, nubraukiama. Nežinote tokių situacijų? Aš žinau. Ir žinau, kad po to būna labai gailimasi ir labai įvertinamas buvęs žmogus. Dažnam jaunučiui būna jūra iki kelių, atrodo, kad jei vienas myli, tai kitas gali dar daugiau ir pan.

Dėl to kvietė, bet galima nevažiuot. Galima viskas, bet visokių žmonių yra. Aš pati esu kartą skaudokai nukentėjusi, kai norėjau būtent tokio gėrio, palikti žmones kartu, vienus, be manęs, lai pasišneka. Likau labai nesuprasta, apkaltinta nedraugiškumu ir pan. Visaip būna. Jį kvietė, jis sutaria su tėvais, nori būti su mergina, tai kogi neis? Kur čia jo kaltė? Jei mergina norėjo kitaip, tai ji ir turėjo taktiškai išaiškinti. Ir visur kitur, jei jai jo elgesys netiko, ji pirmiausia turėjo kalbėtis, išsakyti tai. Naivu yra tikėtis, kad kitas žmogus, iš kito gyvenimo, aplinkos, sutiktas vieną dieną ir patikęs bus tobulai tave atitinkantis. Santykiai lipdomi, klijuojami, panašumų ieškoma, prie skirtybių stengiamasi derintis, koreguoti jas maksimaliai.
Taip, jaunas amžius gali būti tam kliūtis, galima to nesuprasti, neišmanyti ir galvoti: aš princesė/princas, o visi kiti turi viską pildyti, nuspėti, suprasti. Taip ir griaunamos pasakų pilys... Ir kuris ten kaltesnis ne per kompą, nemačius sužinot.

Jei autorius santykiuose toks pat kaip forume, tai manęs nestebina, kad taip viskas susiklostė... negirdi to, ko nenori girdėti.

as supratau, kad:
merginos tevai grizo is uzsienio. Ji seniai su jais matesi. Nutare pati pas juos nuvaziuoti. Tevai tada JO NEKVIETE atvaziuoti, tik dukra. Mergina vaziavo viena, o vaikinas uzsirauke, puole priekaistaut, kad tipo tau tevai uz mane svarbesni? Kaip tu tiek laiko be mano apsikabinimu gali?
Bent jau taip as supratau

Aš tai supratau, kad didžiąją dalį laiko jis buvo kartu su mergina ir jos tėvais, bet tuo metu ji jam mažai dėmesio rodė. Kaip jis pats išsireiškė (pažodžiui neatsimenu) "visi kiti aplinkui jai buvo svarbiau nei aš, neprieidavo pakalbinti, apkabinti ir pan.". Taigi, po tokių priekaištų mergina "sprogo"...

Aš skaitau kai kuriuos komentarus ir visai niekuo nesistebiu. Čia kaip kažkuri rašė jog veikia konstruktyviai ir orientuota į tikslą, galėčiau labai drąsiai pasiginčyti. Pvz Jūs siūlote ir Jums atrodo tik toks sprendimo būdas efektyvus, tačiau pabandykime pasigilinti į psichologijos teorijas ir kiek jų skirtingų yra jei jau prakalbome apie tai. Konstruktyvizmas, kognityvinę psichologija, egzistencinė, orientuota į tikslą, holistinė psichologija ir t.t. (kalbu ne iš lempos[/I] o todėl kad tokį mokslą baigęs ir toliau tęsiu) Dabar kiekvienas modelis turi ir savų pliusų ir savų minusų. Pvz aš negalėčiau veikti į tikslą ir kontruktyviai pagal planus ir dėsnius elgtis todėl kad mano asmenybei šis modelis tinka mažiausiai. Man kur kas lengviau yra pasakoti, išsilieti, ir su kažkuo padiskutuoti. Pabandyti apžvelgti alternatyvas, pamatyti jog ne mano vieno situacija yra tokia pati. Per kalbėjimą, minčių dėliojimą, ir savireišką, mano asmenybė geriausiai linkusi priimti sprendimus. Per visą šitą aš pats atrandu atsakymus į man svarbius klausimus, ir tik tada kai suprantu visą esamą situaciją galiu rinktis kaip ir į kurią pusę elgtis. Todėl kognityvinė pakraipa kuri nukreipta per mąstymą ir kalbą, per kurią žmogus pats atranda sprendimus, man yra priimtiniausia. Todėl jei jau sakome savo nuomonę, visada geriau ją pagrįsti. Nes man pvz. elgtis pagal taisykles, ir reaguajant į situaciją pagal konstruktą yra tiesiog per sunku ir neefektyvu.
Kadangi jau pergalvojau šią situaciją 120% galiu pasakyti kad čia kur bandote pasakyti jog per daug spaudžiau per daug norėjau ir panašiai, čia buvo tik pagrindas visai krizei atsirasti. Aš pasielgiau netinkamai šioje situacijoje. Taip aš suklydau. Tačiau ne tai sukėlė šią situaciją. Viskas buvo išsikalbėta paskutinį vakarą su drauge jog ji pati pripino kad aš elgiausi taip kaip jai būtų geriau ir kaip ji norėjo. Tačiau ji nori būti viena. Nuo nieko nepriklausyti. Nenori matyti nieko šalia savęs ir gyventi visiškai viena. Kai atsiims tuos metus kuriuos paaukojo būnant kartu, tik tada galės rimtai pagalvoti apie kažkokius santykius su kitu žmogumi. Kaip pasakė pati - jei aš būčiau turėjus tuos metus ir mes susitiktume tik dabar, mes būtume visą gyvenimą tobula pora kaip buvome iki šiol. Tačiau dabar man reikia pabūti vienai. Suprasti ką reiškia gyvenimas vienai.
Iš to yra tokia išvada jog žmogui senai to trūko ir jis senai to norėjo. Tiesiog per geri santykiai tai užgniaužė ir laikė giliai po padu. Tačiau nutikus krizinėms situacijoms, išsiveržė į paviršių ir taip sukėlę nebepataisomas pasekmes.Faktas kad viskas užsibaigė ne dėl mano nesamonių, o dėl to jog mergina dar pati savęs neatrado..
Beje, kitas reikalas. Ji galėdavo su draugėm būti kiek norėdavo. Ir būdavo. Kalbėdavo jos ir apie triusikus ir apie ..... . Kartais ir mane norėdavo pasikviesti tačiau aš visada atsisakydavau konstatuodamas kad man ten bus neįdomu ir visai neoriu girdėti jūsų pašnekų. Todėl galiu nuraminti jog į merginos privačius pokalbius, ar panašius dalykus aš visiškai nesikišau.

Aš viską kuo puikiausiai girdžiu ir priimu, tačiau noriu pastebėti jog negaliu sutikti su kai kuria nuomone, dėl kurios esu beveik garantuotas jog taip nėra ar nebuvo. Santykiuose aš visada išklausydavau, visada buvau tas žmogus kuris JAI primindavo jog jeigu kas netaip, jei jautiesi negerai, ar aš kažką darau negerai, ar mūsų santykiam kažkas, tu man sakyk, pasakok ir kalbėdami viską išspręsime. Niekada nebėkime nuo problemos nes nuo jos nepabėgsi. Ir mes visada aptardavo kas negerai. Nuo to laiko kai mes susipažinome aš psikeičiau ko ne atpažįstamai. O dėl to jog mano draugė norėjo mane matyti kitokį. Aš nebesiklubinėjau dažnai, nebevartojau alkoholio per daug, mečiau rūkyti, daugiau stengiausi bendrauti su jos diedukais bei tėvais, rūpindavausi namų ūkiu ir pns. Aš nebuvau auksinis kai mes pradėjome viską, priešingai - buvau išlepintas dėmesio ir į viską žiūrintis vėjavaikiškai. Tačiau ji mane pakeitė. Per jos pastabas ji mane sutvėre tokį kokį norėtų matyti visą gyvenimą. Dar prieš mėnesį ji pati man pasisakė kaip džiaugiasi jog aš toks esu ir kad dėl jos tiek sugebėjau. (p.s. ji pati irgi pasikeitė. Nemažai dalykų ir man iš jos pusės nepatiko tačiau mes viską išsprendėme taikiai kas leido turėti puikius vaisius )
Jei Jums įdomu, norėčiau paneigti šią nuomonę ir pasakyti jog, taip turiu. Tačiau draugams pasakotis aš nenoriu, esu žmogus kuris kalba neperdaugiausiai, o ypač kai kalba eina apie patį save. Nemėgstu jog kažkas žinotų mano problemas ir apie tai diskutuotų už nugarų. Čia arba pas psichologą, aš galiu būti anonimiškas bei turėti konfidencialumo. Čia man lengviau rašyti, dėlioti mintis ką rašyti, o per tokį darbą aš pradedu atrasti tai ko ir ieškojau. Kodėl taip nutiko, bei kaip toliau man elgtis kad jausčiausi geriau. Aš nenoriu to pasakoti savo mamai (su kuria sutariame BEGALO gerai) aš nenoriu to pasakoti savo sesei ar pusbroliui kad ir kokie mūsų santykiai artimi. Aš noriu jų akivaizdoje išlikti nepaliestas, rimtesnis, neverkiantis dėl savo problemų ir nelendantis į akis su jomis. Gal ir klystu taip sakydamas ir mane sukritikuosit sakydami jog jei tikrai myli ir esi svarbus, jiems bus tik malonumas tau padėti atsakysiu, taip galbūt. Tačiau aš pats to nenoriu.
IR, jei aš suklydau, tai didžiausia mano klaida buvo (kaip ir mano draugė ašarodama atsakė), per jauną aš ją paimiau...
Amen

Iš kur tu ją paimiai ir kur tu ją padėjai?
Nesinori kabinėtis prie žodžių, bet jau ne pirmą kartą man užkliūva tas pasakymas... Ale kaip daiktą kokį.

Atsiprašau jog pasakiau kaimietiškai nors nesu iš kaimo. Mes susipažinome per jauni. Ne paimiau.

mano prielipa irgi taip sake. Bet butu reikeje pamatyti jo veido israiska, pykti, gal pavyda jo veide, kad suprasti, jog as nebuvau laiminga nuo tokio jo "leidimo" eiti pas drauges. Kaip kankinys koks atrodydavo, kai pasakydavau, kad su drauge noriu susitikti
Tikiuosi Jus nuosirdziai norejot, kad susitiktu ji ir su draugem, nes jei taip kaip maniskis, tai..........

desmonduk, kiek aš suprantu iš šios situacijos, tai ji galėjo susiformuoti toks nepriklausomo būdo žmogus. Gali būti taip, kad ji niekada ilgai neišbus su vienu žmogumi. Kiek man žinoma, kiek aš stebėjau, tiesiog egzistuoja tokia kategorija žmonių, kurie būtent taip gražiai ir aistringai po 3-6 metus ir ne ilgiau, po to palieka partnerį, pasiūlo būti draugais ir būna, jei tik tas leidžia ir jo naujos antros pusės tai ištveria ir leidžia. Nebūtinai ji ir vaiką turės... O jei taip, tai arti keturiasdešimties gal...

Bet, čia tik vienas iš variantų. Nes būna ir tokių, kad pasako, kad noriu būti vienas/-a, bet deja, tuoj vėl sušoka su kitu asmeniu ir nebelaukia jokių 3-4 metų, veda, teka po pusmečio, iš karto pabyra vaikai ir pan. Kaip psichologas gal geriau numanai dėl ko taip? Gal išsiurbia, išnagrinėja vieną žmogų, išnarsto jo klaidas, nusibodi juo ir tuomet ant naujas pasirodo būtent tas princas/princesė ir jau griebia jautį už ragų

Žodžiu, sudėtingas tas gyvenimas kartais susiklosto. Tiesiog eik į priekį ir tikėk, kad kas ne tavo, tai ir atimama, jei tik nekvailiosi, o toliau pozityviai gyvensi, tai ir rasi tą savo žmogų. Gerus vyrus, kurie šeimyniški, linkę atsisakyti žalingų įpročių, keistis ir pan. išgraibsto kaip kojines per šaltąjį sezoną Bus gerai

Bent 3 moterys šioje temoje pasisakė, kad yra buvusios autoriaus merginos vietoje. Jūsų nuomone, jos visos iš tų negalinčių santykių išlaikyti ilgiau kaip 3 metus? Ar tik autoriaus mergina?

Nu net neperskaiciau iki gali visko. Bet mano nuomone, tu jai isiedei iki gyvo kaulo su ta savo meile. Jinai dusta nuo taves ir tavo demesio. Be to tu jai pirmas visom prasmem. Ji jauna, jai truksta laisves, erdves. Dar sefas demesi rodo (o gal ir kiti vyrai), ji mato, kad yra ir kitu zmoniu, jai norisi atsipust, nu. O cia dar tu su savo eilerasciais