Labai skausmingi santykiai (pertrauka ar kas?)

Pasakysiu, kaip as noreciau (norejau) jos vietoje - noreciau, kad tu gyventum toliau, neprimintum man, kaip smarkiai iskaudinau. Neasytum meiles laisku, nes tavo skausmas zeidzia dar labiau, nes juk nesi svetimas zmogus. Kartas nuo karto paklaustum, kaip laikausi, kaip gyvena mano artimieji, leistum to paties paklausti taves. Tiesiog gyventum be manes.

Gal ji nusivils tuo laisvu gyvenimu, gal pasiilgs saugaus seimynisko glebio. Bet gal ir ne. Arba susikurs ji su kitu zmogumi. Turi tiesiog gyventi, ir jeigu tau jos nebereikes po metu ar dvieju, tai valio! Patikek, net ir netobuli santykiai gali nesti ne mazesne laime bei testis daug ilgiau. Gal su kitu zmogumi pyksies labiau, bet uztat jausiesi tvirciau.

P.s. neteisk jos, kad ji tau zadejo amzina meile, tuo metu ji tikrai nuosirdziai tuo tikejo.

Dėkui už patarimus. Aš tikrai nuoširdžiai norėčiau kad ji jaustūsi laiminga ir viskas jai sektūsi, tačiau dar labiau įskaudintų tai jog atsirastų kažkas kitas...Labai smarkiai pažeistų mano jausmus. Juk ne dėl to mes išsiskyrėme. Juk ne dėl to kad jai smagiau su kažkuo kitu, o dėl to jog išvis nori būti viena...

Mano skyrybos irgi ivyko ne del konkretaus kito zmogaus, norejau buti viena tam... kad galeciau lakstyti, ieskoti, atrasti, prarasti, paverkti ir vel ieskoti. Paradoksas

Labai tikėtina, jog jai "buvimas viena"= "buvimas laisvai", o dvidešimtmetei laisvai merginai TIKRAI norisi ir nutrūktgalviškų pasimatymų, ir naujų pažinčių, ir paprastų, neįpareigojančių santykių.

Taip, kad sakydama, jog nori pabūti "viena", ji greičiausiai turi galvoje be jūsų, bet nebūtinai be kitų vyrų.

Pritariu, ne visoms dvidešimtmetėms reikia tiek daug iš karto. taip, tokiame amžiuje dar galima viską apversti aukštyn kojom, po to gailėtis ir pan.

Be to, aš taip ir nesupratau dėl ko viskas taip nutrūko. Kad grįžo jos tėvai? Gal jie jai kažko prišnekėjo? Jei ji juos gerbia, tai gali būti lemiama įtaka. Manau, kad labai svarbu atkasti tą dieną, tą laiką kada prasidėjo bent menkutis dalykėlis, kuris ją šaldė.

Taip pat gal ji neščia Gal ji to išsigando ar dar pati to nežino ir jai sukasi galvelė dėl hormonų.

O gal... ji nori konkretumo, pasipiršimo? Ar apie tai kalbėjot kada? Ar tik apie namus kartu ir dizainus, kuriuos kursit?

Labai sunku įlysti į kitą žmogų, ypač kai jam 20 metų, dar greičiausiai siautėja hormonai ir pan.

Nutrūko va kaip ir sakiau iš lempos visai. Su tėvais tikrai gerai sutariu, gražiai atsisveikinome jie išvyko viskas buvo okei. Tačiau kaip ir rašiau, viskas prasidėjo nuo to kad jai neatrašiau ir priekaištavau kad manimi nepasidomėjo ir kad sakiau jog pagalvotų nes man tai svarbu. Ir tada kai jau paklausiau ar jau supratai viską? Viskas ir prasidejo...

Oj apie vestuves ir pasipiršimus kalbėta šimtą kartu. Jau žinau nuo tiek kokie jai žiedai patiktų iki kaip tos vestuvės ir tobulas pasipiršimas atordytų. Tačiau ji sakiusi jog dar nenori vestuvių ir nori kartu pagyventi ilgiau. (ankščiau, prieš metu labai norėjo). Čia tie dizainai tai tiesiog, ta prasme vienas iš milijono dalykų dėl kurių mes sutarėm. Ir įterpiiau šeip. Pas mus temos buvo nuo pasaulinės krizės iki mūsų vaikų, jų vardų, buioties darbų pasiskirstymo ir t.t

Ne ne nėščia. Tikrai nemanau... Kažkaip kai paglvoju lyg ir nebuvo cinkelio dėl kurio galėtų kilti ši mintis.

O daugiausiai tikėtina tai hormonai.. Iš tikro gali būti, bet ar ne per vėlai kaip merginai? O gal čia labai sunkus PMS?

Per internetą, nematant jūsų labai sunku suprast. Kaip viskas buvo išsamiai? Juk jūs kartu gyvenate, taip? Atleisk, tingiu jau vėl skaityti iš naujo, nes info daug prirašei...
Jei kartu gyvenate, tai kaip buvo, kai grįžo jos tėvai? Ji gyveno pas juos, tik važinėjote kartu pas juos, ar ji viena važiuodavo ir visad nakčiai grįždavo ar kaip?
Kokiu būdu ji tave apleido ir kiek laiko tavimi nesidomėjo, kad jai rašei žinutes su priekaištu? Gal esi perdaug reiklus ir įkyrus, ar tikrai ilgai jau būvote nesimatę, negirdėję vienas kito?
Vis dar manau, kad ši vieta svarbi ir tai yra kažkoks atspirties taškas nuo ko reikia pradėti ieškoti tikslaus atsakymo.

Hormonai dar labai priklauso nuo bendros sveikatos, mitybos. Taip, būna, kad jie žmogų gali pakeisti 100 proc. ar 180 laipsnių kampu. Kaip anksčiau buvo su jos hormonais? Matėsi PMS, skaudėdavo, reguliaru buvo ar ne? Hormonai, jausmai, emocijos susiję. Taip pat kaip jūs saugojotės? Nesakyk, kad ji tą baisią chemiją rijo...

Ne negyvenome kartu. Tiesiog praktiškai kas dieną ji likdavo pas mane namie, arba aš pas ją. Bet savo nuosavo būsto neturėjome. Be to ir nebuvo ir finalinio daiktų persinešimo. Tiesiog keletas drabužių, higienos priemonės pas vieną ir kitą, ir pns. Kai grįžo jos tėvai jie buvo apie 2 savaites. Per jas aišku ji pas mane nebūdavo nes norėjo pasibūti su šeima. Keletą kartų buvau pas juos likęs. Vėliau vykome atostogų septynioms dienoms prie jūros. Buvome kartu. Po to porą dienų nesimatėme. Jie išvyko.

Aš paprieštaravau kad ji neberodo man dėmesio taip kaip ankščiau, kad mane pamiršo, buvo svarbiausia tik sesė ir t.t Žinau kad nereikėjo ir nebuvo reikalo tam didelio tačiau žinot kaip būna... Kai viskas gerai ir tobula vistiek kažko prisigalvoji... Aišku kad truputį per daug reikalavau... Bet mes niekada dėl to nesipykdavom o išsiaiškindavome kalbomis.Ne taip kaip dabar..

Dėl hormonų nieko nebūdavo.. Būdavo kartais irzlesnė tačiau nieko panašaus ir iš vis nei trupinėlio tokio kas įvyko dabar. Buvo kartais nereguliaru, kartais viskas laiku. Nesisaugojom (fanfarai baigdavosi lauke).

Ką ji veikė tas pora dienų ne kartu? Kur ji buvo, su kuo? Kiek tada rašė sms ar skambino? Po kiek tu tiksliai laiko pasakei, kad ji tave apleido?

"Su tėvais tikrai gerai sutariu, gražiai atsisveikinome jie išvyko viskas buvo okei." Išlydėjai juos kartu? Ar ne?
Jie ilgam išvyko? Gal ji jų labai liūdi? Ji labai jaunutė, gal jai jų labai pritrūksta... gali būti, kad labai dar norėtų jų šiuo metu, su jais pabūti, pagyventi, o ne tavęs, nes tave turėjo daug, labai po daug Na tiesiog, žmonių jausmai, begalinė jūra

Be to, rašai, kad tėvai buvo tik dvi savaites, bet daug buvote kartu su jais. Žinok aš vėl nebeatrenku... Keletą kartų per dvi savasites jei likai pas juos, tai jau nemažai. Su jos tėvais dar 7 dienoms vykote prie jūros? Tai praktiškai nuolat buvote kartu.

Iš kur ta sesė išdygo? Ji irgi atvyko su tėvais? Po to išvyko? Tavo mergina dabar viena su močiute vėl?

Žodžiu, bent jau man čia labai daug kabliukų. Regis jūs nuolat buvote kartu, net kai buvo jos tėvai, o tau jos vis buvo maža? Jauteisi atstumtas, kai žmogus ilgai nematęs tėvų, kuriuos kaip suprantu myli? Užpavydėjai to? Gal tuomet rimtai nori nuo tavęs pailsėti, nenori tavęs tokio įkyraus

Nebent kažką ne taip supratau, prie jūros buvote ne su jos tėvais...

Žodžiu, varyk viską labai konkrečiai, pažodžiui. Mes gi nieko nepermatome, nežinome.

Ir............... tikrai gali būti nėščia
Papildyta:
Beje, esi 24-urių. Kuo tu užsiimi? Iš ko gyveni? Gal jie jai ką pasakė, kai tu negirdėjai. Gal sumenkino tave ar pan., gal suabejojo kažkuo, nes šviežiai tave pamatė, pabendravo. Nebūtinai turėjo tai pasakyti ir tau, galėjo tik jai. Ir negarantuok, kad ne. Gali tau šypsotis į akis, o po to šnekėti bala žino ką.

Mes cia visko nezinom ir galim tik speliot, bet kad taip is niekur nieko noretu but viena, turbut nebuna - arba kas nors ko prisnekejo, arba gal kitas atsirado Nelabai tikeciau jos {myliu, bet nenoriu, kad mane liestum{ - neisivaizduoju, kaip galima nenoret mylimo prisilietimu ir pan.

O del to, kad gal jos nebenoresi laukt, kai ji uzsinores, gal pasakysiu ziauriai, bet butu jai gera pamoka

man irgi atrodo, kad merginos istorija butu gerokai kitokia. Man atrodo, kad vaikinas visiskai nedave merginai erdves. Laisves. Poilsio. Ji jam kaip daiktas. O jis jos savininkas. Juk grizo merginos tevai, kuriu ji seniai nemate, kuriu pasiilgo, nori su jais pabuti, pabendrauti, o vaikinas, kaip koks darzelinukas pyksta, kad tuo metu per mazai demesio is merginos gauna O gal ji su tevais uzsiemus, neturi laiko "ant telefono kabot", o ir nemandagu tevu poziuriu tai butu. O ir kaip jos jausmai? Kaip jos pats paprasciausias noras pabuti su savo tevais? Nulio vertas, nes gi as svarbiausias tau turiu but! Demesio man truksta! Ko man demesio nerodai. Bjauru. Pasijaute mergina, kaip narvelyje. Dar klausimas ar tas narvelis tikrai auksinis, nes visoks gali buti.

Bet yra ir kita galimybe. Kai jus pradejot draugaut, ji dar buto vaikas. Na, gerai, 17 gal metu, bet vistiek nesubrendes zmogus. Nesubrendes, nieko dar nemates. Dabar suaugo, subrendo, nori kazka daugiau gyvenime pamatyt, kazka patirt. Tiesiog manau, kad daugeliu atveju, per anksti tokios draugystes.Ko gero, jusu irgi per anksti ta draugyste prasidejo.

Na gal ne porą. Tiesiog suprantat, kaip ir būdavom kartu tiesiog ankščiau viskas buvo kitaip. Dabar tiesiog buvau, neprieidavo, nepakalbindavo, visą dėmesį turėjau rodyti tik aš.. Atrodė jog viskas aplinkui svarbiau už mane ( Jums turbūt sunku įsivaizduoti tai, tačiau 3,5 metų nei aš nei ji negalėjo nuo manęs niekur nueiti, pati buvo prilipusi kaip nežinau kas, ne aš vienas...).

Išlydėjau kartu. Išvažiavo vėl mažiausiai metams laiko. Aišku kad lūdi tačiau ne taip kad verktų ar pergyventų, tiesiog liūdi kad nėra kartu ir tiek.

Be to ji nuo 16 metų praktiškai gyvena viena. Jau kai aš ją paimiau ji pati mokėjosi mokesčius, ji pati eidavo į bankus, ji tvarkydavo notaro reikalus (su įgaliojimais), žodžiu viską darėsi pati nes močiutė praktiškai visai nepadėdavo. Na ir santykiai su ja nebuvo geriausi. Ji nuo jaunystės gyveno suaugusių gyvenimą. Nors 13-16 (kai dar buvo tėvai) tarpe buvo gerokai palakščiusi. Pati pripažinus kad kai kuriais atvejais ir per daug.

Sesė atvyko kartu su tėvais. Nes jie ten tryse gyvena. Po to visi išvyko. Ji iko su močiute.

Galbūt užpavydėjau galbūt tiesiog šeip iš nesamoningos situacijos iškėliau nesamonę kurios nereikėjo. Nežinau... Tačiau nemanau kad čia kalbiukas.. Aš visgi manau kad tai ji nesupranta ko nori iš gyvenimo.. Ar meilės ir artumo (ji bent jau sakė kad nieko neįsivaizduoja be manęs šalia nes esu per daug savas. Ir negana to per visas ašaras ir tokiu momentu kur tikrai žmogus nemeluotų) ar realizuotis viena. Toliau tęsti mokslus, keliauti po pasaulį viena ar su draugėmis, durniuoti ir t.t.

Aš esu pasiturintis. Jau metus dirbu kompanijoje gerose pareigose. Atlyginimas tikrai nemenkas, didelės perspektyvos. Turiu materialaus NT ir ne NT turto. Nesu toksai vargdienis su kuriuo ateitis būtų tik kaimas ir parduotuvė...
Papildyta:


Aš to irgi negaliu įsivaizduoti. Man tikria šokas dėl to. Vakar neištvėriau ir parašiau, negalėjau nepasiteirauti...:


9:26pm
labas. kaip laikais?

9:38pm
Labas. Taip hmmm...pavadinciau nestabiliai. O tu?

9:39pm
Ka reiskia nestabiliai? As gyevnu po biski, gyvenu...

9:41pm
Reiskia, kad kas dvi minutes keiciasi nuotaikos ir poziuriai i viska... tiesiog sudetinga

9:46pm
Aisku.. Tiesiog baisiai rupejo kaip tu laikaisi. As snd irgi daug galvojau apie viska. Tai irgi nuotaikos permainingos. Tiesiog bandziau isivaizduoti kiek dar laiko galesiu Taves laukti, ir kaip keisis mano pasauleziura, nes laikas yra blogas sajungininkas... Nebetrugdysiu Taves, tiesiog nepamirsk ka as Tau jau esu sakes...

9:50pm
Aciu, kad rupiniesi, man ir rupi... sekmes tau. Niekada nepamirsiu ka man sakei. Niekada...

9:51pm
Isties malonu. Sekmes sprendziant... Labos nakties.

9:52pm
Pailsek. Saldziu

9:52pm
Tu irgi

O ką man daryti.. Laukti belieka. Aišku norisi kad laukti nereikėtų labai ilgai..

[B]p.s. kaip patartumėte pasielgti. Kadangi mūsų santykiai išties buvo begalo artimi , aš jos labai pasiilgau na ir noriu jos... Ar vertėtų man jai tai pasisakyti kad jos pasiilgau visomis prasmėmis? Tai tik sukeltų didesnę sumaištį, ar pamalonintų jos buvusius jausmus?
Papildyta:


Sakote kitokia. Taip galbūt kai kuriais atvėjai ji būtų kitokia, kaip ji jautėsi skirtingais atvėjais kaip dar kas. Tačiau kokio velnio man Jums meluoti? Kokio velnio man tiek rašyti ir stengtis ieškoti pagalbos ir patarimo? Aš esu pasvėręs viską kaip ji jausdavosi ir kalbėdavo. Juk aš būdavau šalia jos, aš matydavau kada ji šypsosi ir ką aš turiu daryti kad ji dar labiau šypsotūsi. Aš tą ir dariau. Ji man be perstojo kartojo jog yra laimingiausia pasaulyje, jog viską ką aš darau yra tobula. Daviau aš jai tos erdvės. Mes ir nesusitikdavome dėl manęs ( nes norėdavau išeiti su draugais ar namie sužaisti vieną kitą kompiuterinį žaidimą atsipalaiduoti po dabo dienos). Ji dažnai klausdavo kas tau svarbiau ar mane palikti vieną ar kažkur būti jei nieko rimto neveiki.? Aš Jums tiesą sakau kad ji pati reikalavo daug dėmesio, pati rodė didžiausią iniciatyvą visų santykių metu.
Taip aš nesiginčyju, galbūt perlenkiau lazdą dėl to jog per daug papriekaištavau kai buvo grįžę jos tėvai, tačiau kas nepadaro klaidų? Ar mes visi čia susirinkę esame misteriai tobulybės? Aš galbūt nedariau klaidų vienokiose situacijose bet padariau tokioje. Kas nesuklysta? Prisiminkite merginos, jog ir vaikinai kartais turi minčių audras ir kartais pavažiuoja protelis, (kaip Jums per PMS) todėl mes nesame robotai ir nesielgiame visada pagal vadovėlį...
Apibendrinat aš tikrai nuoširdžiai pasakysiu. Kaip jau nutiko mum taip nutkio, tikiuosi dar yra galimybė kad viskas pasikeis į gerąją pusę, nes nesigailiu nei trupinėlio nei vienos praleistos minutės su ja. Ir galiu ranką prie širdies pridėti ir palinkėti visiems kad iki šių visų nesamonių, tokius santykius kokius mes jautėme ir turėjome, norėčiau palinkėti turėti ir Jums. O jei jau turite - stenkitės puoselėti ir saugoti. Ir kai kada ateis akimirka ar mintis kai sudvejosite ar tapsite apatiškas - trenkite sau. Niekada nepaleiskite to su kuo jaučiatės laimingas ir jam pats tobuliausias/-a.