Vedinimas nuosavame name - 3

Na as ir kelsiu kita met namuka į viršų. visada galvojau, kad darysiu vedinima atskirais vedinimo kamineliais. projekte buvau nusimates viena 4 kanalu kamineli. is abieju wc, sandeliuko ir virtuves gartraukio dar plius du vedinimo kanalai prie kamino - katilinei ir svetainei Bet pasiskaiciau kad daug kam bedos su tokia ventiliacija ir kad yra neekonomiska ir nekomfortiska gyvent nes kambariai nevedinami lieka tad primeciau skaicius ir supratau kad tas vedinimo kaminelis 4 kanalu - jo pamurijimas ir apskardinimas virs stogo dalies kainuos tiek pat kie ortakiai zinoma skaiciuojant labai grubiai ir tik medziagas o beto kitamet kiek maziau vargo butu nekeliant kaminelio... o ortakius paliekant veliasniam laikui

tai galutiniam varianta nusprendziau nekelnt kaminelio. dometis rekomepracines sistemos isvedziojimu, ir jau kai stoves namukas su langais issivedziot ortakius... o pati rekoperatoriu pasistatyt... na kai pinigeliu bus daugiau gyvenimo pradziai gal ir nebus jo... abu wc mano su langais tai pravedinsim pradziai prasidare juos

man klausimas lenda, kodel pasyvi ventiliacija nebeveikia naujuose namuose? del didesnio sandarumo mazesni pritekejimu i vidu per nesandarumus, del to nevyksta traukimas. To isvengti galima irengiant orlaides/ darant nesandarumus, tik jie butu siek tiek geresni, nes eitu reguliuoti utopija..

Keikiu buta del pastoviu traukimu per langus, po palanges, bet jei uzsandarinsiu, tai kils tos pacios problemos kaip ir pries tai rasiusiems.

Teks palikt langus netvarkytus

Ta pati dilema ir pas mus, galvojam. bet maciau varianta, kai zmogus pasidares ventiliacija su 2 ortakiais: vienas tiekia ora, kitas traukia (ant kamineliu skirtingos sparnuotes mechanines). Jokiu rasojimu neteko matyt, oro taip pat uztenka.
Ziema tiesa palieka atsuktas tik vonios, WC ir Koridoriaus angas

Kai dariausi zidini,nuvedziau i sklepa po zidiniu ortaki,kad eitu su ventiliatorium i zidinio ortakius pusti is lauko sviezu ora ir pasiles ortakeis pasiskirsto po visus kambarius.Tada dar negalvojau apie ventiliacija,bet manau eis pritaikiti ir recuperatoriu prie zidinio,nereiks ardyti lubu,o istraukimas bus is vonios , wc ir dziovyklos,kaip tik jie issideste skirtinguose pusese.Jei dabar neissivedziosit ortakiu,garantuoju,kad po kiek metu ardysit lubas,arba keiksites ir kentesit,kad tokia nesamone padaret.

Nauda tokia is tokios ventiliacijos,kad langai nerasojo ir ipucia sviezio oro neaisku kiek,turbut nuo vejo greicio lauke priklauso,o visa kita minusai,namas vistiek tampa kiauras,salta ora tiesiogiai tiekia is lauko.

Aš susidūręs su ta pačia problema. Ir man buvo kilusi mintis oro paėmimą išvesti ant stogo, bet užlipęs ant jo, uosčiau tuos pačius dūmus, tad šis sprendimas nuo dūmų neapsaugos.

Šiuo metu mąstau apie du variantus:
1. filtrai;
2. Ventiliacijos išjunginėjimas.

Variantas su filtrais nėra labai geras, nes didėja paimamo iš lauko oro pasipriešinimas, kas gali įtakoti paimamo ir išmetamo oro disbalansą, bei didesnes rekuperatoriaus elektros sąnaudas, dėl labiau apkrauto variklio darbo.

Variantas su rekuperatoriaus išjunginėjimu, nėra geras, kadangi pats visuomet rekuperatorių išjungsi pavėluotai, kai jau pasijautė dūmų kvapas, nebent daryti su kokia tai automatika, reaguojančia į dūmų kiekį. Klausimas, tik ar yra tokių daviklių? Lygtai priešgaisriniai dūmų davikliai turėtų būti kažkas panašaus į tai, ko ir reikia, bet klausimas, koks jų jautrumas ir ar galima kaip nors juos pritaikyti rekuperatoriaus išjungimui?

Laukiu patarimų dėl rekuperacijos, kas ją yra įsirengęs jau.

T.y. ar ją naudojate ir esate patenkinti, nesiskundžiate dėl didelio garso ir sunaudojamos elektros??? Visi rekuperacijos pliusai ir minusai.

Dabar reikia apsispręsti ar daryti rekuperaciją ar ne, nes namas apšildytas jau (20 cm neoroporu) ir prasideda vidaus darbai.

Dėkingas iš karto už atvirus atsakymus, nes daugelis pasidarę bijo pripažinti, kad pinigai buvo išmesti į balą arba atvirkščiai labai džiaugiasi. Vadybininkų komentarai nedomina. Ačiū.

Rekuperatoriaus nauda pajauciu tik ziema, vasara jeigu karsta, jungiau tiktai nakti, nes kitaip privaro karsto oro. Kazkiek naktimis pravesina nakti, taciau nezymiai, svetaine kuri yra kartu su virtuve, karstomis dienomis perskaita, tai galvoju pavasari deti kondicionieriu, kol negyvenome, tai ir svetaineje buvo vesu, o dabar, kai vyksta maisto gaminimas ir t.t. perkaista. Del triuksto tai ziurint kokiu galingumu dirba jeigu minialiu tai garso kai miegi beveik nesigirdi.

Sveiki!Planuoju statomame name irengti rekuperacija .Kiek surinkau informacijos ,logiškiausias rotorinis rekuperatorius ,dėl atsparumo užšalimui .Namas 170 m2 ,vieno aukšto tūris 500 m3 ,manau ,pakaktų ~250-300m3/h tėkmės .Keli klausimai:
1.kokius rotorinius rekuperatorius rekomenduotumėt ?
2.Kokia firmą Vilniaus krašte rekomenduotumėt ,galinčia tinkamai suprojektuoti ir įrengti vėdinimą (be abejo ,svarbu ir normali kaina ) ?

Perskaičiau vos ne visas šios ir ankstesnės temos žinutes, bet taip sau ir neatsakiau, ką daryti su gartraukio ir san mazgų pajungimu į rekuperatorių, ir ar tikrai šiose vietose nereikia išvesti papildomų ortakių ant stogo (pvz. su individualiomis sklendėmis ir ventiliatoriais).

Žiemą lyg ir viskas aišku - viską pajungti į rekuperatorių verta, kad būtų didesnis jo efektyvumas, nors dėl gartraukio vis tiek turiu abejonių, nes jis juk pritraukia riebalų, be to kartais gartraukį reikia ir įjungti, kas iškart išbalansuoja sistemą (ta pati situacija ir san mazguose, kai reikia greitai paslėpti kvapus). Kaip su tuo susitvarko rekuperatorius? Kažkaip galvoju, kad jei pradėsiu pūsti jam priverstinai orą iš san mazgo bendru ortakiu, tai tikrai gali ir kituose kambariuose paduoti kvapų per susijungiantį ortakį...

Kiek peržiūrėjau vėdinimo projektų - net ir tuose, kuriuose san mazgai pajungti į rekuperatorių, gartraukis dažniau išvedamas natūraliu būdu lauk arba jungiamas prie bypass. Ar čia būtent ir yra sprendimas priverstiniam oro pašalinimui?

Tuo pačiu: nesuprantu kam jungti prie bypass, jei galima iškart išvesti į lauką. Ar čia tik ortakių išdėstymo klausimas?

O kaip vasarą užtikrinti ventiliaciją gartraukiui ir san mazgams kai rekuperatorius praktiškai nedirba arba veikia bypass rėžimu? Mačiau kelias žinutes, kuriose yra nusivilta ta bypass funkcija... Pasiūlymas pasidaryti automatinį rekuperatoriaus įsijungimą uždegus šviesą san mazge neatrodo rimtas - negi pradėsi vėdinti visą namą tik dėl gartraukio įjungimo ar užėjimo į san mazgą?

Ir lengvesnis klausimas: ar yra kokie nors trūkumai padaryti oro išmetimą iš rekuperatoriaus ant stogo, t.y. kaminu? (Na, jei bet kokiu atveju jau turi kaminą). Ar neužsitrauks tas kaminas kondensatu, ar neužšerkšnys žiemą? Ar išėjimas išvedamas per sieną tik dėl to, kad nereiktų statyti kamino, ar yra ir kitų priežasčių?

per bypasa jei jungsit gartrauki neuzkis rekuperatoriu riebalais.As asmeniskai jungciau gartrauki atskirai,tik laida atsivesciau iki gartraukio ir san mazgu,kad galetu pajungti ovr fungcija .Jei kamine bus maza skyle,ilgas kaminas,bus didesnis ismetamo oro pasipriesinimas tai gali varikliukas imti daugiau elektros,triuksmas gali buti didesnis.

Rekuperacinei vėdinimo sistemai yra pageidautinas namo sandarumas ir gartraukio skylės per namo sieną čia nėra teisingiausias sprendimas mano galva.

Energetiškai efektyviuose namuose daro taip: įrengiamas metalinis gartraukio vamzdis iš virtuvės į tech. patalpą. Prie paėmimo aliuminės grotelės riebalams sugaudyti. Galima padaryti ir prie ištraukimo, nes jos nesudaro pasipriešinimo.
Vamzdis su nuolydžiu kondensatui nutekėti (daug garų nuo puodų). Tada reguliuojamų apsuskų >500 m3/h gartraukio ventiliatorius statomas vamzdžio gale tech. patalpoje. Taip ventiliatorius mažiau apsineša riebalais ir jo mažiau girdisi jo užimas ruošiant maistą.
Nerasite nei vieno ventiliatoriaus, kuris pakabintas virš viryklės dirbtų tyliai.
Į tech patalpą patenka oras beveik be riebalų, tik su kvapais. Pagal pageidavimą galima sudėti aktyvios anglies filtrus kvapams. Tech patalpos durys sandarios. Iš tech patalpos (be dujų, GKK, KKK) oras patenka į rekuperatorių jau visiškai be riebalų po spaudimu dėl gartraukio ventiliatoriaus.
Kažkiek gali pasimaišyti su patalų oru, nes rekuperatoriaus našumas turėtų būti ~2 kartus mažesnis nei gartraukio, bet tai nieko tokio. Rekuparatorius irgi turi įsijungti visu pajėgumu kaip pilnai veiks gartraukis, kad kvapai mažiau sklistų į kitas patalpas.
Pas save irgi taip planuoju daryti.



Gartraukis imdamas iš patalpų orą iš išmesdamas į patalpas srautus išbalansuos mažiausiai ir tai vyks labais maža laiko dalį. svarbu, kad nebūtų ilgalaikių kliūčių srautams išbalansuoti, tokių kaip 10cm diametro skylė stoge (žiemą kaput).

Papildomas ventiliatorius tuolete pigiau nei automatinės sklendės, tik reikia oro srautą parinkti taip, kad įjungus tą ventiliatorių nesusidarytų teigiamas slėgis artimiausioje ištraukimo iš kambario vietoje (reikia pažiūrėti, kad pro ten nepūstų oro, o viską suvalgytų rekuperatorius).
Tuoleto ventiliatorius turėtų įjungti ir rekuperatorių bent iki tam tikro lygio jeigu ji išjungtas, kad kai sukasi tuolete suktūsi ir rekuperatoriuje.




"Natūralaus būdo" neturėtų likti mechaninėje vėdinimo sistemoje.
Jeigu gertraukis pavarys 600m3/h oro per skylę į lauką, tai ventiliacijos išmetimo vamzdyne gali pasikeisti oro tekėjimo kryptis...



Taip pat kaip ir žiemą. Mechaninė ventiliacija turi bruožą veikti ir vasarą, nereikia drinėti langų.
By-pass funkcija neveikia dėl nepakankamo dydžio sklendės pačiame rekupreratoriuje (by-pass apėjimo vamzdžio pasipreišinimas didesnis nei šilumokaičio ir oras eina pagrinde per šilumokaitį, kai turėtų eiti tik per apėjimą). Teisingas sprendimas yra ne tik atidaryti by-pass apėjimą, bet ir uždaryti šilumokaičio angą, kad viskas tekėtų tik per by-pass.
Kita by-pass neveismingumo priežastis tai neapšiltinti ortakiai. Įkaitęs namas šildo per ortakius paduodamą vėsų orą ir į patalpas oras jau padupdamas pašilęs ortakiuose.



Skylės stoge - padidina riziką dėl vandens patekimo į stogo konstrukciją ir sumažina stogo sandarumą. Iš rekuperatoriaus išeinantis šaltas oras turi būti šalinamas apšiltintu (vata su folija iš lauko pusės) ortakiu kuo greičiau, tiesiai į lauką, kad nesikauptų kondensatas ir nešaldytų namo.
Kamine problemos būtų su kondensatu ir kaminas veiktų priešingai nei rekuperatrius. Tai yra, ką padarė rekuperatorius (pašildė orą), tai tą panaikintų kaminas (atšaldytų patalpas, nes juo tekės šaltas oras).
Jeigu rekuperatorius gerai veiks ir gerai atšaldys išmetamą orą, tai žiemą toks kaminas turėtų rasoti iš patalpų pusės.
Patarčiau nejungti į kaminą.