Sveikos ir sveiki,
sveikinu ir aš visus kolegas, labai džiaugiuosi, kad jūsų dėka sudalyvavau maratone, nubėgau tuos 4,2 km - jei ne jūs, taip ir būčiau galvojusi, kad čia daugiau vaikams, ir nebūčiau bėgusi
. Dabar galvoje jau kiti bėgimai (pažiūrėjau, kad dabar reikia stengtis spalio 19 d. bėgimui su Živile Balčiūnaite, ane?).
Vis dėlto aš esu iš esmės nerimastingas žmogus, daug jaudinuosi, bet kartu ir adrenalino fanatikė - prisimenu, vaikystėj šokius lankiau tik todėl, kad labai patiko koncertai ir jaudulys prieš/per juos
. Tai ir čia nuo pat ryto jau kaip ant adatų, dar bijojau, kad nepavėluočiau, paskui bijojau, kad neprisibrausiu iki starto - žodžiu, visur "vieni nervai"
. Vis dėlto sėkmingai didžiausioje minioje žmonių pradėjau bėgti, ir vis dėlto nepavyko laikytis savojo tempo, nes bendras tempas buvo greitesnis už mano įprastą
. Eiti nelabai paprasta, kai visi aplink bėga ir kliūva, tai visą trasą prabėgau su kokiais 4-5 trumpais praėjimais (po kokias 1-2 minutes), ir visą laiką bėgau greičiau, nei visada. Mano Endomondo, jei nesudurniavo eilinį kartą, parodė, kad nubėgau per 27 min, o šiaip mano įprastas 4,5 km laikas - 33 min, atrodo, rašiau, kad džiaugčiausi įveikusi trasą per 30 minučių. Taip kad džiaugiuosi
. Bet jau šiandien ant kojų vos laikausi... Matyt, ir jaudinimasis, ir greitis davė savo.
Na, dabar sieksiu 10 km
. Tuo pačiu rezultatą gerinsiu tos trumposios trasos
.
Ai, o mano draugė per 4:40 nubėgo maratoną - kartu pasidžiaugėm, ji po trasos, aš dar prieš startą
.
matau, kad rezultatai pas visas super 
Mano laikas 4,12,29, Nesuprantu kaip tai atsitiko, eiti neprireikė, tiesiog visur bėgau. Sunkiausia man buvo nuo 40 km, kai jau atrodo finišas čia pat, o jo kaip nėra taip nėra 
Bet pabijojau tokius sveikatai nepalankius patarimus dalint 
