QUOTE(ptashka @ 2013 12 13, 16:17)
O ka, ji vienintele moteris pasaulyje? Gerai, jeigu paliktu del vienos. Daug blogiau, kad jis tampysis kaip tampesis, bet grizines namo.
Jis nebaudziamas ir dar netgi pagailetas gavo leidima voliotis kitos lovose, tuo metu kai jus kaltinot del to save. Kodel jis turetu nepasinaudoti situo ir kita karta? Jus visa savo povyza leidot jam isitikinti, kad niekur nesidesit, iskentesit, nurysit karteli ir duosit eilini paskutini sansa.
ne eilini paskutini...jei jis pasirinks mus, o kaip saket taip ir bus. iskelsiu jam salygas...ir iskart perspesiu,kad jei tik suuosiu , kad vel tas pats vyksta, nieko nesakius iseisiu su vaikais. nei pulsiu skambinti, nei aiskinti, tiesiog imsiu ir iseisiu, ir jis zinos kodel. Ir tai ne gasdinimai. As apsisprendziau. nors dar del to sanso...labai dvejoju.bet arteja kaledos, tas mane stumia duoti paskutiniji karta. Nenoriu mamai gadinti svenciu, ji ir taip nervuose gyvena..ji nieko nezino. Anytai, kuri vakar verke taip, kaip dar niekad nemaciau jos verkiant...kad nepaliktume jos.kad jei reikes ji isvarys ji, bet mes liktume.na bet logiskai mastant issiskyrus, as tikrai nelikciau gyventi su jo mama....gyvenciau ten, kur niekas man jo neprimintu, ir kur nebutu galimybiu jo netycia sutikti. as viska taip apgalvojus, kad ne tas zodis. kaip vaziuosiu, kur , su kuo, ka imsiu... konsultavausi su advokatu. dabar reikia tik vieno jo paslydimo ir man nebus ko delsti...nes viskas apgalvota. gal kam ir pasirodys juokinga, ar kad esu kvaila , kad galvoju duoti sansa...bet...yra taip.kazkas neduoda ramybes,pabandyti dar.
Papildyta:
nebesedesiu kaip pele po sluota, isispraudusi...galiuosi , kad taip nepadariau pirmaji karta.