Sveiki!
Na, teko ir man apturėti šią operaciją.
Operaciją atliko Panevėžio ligoninėje, daktaras V. Glodenis.
Atsiguliau į ligoninę pirmadienį, bet kadangi dar sirgau (ir dar sergu) sinusitu, tai išrašė antibiotikų (kuriuos per kateterį leido ištisas keturias dienas) ir operavo tik antradienį.
Gavau pilną narkozę, ir daktaras sakė, kad visa operaciją šypsojausi.
Atsibudau pooperacinėje palatoje. Buvo dar neoperuotų žmonių, o tik laukiančių operacijos. Nejausdamas jokio diskomforto (nei galvos skausmo, nei ko kito) stengiausi pakelt nuotaiką kitiems žmonėms. Pavyko! :-)
Su tamponais nosyje išbuvau vieną naktį. Rytą atėjęs daktaras pasikvietė į kabinetą ir ištraukė tamponus. Tiesa, palatoje gulėjęs kolega sakė, kad jausmas visai malonus, tad ir vėl buvau nusiteikęs gerai. Bet bėda ta, kad mūsų tamponai skyrėsi - jo buvo tarsi ledų pagaliukai, o mano - suvyniotas bintas.
Vos pradėjo traukt ir supratau, kad kažkas ne taip.
Akyse aptemo, čiut neapalpau. Gydytojas ištraukęs tamponus pasiūlė amoniako, bet atsisakiau ir priguliau ant lovos.
Toliau, sekančias dienas būtų buvę viskas gerai, jei ne sinusitas.
Kaip ir sakiau, nemaloniausias dalykas buvo kateteris. Jo dėka beveik negalėjau valdyti rankos.
Dabar jau diena, kaip aš namie - tėvai pastebėjo, kad dingo knarkimos.
Ir džiaugiuosi, nes jau pirmą naktį miegas kaip ant debesų.
Taip gera miegant nebūti išsižiojusiam..
Tikrąja to žodžio prasme.