QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 01, 10:38)
O ar kas kalba apie tai? Čia jau nukrypimas nuo iškelto klausimo apie tai, kad žmogus - daiktas, nuosavybė. Galima nukrypti į daugelį dalykų, bet nekalbam dabar apie egoistiškus užsispyrimus ir kerštus. Dar kai nesusituokę, tai abu laisvi, niekam neįsipareigoję, tai ir nepriklausomybės vėliava galima mojuoti. Bet kai susituokę žmonės kuria šeimą, gyvena drauge, jie įsipareigoję vienas kitam, sau ir kitiems, todėl jei kažkas iš šono atkakliai kabinasi į mano vyrą, tai kabinasi būtent į mano vyrą, sutuoktinį, taip, jis yra mano, kol santuoka. Jei išsiskirtume, tada jis būtų laisvas paukštis, ir aš laisva, mes niekieno. Taip aš suprantu mano tavo.
Papildyta:
O gali ir neslėpti nieko, tiesiog nieko nebūti. Jokių netikrumų, baimių. Ar smalsumas, durnas smalsumas yra tokia baisi savybė? Vienas pažiūrės pro rakto skylutę, kitas nežiūrės. Be jokių pašalinių minčių, baimių ir kt.
Na, bet tas trečias žmogus, kitaip nei jūsų vyras ir jūs, nedavė priesaikos prieš vienas kitą ar prieš Dievą... jis yra laisvas, ir gali daryti, ką nori. Būtent todėl, manau, žmonos pareiga tokiu atveju yra tiesiog rūpintis, kad vyrui nebūtų poreikio kitoms, o ne imtis seklio morkos ar teroristo vaidmens, atitinkamai vyro pareiga - pasirūpinti, kad jo šeimos statusas būtų gerbiamas. Kai moteris ima tikrinti žinutes, laiškus, telefono informaciją, saugoti, kad "kokia nors kalė neprilįstų" - tai man jau dvelkia tiek vyriškumo smukdymu, tiek savigarbos neturėjimu. Kitas dalykas: priesaika yra priesaika, bet turėtų būti ir kažkoks motyvas, noras tos priesaikos laikytis, veiksmus galbūt galima sukontroliuoti, jeigu žmogus pasiduodantis kontrolei, bet jo mintys, pojūčiai - nesuvaldomi, čia pirmiausia pasireiškia žmogaus laisvė nuo sutuoktinio.