Labai skausmingi santykiai (pertrauka ar kas?)

Na gal ne porą. Tiesiog suprantat, kaip ir būdavom kartu tiesiog ankščiau viskas buvo kitaip. Dabar tiesiog buvau, neprieidavo, nepakalbindavo, visą dėmesį turėjau rodyti tik aš.. Atrodė jog viskas aplinkui svarbiau už mane ( Jums turbūt sunku įsivaizduoti tai, tačiau 3,5 metų nei aš nei ji negalėjo nuo manęs niekur nueiti, pati buvo prilipusi kaip nežinau kas, ne aš vienas...).

Išlydėjau kartu. Išvažiavo vėl mažiausiai metams laiko. Aišku kad lūdi tačiau ne taip kad verktų ar pergyventų, tiesiog liūdi kad nėra kartu ir tiek.

Be to ji nuo 16 metų praktiškai gyvena viena. Jau kai aš ją paimiau ji pati mokėjosi mokesčius, ji pati eidavo į bankus, ji tvarkydavo notaro reikalus (su įgaliojimais), žodžiu viską darėsi pati nes močiutė praktiškai visai nepadėdavo. Na ir santykiai su ja nebuvo geriausi. Ji nuo jaunystės gyveno suaugusių gyvenimą. Nors 13-16 (kai dar buvo tėvai) tarpe buvo gerokai palakščiusi. Pati pripažinus kad kai kuriais atvejais ir per daug.

Sesė atvyko kartu su tėvais. Nes jie ten tryse gyvena. Po to visi išvyko. Ji iko su močiute.

Galbūt užpavydėjau galbūt tiesiog šeip iš nesamoningos situacijos iškėliau nesamonę kurios nereikėjo. Nežinau... Tačiau nemanau kad čia kalbiukas.. Aš visgi manau kad tai ji nesupranta ko nori iš gyvenimo.. Ar meilės ir artumo (ji bent jau sakė kad nieko neįsivaizduoja be manęs šalia nes esu per daug savas. Ir negana to per visas ašaras ir tokiu momentu kur tikrai žmogus nemeluotų) ar realizuotis viena. Toliau tęsti mokslus, keliauti po pasaulį viena ar su draugėmis, durniuoti ir t.t.

Aš esu pasiturintis. Jau metus dirbu kompanijoje gerose pareigose. Atlyginimas tikrai nemenkas, didelės perspektyvos. Turiu materialaus NT ir ne NT turto. Nesu toksai vargdienis su kuriuo ateitis būtų tik kaimas ir parduotuvė...
Papildyta:
Aš to irgi negaliu įsivaizduoti. Man tikria šokas dėl to. Vakar neištvėriau ir parašiau, negalėjau nepasiteirauti...:
9:26pm
labas. kaip laikais?

9:38pm
Labas. Taip hmmm...pavadinciau nestabiliai. O tu?

9:39pm
Ka reiskia nestabiliai? As gyevnu po biski, gyvenu...

9:41pm
Reiskia,  kad kas dvi minutes keiciasi nuotaikos ir poziuriai i viska... tiesiog sudetinga

9:46pm
Aisku.. Tiesiog baisiai rupejo kaip tu laikaisi. As snd irgi daug galvojau apie viska. Tai irgi nuotaikos permainingos. Tiesiog bandziau isivaizduoti kiek dar laiko galesiu Taves laukti, ir kaip keisis mano pasauleziura, nes laikas yra blogas sajungininkas... Nebetrugdysiu Taves, tiesiog nepamirsk ka as Tau jau esu sakes...

9:50pm
Aciu, kad rupiniesi, man ir rupi... sekmes tau. Niekada nepamirsiu ka man sakei. Niekada...

9:51pm
Isties malonu. Sekmes sprendziant... Labos nakties.

9:52pm
Pailsek. Saldziu

9:52pm
Tu irgi

O ką man daryti.. Laukti belieka. Aišku norisi kad laukti nereikėtų labai ilgai..

p.s. kaip patartumėte pasielgti. Kadangi mūsų santykiai išties buvo begalo artimi , aš jos labai pasiilgau na ir noriu jos... Ar vertėtų man jai tai pasisakyti kad jos pasiilgau visomis prasmėmis? Tai tik sukeltų didesnę sumaištį, ar pamalonintų jos buvusius jausmus?
[b]Papildyta:
Sakote kitokia. Taip galbūt kai kuriais atvėjai ji būtų kitokia, kaip ji jautėsi skirtingais atvėjais kaip dar kas. Tačiau kokio velnio man Jums meluoti? Kokio velnio man tiek rašyti ir stengtis ieškoti pagalbos ir patarimo? Aš esu pasvėręs viską kaip ji jausdavosi ir kalbėdavo. Juk aš būdavau šalia jos, aš matydavau kada ji šypsosi ir ką aš turiu daryti kad ji dar labiau šypsotūsi. Aš tą ir dariau. Ji man be perstojo kartojo jog yra laimingiausia pasaulyje, jog viską ką aš darau yra tobula. Daviau aš jai tos erdvės. Mes ir nesusitikdavome dėl manęs ( nes norėdavau išeiti su draugais ar namie sužaisti vieną kitą kompiuterinį žaidimą atsipalaiduoti po dabo dienos). Ji dažnai klausdavo kas tau svarbiau ar mane palikti vieną ar kažkur būti jei nieko rimto neveiki.? Aš Jums tiesą sakau kad ji pati reikalavo daug dėmesio, pati rodė didžiausią iniciatyvą visų santykių metu.
Taip aš nesiginčyju, galbūt perlenkiau lazdą dėl to jog per daug papriekaištavau kai buvo grįžę jos tėvai, tačiau kas nepadaro klaidų? Ar mes visi čia susirinkę esame misteriai tobulybės? Aš galbūt nedariau klaidų vienokiose situacijose bet padariau tokioje. Kas nesuklysta? Prisiminkite merginos, jog ir vaikinai kartais turi minčių audras ir kartais pavažiuoja protelis, (kaip Jums per PMS) todėl mes nesame robotai ir nesielgiame visada pagal vadovėlį...
Apibendrinat aš tikrai nuoširdžiai pasakysiu. Kaip jau nutiko mum taip nutkio, tikiuosi dar yra galimybė kad viskas pasikeis į gerąją pusę, nes nesigailiu nei trupinėlio nei vienos praleistos minutės su ja. Ir galiu ranką prie širdies pridėti ir palinkėti visiems kad iki šių visų nesamonių, tokius santykius kokius mes jautėme ir turėjome, norėčiau palinkėti turėti ir Jums. O jei jau turite - stenkitės puoselėti ir saugoti. Ir kai kada ateis akimirka ar mintis kai sudvejosite ar tapsite apatiškas - trenkite sau. Niekada nepaleiskite to su kuo jaučiatės laimingas ir jam pats tobuliausias/-a.

Ji pasiilgo šeimos, gal norėjo pabūti daugiau su jais, pasikalbėti. Gal tai jie turi kažkokių paslapčių, ne ji. Gal tai jie norėjo, kad tu nesisuktum visada šalia tuo metu? Gal dėl to ji taip šalčiau tuomet buvo, kai buvo tėvai?

Ir... mintis... Ar kartais jie nepakvietė jos į užsienį kartu gyventi, gal rado mokslą ar darbą? Gal dėl to ji šitaip? Tu jaučiu kartu nevyktum, ania? Čia LT esi gerai įsitaisęs? Gal ji to tau nesako ir mąsto kaip reiks gyventi be tavęs? Tai ir rodo, kad mąsto keliauti po pasaulį ar pan. neužfiksavai šios vietos?

Dabar dėl to begalinio artumo. Matai, žmonės skirtingi, su skirtingai poreikiais. Aš žinau dvi skirtingas situacijas gyvenime ir galiu pateikti kaip pavyzdį. Tarkim viena 16-17 metų mergina labai norėjo surasti vaikiną ir būtent tokį, norėjo būtent tokių santykių, tokių kaip vyras ir žmona, kad viskas planuojama, net kambarių dizainas, norėjo viso to artumo ir pan. Bet neturėjo. Todėl sunku pasakyti kiek ji tuo džiaugtųsi ir puoselėtų, kiek metų ta prasme, jei tai būtų radusi. Nes visgi žmogus labai jaunas, gali keistis požiūris ir visa kita.
Kita mergina būtent tai turėjo, žaidė šeimą nuo 16-17 metų. Atrodė laimė, viskas gerai, bet ėmė ir nusibodo jai tas vaikinas, pakeitė kitu Nieko su tuo kitu neišėjo, vėl susiėjo su senu ir viskas gerai, tikra šeima.
Žodžiu, pats matai, kad daug merginų to trokšta, nori to vaikino, bet gal jūs jau perdaug rimtai viską? Suprantu, kad ji pati kaip koala kabindavosi tau ant pečių, bet matyt jau kažkiek pabodo, nori kažkaip kitaip, šalčiau gal biškį kurį laiką. Gal tiesiog pasilinksminti daugiau norėtų? Gal sesė ko pripasakojo, kad visai kitaip gyvena ir pan.

Aš tavo vietoje ne žinutes rašyčiau, bet labai ramiai atvažiuočiau, be jokių ten gėlių, meškiuų, tortų ir pan., bet tiesiog ramiai, vyriškai ir tvirtai atvažiuočiau ir paprašyčiau paaiškinti situaciją. Pasakyčiau, kad nedera su 3,5 metų artimu draugu taip elgtis, kad tu turi visą teisę žinoti kas vyksta. Ir nesileisk, kad ji ten atsiklaupus raudotų ar pan. Kam jums tos tragedijos? Vaidinote suaugusius, tai tokie ir būkite. Paprašyk, kad parašytų tau laišką raštu ir paaiškintų viską išsamiai. Neglostyk ją, o jau papriekaištauk, kad žaidžia tavo jausmais, neįvardija konkrečiai ir tave nervina, o tu to nenusipelnei. Ir nesakyk, kad jos nori. Pasigailėk savęs, nes net nežinai, ką ji tau gali atrašyti. Iš nieko tokios tragedijos nedaromos kaip dabar yra tarp jūsų.

Beje, parašysiu ir tai, kas paguos, nes maža ką. Tik nenuprotėk, nepasidaryk sau ko blogo, turiu omeny ir nusigėrimą ar pan., jei ji galiausiai pasakytų sudie ar pan. Tiesiog žinok, kad esi dar labai jaunas, be vaikų ir pan. ir jei taip greitai, toks jaunas radai šią merginą ir taip jau susigiminiavo sielos, tai patikėk, gyvenimas labai ilgas ir platus, būtinai rastum dar geresnę, jei tik ieškotum. Vadinasi ši buvo ne tau ir viskas. Tiesiog mąstyk pozityviai ir nekaltink nieko, nes mielas ir mylimas per prievartą nebūni

Dėl kvietimo į užsienį jie tik jai baigus mokyklą kvietė į užsienį pas save. Bet ji pasirinko mane ir stori Lietuvoje nes esu aš čia. Ji paaukojo nebuvimą su tėvais ir ne studijas užsienyje o buvimą su manimi. Nors aš irgi esu pasiaukojęs. Mano viso gyvenimo svajonė buvo iškeliauti į JAV. Negana to aš LAIMĖJAU žalią kortą ir galėjau iįšvykti ir taip įgyvendinti šią savo svajonę. Tačiau svarstęs ne vieną mėnesį nusprendžiau kad ji man per daug svarbi ir geriau aš kitaip gyvensiu bet tas gyvenimas bus su ja. Taip gavosi kad mes abu jau paaukojome labai nemažai vienas dėl kito, ir velniai žino kaip tas mūsų gyvenimas būtų pasisukęs jei nebūtume susitikę. Dažnai pasvarstydavome jog  galbūt vienas kitą stabdome galbūt negerai drome likdami kartu, bet meilė būdavo tokia stipri ir tokia dvasiška kad visada šias mintis nugindavome toli toli į šalį.

Labai ačiū už pastebėjimus ir mintis. Aš dar pagalvosiu ar pas ją važiuoti ar iš vis verta kol kas ją pamatyti ir su ja kalbėtis akis į akį. Jei ji sako jog dabar jos kūne vyksta sumaištis ir kas minutę keičiasi nuomonės bei pasirinkimo galimybės, gal geriau vertėtų truputį palaukti? Gal tiesiog jai neberašyti ir dingti kokiom bent 3 dienom? IR tada susisiekti kad noriu pasišnekėti akis į akį. Pasikalbėti kaip suaugę žmonės. Jei mokėjome taip elgtis, gal mokėsime ir pasikalbėti...?

Nenuprotėsiu aš. Alkoholio iš vis negaliu gerti nes ir taip skrandis po tokio streso dirba ne pačiu geriausiu rėžimu. Nesikankinu savęs ir neplaku rykštėmis, tiesiog man LABAI LABAI LABAI LABAI gaila. Labai didelis gailesti užėjęs nes bijau jog galiu likti be savo širdies dalies ir kad kokios nuostabios dienos ir naktys buvo su ja. Ta prasme tą ką aš jai jaučiau buvo daugiau už viską. Aš net nenorėčiau daugiau niekam to jausti, o tik jai. Kažkaip jaučiu pareigą tam, nežinau kodėl net taip yra. Tiesiog jaučiu kaip pašaukimą. Nežinau net kaip apibūdinti šį jausmą kad žodžiais nesuklysčiau. Jaučiu jog esu atskaingas, privalau gerbti, rūpintis, saugoti, ir save paaukoti kad tas žmogus būtų laimingas.
Tik tas mane laiko...

Tu, net negali isivaizduoti, kokios ziaurios gali buti merginos/moterys. Na, nemegsta jos vyru asaru, verkslenimu. Parodyk, jai, kad esi stiprus. Ir tikiu, viskas pas jus susitvarkys. 

O, as patarciau atvirksciai. Nei rasyti, nei vaziuoti pas ja, nei aiskintis. Tai, ji nusprende be priezasties(autoriui taip atrodo). Priezastis yra. Tik ji nenori jos ivardinti.
Nieko nera sunkiau, kaip buti paliktam/paliktai. Ji sito jausmo nepatyre. Tai, padek jai patirti. Pasitrauk is jos gyvenimo. Pakol, tu maitinsi ja savo demesiu, zinutem, tol nieko gero nebus. Ji per daug jau zinojo, kad tu esi, kaip savaime suprantamas dalykas. Nustebink ja. Nustebink, kad gali ir be jos gyventi, nes baisiausia kas gali buti tai priklausomybe nuo kito zmogaus.. Paselok su draugais, nueik i kluba, pasokdink kokia mergina. Ji tikriausiai sita suzinos. O, be to ir pati susirupins, kur tu dingai? Sitoj situcijoj kito kelio nematau.
P.s. Man dar cia panasu, i triju metu krize. Tuo labiau, kai abudu dar tokie jauni. Issikvepe aistra, o tikra meile, dar nespejo ateiti. Bet, jei ten nera kokiu treciu, ir ne tevu itaka, galima viska pakeisti. Bet, tik su didele kantrybe, kurios ir linkiu desmondukui. Neparodyk, kad bijai ja prarasti, nes tada tikrai prarasi. Pagal tavo zinutes siustas jai matosi, kaip tu atsargiai su ja susirasineji. Nedaryk sito, ji tai jaucia. Gal, kazkiek ir tas ja "maitina". Tu, net negali isivaizduoti, kokios ziaurios gali buti merginos/moterys. Na, nemegsta jos vyru asaru, verkslenimu. Parodyk, jai, kad esi stiprus. Ir tikiu, viskas pas jus susitvarkys. 

Ji sito jausmo nepatyre. Tai, padek jai patirti. Pasitrauk is jos gyvenimo. Pakol, tu maitinsi ja savo demesiu, zinutem, tol nieko gero nebus. Ji per daug jau zinojo, kad tu esi, kaip savaime suprantamas dalykas.

(...) jai tikrai aš labai rūpėjau ir ji nieko nesišlykštėjo. Jai nebuvo man šlykštu išplauti kojnes ar apatinį trikotažą( kelis kart tik teko nes šeip pats tokius dalykus darausi), išspausti spuogą (...)

Kuo toliau, tuo labiau laikausi nuomonės, kad merginai atsibodo tokiai jaunai būt nusivylusia namų šeimininke.
Nežinau kaip kitos, bet autoriuje įžiūriu daugumą savybių, kurių nenorėčiau matyti vyre.

Iš esmės pritariu.
Kuo jis daugiau rašo, tuo aš mažiau stebiuosi merginos pokyčiais ( ir ne tik dėl kojinių).

Tiesiog - kuo daugiau pasakoja, kaip viskas buvo idealu, kokie jie buvo sulipę ir neatskiriami, vienas prie kito prisirišę, ir vienas nuo kito priklausomi, tuo darosi aiškiau, jog nuo tokio vyro elgesio galima pavargti. Ir net labai labai labi.

Tai kad jis rašė, kad jinai kabindavosi ir pati, nenulipdavo nuo jo... Ir neparašė, kad liepė ar prašė plauti kojines.
Kokios gali būti išvados, kai mes jų nepažįstame, nematėme gyvenant kartu.
Kiekvienas aišku skirtingas, bet jei taip pavargstama nuo partnerio, tai kam atsiklaupus raudoti ir tiek plėšytis savyje? Visgi 20 metų tai jau ne 15. Negi nemoka kalbėtis, paaiškinti kas kaip normaliau, ribas kažkokias naujas nubrėžti?

Panaši  situacija, kokią aš turėjau. Kai pradėjom draugauti man buvo apie 16 metų. Draugavom gražiai: meilė didžiausia, siurprizai, dovanėlės, visur kartu ir pan. Vienu žodžiu - gyvenimas per rožinius akinius. ir kol vieną dieną man vaikinas ir kažką visiškai nereikšmingo leptelėjo ar pyktelėjo (nebepamenu ką, tai buvo seniai) ir manyje kažkas apsivertė aukštyn kojom. Net nežinau, tiesiog per parą.. gal rožiniai akiniai sudužo, o gal kaip kitos rašo iš merginos moterim tapau. .. Tas žmogus man tapo svetimas. Pradžioje ir atsimenu lišsigandau, nesupratau kas čia darosi ir pan.  O nenorėdama skaudinti to žmogaus ir prašiau duoti laiko susivokti, nors jau tiksliai žinojau, kad su juo nebūsiu, kad man nemalonūs jo prisilietimai ir pan.

Na, nežinau, nežinau - labai daug 20mečių dar nėra emociškai subrendusios.

Na taip. lipo, kabinosi ir pati - kaip čia neseniai viena dalyvė rašė iš savo patirties - buvo "su rožiniais akiniais". O jiems pradėjus kristi ir kai ėmė atsibosti tas visas neišskiriamumas, o jei dar noras pasilinksmint, kas visai suprantama tokiai jaunutei merginai, atsirado, tai ir prasidėjo dramos. Bėda tame, kad tie rožiniai akiniai ne vienu metu abiems nukrito, ir kai ji jau norėjo imt plačiau kvėpuoti, jis vis dar laikė ją prispaudęs.

Aišku, čia tik labai teoriniai pasvarstymai, nes, svarbiausia, negirdėjome kitos pusės versijos.
Gal ir klystu, bet iš autoriaus rašymo manieros, iš to, ką jis pasakoja ir iš rašome teksto kiekio, jis man spėjo sudaryti gana dramatiškos asmenybės įspūdį 

Tai kad jis rašė, kad jinai kabindavosi ir pati, nenulipdavo nuo jo... Ir neparašė, kad liepė ar prašė plauti kojines.
Kokios gali būti išvados, kai mes jų nepažįstame, nematėme gyvenant kartu.
Kiekvienas aišku skirtingas, bet jei taip pavargstama nuo partnerio, tai kam atsiklaupus raudoti ir tiek plėšytis savyje? Visgi 20 metų tai jau ne 15. Negi nemoka kalbėtis, paaiškinti kas kaip normaliau, ribas kažkokias naujas nubrėžti?

Kaip galima per 24 valandas nebenorėti jo prisilietimų? Man peršasi tik viena mintis - jei gu taip yra vadinasi tikrai nebuvo tokios meilės kaip sakyta...

Būtent, tikrai taip. Ji išgyvena labai sunkų laiką irgi. Neištvėriau vėl . Skambinau šiandien.... Kai buvau per darbo popietę, sedėjau kavinei ir valgiau kepsnį. Užgrojo tokia diana kuri grojo kai mes kažkada valgėme kurorte ir klausėmės tos dainos. Užplūdo malonūs prisiminimai. Pasukau jai. Pasakiau kad va taip prisiminiau kad viską. Sakė labai malonu ir miela, labai ačiū kad paskambinai, buwo malonu tave išgirsti. Ir t.t Vėliau paklausiau sakiau ką man daryti , manęs wisi klausinėja dėl to jog kur tu dingusi kodėl nebendraujame ? Viskas over? Sako ne ne over ir nieko niekam nereikia žinoti nes niekas neaišku dar ir tikrai nieko nesu nusprendusi dar , tikėk manimi, nes dar man pačiai reikia užbaigti viską susidėlioti... Taip ir baigėm pokalbį.. Pasakiau kad buvo malonu ir kada nors dar susisuksime...