Aš 6 metus gyvenau su vaistais nuo slogos, begalės jų suvartota. Galiausiai radau gydytoją Pranevičių, nuėjau pas jį, jis pasakė, kad iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios kriauklės, ir turbūt reikės operuoti. Tačiau pirmiausia reikėjo atsikratyti pripratimo prie vaistų. Tam išrašė kažkokius vaistus. Tuos vaistus pavartojau mėnesį vietoj įprastinių, sunku buvo pirmas 2 dienas, pro nosį nekvėpavau, paskui vis gerėjo, o po mėnesio aš nutraukiau vartoti ir tuos vaistus. Dabar jau beveik metus gyvenu be jokių vaistų

Kvėpavimas nėra superinis, tačiau kvėpuoju pakankamai laisvai, pro burną kvėpuoti nereikia (tik bėgojant tenka būti išsižiojus, oro tada trūksta), kartais tam tikromis sąlygomos nosis būna šiek tiek užsikimšusi, bet tiek, kad vistiek pro nosį kvėpuoti užtenka, sloga bėga, kai geriu karštus gėrimus, bet tereikia šiek tiek išpūsti nosį.
Operacijos net neprireikė

Tiesa, gydytojas sakė, kad jeigu nepatiks situacija, kaip kvėpuoju, operaciją galiu darytis, o ir mano pertvarą būtų naudinga kada nors išoperuoti. Tačiau tiesą sakant, situacija mane visa tenkina, gal kada ir operuosiuosi, bet taip gyventi visai gerai, ypač palyginus, su tuo kas buvo. O kas buvo - buvau "narkomanė"

, 300 lt kas mėnesį vaistams nuo slogos (paskutiniuosius metus, nes vaistų laikui bėgant reikėjo vis daugiau), važiuojant 2 mėnesiams į užsienį su savim vežiausi gal 40 buteliukų vaistų nuo slogos

Esu be galo dėkinga gydytojui Pranevičiui, jis buvo pirmasis, kuris rado mano problemą ir padėjo ją išspręsti. Šį gydytoją iki šiol prisimenu su didžiuliu dėkingumu. Užtat valstybinėse poliklinikose mane kiek tyrė, skyrė procedūras, kurios nieko nepadėjo, o galiausiai pasakė, kad aš meluoju ir man viskas praėjo. Nors vaistų reikėjo kaip ir iki tol.
Kai nuspręsiu operuotis, kreipsiuosi tik į šį gydytoją.
Tačiau kol kas gyventi ir taip gerai, tai operaciją atidedu neribotam laikui, o gal ir niekad jos nedarysiu

Man gaila tik 6 sugaištų metų ir išmestų krūvos pinigų vaistams. Kai pagalvoju, kad per tiek metų gal 8-10 tūkst lt jiems išleidau... Kaip gaila, kad apie tą gydytoją neišgirdau anksčiau...
O dar vienas nuostabus dalykas, kas nutiko metus vaistus, tas, kad iki tol rimta pūline sloga sirgdavau bent 6 kartus per metus (ir per tą pripratimą sloga būdavo nuolat + kas mėnesį susirgdavau, ir tada jau būdavo rimta pūlinė sloga), o nutraukus vaistus, per metus sloga sirgau tik vieną kartą

Na, yra ir neigiamas aspektas - tų vaistų, kuriuos vartojau gyvenime nebgalėsiu vartoti, ir panašių į juos (o jie ir yra efetyviausia prie slogos), nes pripratimas prie jų gali grįžti, kas man ir buvo vieną kartą nutikę, visa laimė, kad greit susigriebiau ir juos staigiai mečiau.