Labai skausmingi santykiai (pertrauka ar kas?)

Labai gal sugadinti žmonės, bet kai matom (su vyru) iš šono tuos saldžius ir sakyčiau infantilius santykius, tai gal kam ir gražu, mums tai juokinga. Ar čia mes sugadinti "niūrios realybės", ar mums tie dalykai atgrasūs ir svetimi, bet visokie "zuikuti, saulyte" ir kitos saldybės, suvaikėjimai metų metais - ką žinau

Nevarykit ant autoriaus
Jautrus žmogus, ne bukas, ne grubus, linkęs prisirišti, santykyje mokantis ne vien imti, bet ir duoti - subręs, nušlifuos savo aštresnius kampus (kurių mes turime visi) ir bus dovana kažkuriai, būtent tokias savybes vertinančiai moteriai.

Aš tai šioje istorijoje matau tik tiek - mergina buvo įsimylėjusi, po trejų metų ar kiek anksčiau įsimylėjimas praėjo ar pamatė, kad tiesiog - ne jos žmogus, taigi, ji nusprendė skirtis su autoriumi. Brandžiame santykyje daugelis problemų vienaip ar kitaip sprendžiamos, net tokie dalykai kaip nuolatinė kontrolė, pavydai, paranojos - jei tik abu pasiruošę įdėti darbo, laiko ir jėgų. Kažkodėl man panašu, kad mergina nusprendė ir viskas, ir net jei autorius būtų elgęsis kitaip - ji būtų jį palikusi. Per šiltas, per šaltas, per jausmingas, per uždaras, per daug pavyduliaujantis, per mažai pavydintis, per per per... - bet kokia priežastis yra tinkama, kai būti kartu paprasčiausiai nebesinori.

Subjektyvi - kiekvienam savo, pasirenkame pagal savus prioritetus. O ir amžius turi tam tikros įtakos - viena, kai tau keturiasdešimt ir gyveni santuokoje, rutinoje - n metų (tada zuikiai ir saulytės gal išties keistokai samba, ir daug natūraliau - kuris šiandien paisims vaikus ir ar nupirkai pieno, ir kur geriau atostogauti šįmet), visai kas kita, kai tau dvidešimt ir santykiai - pirmieji gyvenime.
O ir šiaip, visi esame skirtingi, kiekviena pora turi savus "rėmus", kas vienai - nesąmonė, kitai - super ir nuostabu, ir t.t.

Tas tai taip, čia faktas. Bet "kai tau keturiasdešimt ir gyveni santuokoje, rutinoje - n metų " - apie tokius pavyzdžius ir rašiau. Jaunimas nestebina, ten visai viskas ir daug kas kitaip. Nors man pvz. ir jaunystėje saldėsiai, zefyrai santykiuose buvo svetimi ir nepriimtini.

Mato jis problema. Ta problema jo mergina. Kaip jis raso mergina, pati buvo prilipus prie jo. Na, bet atsilipino. Santykiai keiciasi, bresta. O, jis sito nesuprato. Norejo, kad butu taip visada. Su eilerastukais, sirdelem, bucinukais, begale sms.

Mergina irgi nesuprato, kad galima kalbėtis, augti kartu, dalintis savo abejonėmis ir poreikiais santykyje, kuris yra "čia ir dabar". Pasakė viso gero, ir tiek. Net jei autorius ""būtų supratęs" - nemanau, kad čia būtų kas pasikeitę.
Pabodo merginai, bet ne tiek skirtingi požiūriai į santykį ar kontrolė, o paprasčiausiai, būti įsipareigojusiai. Gal atėjo porieikis naujoms patirtims, išbandyti save kitur, su kažkuo kitu etc.

Juokingi paskutiniai komentarai Reikia visą diskusiją skaityti, o ne tik pirmą autoriaus postą

O jums neatrodo, kad žmonių charakteriai ir poreikiai gali visai nesutapti? Ne su visais žmonėmis gali ir nori augti. Kartais tikrai paprasčiau ir geriau atsisveikinti. Aš netikiu, kad buvimas įsipareigojusiai pabosta savaime. Savaime gyvenime niekas nevyksta. Nuobodulys irgi turi priežastis

Aš asmeniškai buvau tokioje situacijoje ir net ne su vaikinu. Taip susiklostė aplinkybės, kad kitais reikalais teko bendrauti su mano tėčio metų vyru, kuris tiesiog neduodavo ramybės. Skambindavo, rašė, siuntė muziką, gražių vietų nuotraukas, vadino mane savo geriausia drauge ir pan. Mainais, aišku, laukė didelio dėkingumo ir labai supyko, kai negavo. Tai čia net ne poros santykiai. Aš manau, kad tokie poros santykiai net nėra sveiki, kai neduodi vienas kitam kvėpuoti. Tai vargina, erzina, kol galiausiai tampa nebepakeliama. Mergina buvo jauna, tai gal tikrai pradžioje įžvelgė kažkokią romantiką.

O kas man pasirodė labai negražu ir apgailėtina, tai asmeninių žinučių kopijavimas į forumą. Galima aprašyti esmę, bet žodis į žodį kopijuoti?

Dvidešimtmetei merginai, kuri nėra susisaisčiusi nei vaikais, nei finansais - įsipareigojimai gali pabosti.

Kiekvienam savo Kažkada pažinojau tokią šeimą, kur *****, kuilys, buvo taip natūralu kaip kitose šeimose brangioji/usis
Man švelnūs, malonybiniai kreipiniai nemaišo gyventi
Autorius tik norėjo gražių santykių ir tikėjosi amžinos abipusės meilės, draugei pabodo, o gal ir laisvės gūsio užsinorėjo. Gerai, kad dar vaikų nebuvo. Mažiau sudaužytų širdžių.

Malonybiniai žodžiai, meilus bendravimas, jautrumas ir t. t., manau, savaime nedaug kam kliūva. Kiekvienas turi savo bendravimo stilių. Šlykštėjimasis tokiu saldžiu elgesiu, manau, atsiranda tada, kai tai yra tiesiog forma be atitinkamo turinio. O kai turinys yra atitinkamas, tai tiek lipšnus, tiek šiurkštus bendravimas savo žavesio turi. Man asmeniškai autorius atrodo labiausiai jautrus SAU, mylintis SAVE ir reikalaujantis visko SAU, o ne nuoširdžiai, besąlygiškai mylintis. Bent jau man meilė kitam nesisieja su galvojimu pirmiausia apie savo poreikius, psichologinėm manipuliacijom, žmogaus nepriėmimu, nepagarba jam, jo idealizavimu, statymu į rėmus, savo atsakomybės santykiuose vengimu, nesupratingumu. Žinoma, dabar dažnai laikoma, kad kuo daugiau žmogus kankinasi, tuo labiau myli... man atrodo atvirkščiai - mylėjimas savaime yra laimė, mylėti netrukdo atstumas, išvykimai pas tėvus ar kitoks, kai mylintysis geidauja, elgesys, ir bet koks piktinimasis, pretenzijos, nuoskaudos kyla iš savimeilės. Žinoma, žmogus netobulas, ir tam tikrais momentais kiekvienas gali pasipiktinti, pasigesti dėmesio, neteisingai išsireikšti, būti nerūpestingas ar susireikšminęs ir t. t., bet skiriasi kylančių jausmų proporcjos, kryptis, link kur einama. Autorius man atrodo gerokai labiau paisantis savęs, gana egoistiškas, todėl iš jo lūpų visokios malonybės ir skamba nekaip.

taip. pasirasau po kiekvienu Gulbes zodziu.

kol skaiciau ta visa epa norejos autoriu siust toli toli, nes... (daug merginu jau rase) exa primine. Paskui juokinga pasidare. Nepatikeciau, kad cia vyras rase, maniau gal mergina, kurios nieks nemyli, tokia truputi prie vergiu Izauru, raso savo kliedesius kaip Tobulas Riteris del jos sirdi persivere ir KAIP jis ja myli... Bet paskui exa (kad ji kur velniai) prisiminiau. Tokie zmones kaip autorius - visiski egoistai, nepilnaverciai, kompleksuoti moraliniai vampyrai. Nudos, zanudos - vaiksciojantys kosmarai. Kiek jis man nervu prigadino.. Viskas lygiai taip pat. Pradzioj gal ir nieko, o ir tvardes, neuzpyle seilem kaip senbernaras, bet veliau...

As jam buvau gyvenimo sviesa, absoliutas, svaja nemarioji, nepasiekiama tobulybe, o jis - toks vargsas niekas prie mano dangisku koju (ir cia visai neperdedu, neironizuoju). Dusino absoliuciai. Per diena - simtai zinuciu, skambuciu, emailu su banaliais "graziais vaizdeliais", skambindavo vos tik iseidavau pro duris - kaip myli ir jau pasiilgo. Pirsos jau po savaites ar poros. Kalbejo kiek mes vaikuciu turesim, baltapukiu, vardus rinko. Sake, kad tik mirtis mus isskirs, jam niekas nesvarbu ir nieko daugiau nereikia, as - pirma, net tuos baltapukius vaikucius paaukotu, jei reiktu. Nepalikdavo ne MINUTEI, kartu VISADA, lisdavo net i DUSA (gerai, kad dar ne i tualeta... ir taip, as ne pries sexa duse, bet kartais noris TIK nusipraust VIENAI), tiesiog visur visur kaip vantos lapas. Kai sededavom kartu ant sofos, pvz, amzinai apsikabins, lies, jei as sedziu ir rasau darba kompu - ses salia, apsikabins ir rymos salia dusaudamas (galejo ir valanda taip, ir dvi, ir tris).. Priekaistai jei tik neskirdavau demesio, valgymas is VIENOS LEKSTES. Nu absoliuciai baisu, kazkas tarp isterisko kudikio ir orchidejos. Blyn, nereikejo man skaityt sitos temos, dabar neuzmigsiu prisiminus ta slykstu prielipa, kurio nusikraciau tik isvaziavus i kita sali (zadejo ir cia atvaziuot, bet nieks jam adreso nedave).

Sveikinu mergina, jai tikrai bus geriau be sito zmogaus, garantuoju. Pagyvens bohemiskai su savo dailininku sefu, pasitusins, pakeliaus, pasitaskys, ikveps oro pagaliau.