Ar tikrinate vyro žinutes telefone, fcb, skype

Vicious Vici, bet iš kur jūs galite žinoti, ar perskaitysite kažkokį kabinėjimąsi prie jūsų vyro ar kažkokią tiesiog asmeninę informaciją? Nejaugi bet kas, kas rašo jūsų vyrui - rašo su tikslu pasi***kinti? Na, imant nebūtinai jus ir jūsų vyrą, bet kalbant apskritai - juk žmonės rašo laiškus visokiais tikslais, ne tik viliojimo, taigi vien rašymu pagarba neparodoma.

Man tai jūsų dėstoma teorija dvelkia savininkiškumu: mano vyras, niekas neturi teisės jam privačiai rašyti, turiu žinoti, ką jis daro. Bet norint žinoti galbūt geriau tiesiog bendrauti ir sukurti sąlygas atvirumui? Negi santykiuose svarbiausia, kad tik "fiziologiškai neapmautų"? Jeigu jau tokie poreikiai išryškėja, iki to nueinamas ilgas kelias, kur yra svarbių, tobulintinų dalykų.
Papildyta:


O kam tada gyventi su tokiu vyru? Negi taip visą gyvenimą ir šniukštinėti, gyventi įtarimais? Nesakau, kad susidūrus su kažkokiomis silpnybėmis reikia skirtis... na, bet jeigu santykiai netobulinami, jeigu šeimoje nėra atvirumo, koks tokios šeimos tikslas? Formalus tiesiog? Finansinis? Tada, koks skirtumas, ar vyras miega su kažkuo, jei jau būnama ne dėl emocinio ryšio, o dėl kažkokių formalumų?

Manau, kad mane ne taip suprantate. Gal aš atrodau įtari paranojikė, nes aš tiesiog bandau modeliuoti situaciją, ją įsivaizduoti, nes mūsų poroje iš tiesų nėra tokios situacijos. Aš tik primetu kaip būtų, jei pamatyčiau, kad vyras įnikęs nevalgęs negėręs ten kikena valandą kur prie skype, tai be abejo, kad po to manau reiktų patikrinti ar tiesiai šviesiai prieiti ir klausti kas ir kaip ten ko rašo? Be to, labiausiai remiuosi ir šios temos pradžia ir pilnai palaikau autorę. Pas juos nėra labai švarutė situacija, kai yra žmonių iš praeities... Tuomet manau ir yra sunku užsimerkti ir vien tik pasitikėti.

Tai autorė ir kūrė turbūt, bet jei vis kažkokia lenda...?

Jeigu žmogus turi praeitį, tai, natūralu, kad yra ir žmonių iš praeities; ir yra žmonių, kurie išlaiko gerus santykius, o ne nutraukia bet kokius ryšius vien dėl to, kad susirado "antrą pusę". Reikalauti, kad žmogus praeities neturėtų, manau, egoistiška. Jeigu žmogus (kad ir ne mylimasis, draugė, brolis, sūnus...) įnikęs kikena Skaipe, tai bet kokiu atveju smalsu, kodėl - nebūtinai dėl šnipinėjimo ar įtarimų. Taigi, jei kyla klausimų, galima paklausti. Autorės situacija nėra švari, nes atsirado erdvės įtarimams - ir tai dera tobulinti pirmiausia. Tačiau kaip patobulinsi santykius šnipinėjimais? Niekaip. Tai ir beprasmiška tuo užsiimti.

O kodėl gyvena su storais, negražiais, nuplikusiais, pilvotais, negražiom figūrom, negabiais, tinginiais, bemoksliais, susireikšminusiais narcizais ir t.t., ir t.t.? Ne visi tokie padorūs, tiksliau būtų - padorių minimalus procentas, dauguma yra apsimetėliai, iliuzionistai, ir niekada nežinai kas slypi pokštininko kepurėje. Nėra pasitikėjimo, nes jį reikia užsitarnauti. Jei žmogus linkęs į melą kituose dalykuose, nėra jokių garantijų santykiuose, tai tokia yda ir su ja gyvenama. Tu niekaip nepatobulinsi santykių, nieko nepakeisi, tiesiog yra toks žmogus, žinai koks jis ir žinai, kad iš jo galima ir to sulaukti. Taip, tenka tikrinti, nes geriau anksčiau, nei vėliau. Jie ne visada yra blogiečiai, vedini baisių kėslų mergina kitas, yra tokie žaismingi gerietiški patologiniai, jie nepretenduoja į globalinius pokyčius, bet reikia laikyti kontrolėje. Žmogus geras, bet linkęs į tam tikrus dalykus, pats iš savęs, nors myli, atsidavęs šeimai. Čia kaip ir kitos savybės, ydos, kur dėl to niekas nesiruošia skirtis, bet su tuo reikia kažkaip gyventi, jei nori su juo gyventi

Aš kai skaičiau autorės žinutę, nemačiau jos kaltės niekur. Juk ten labai išsamiai viskas išdėstyta. Aš palaikau autorę. Ir viskas ką šioje temoje rašiau suėjo į tokias panašias situacijas. Man dviejų žmonių pora nedaloma, kai yra jau santuoka, vaikai ir pan. Iki tol taip, teoriškai bet kuris gali apsigalvoti, susirasti kitą ir pan. Bet kai sukūri šeimą, tai vadinasi tu apsisprendei tik su tuo, tai ar galima prisileisti kažką iš šalies, kas gali sugriauti? Kurio ketinimų tikslių nežinai? Ir tai nėra nebendrauti su žmonėmis, bet reikia žiūrėti su kuo bendrauji. Kiekvienas žmogus yra laisvas, kol jis išties laisvas ir nesaistomas santuokos saitais. Bet tai turint žmoną/vyrą užsiimti flirtavimais, įnikimais į kitus priešingos lyties asmenis su jais ilgai susirašinėjant, susitikinėjant vienas ant vieno mano nuomone yra pavojinga. Sakykite ką norite. Žmogus ne iš akmens, žmogų seka ir alkoholis, ir instinktai, ir emocijos, silpnumo akimirkos. Po to gailimasi, atsiprašinėjimai, skyrybos. Ką ne taip? Tuo remdamasi galvoju, kad iki tokių situacijų prieiti negerai. Jei visi būtų tokie padorūs ir geri ir su priešinga lytimi (ne savo žmona/vyru tik pasikeistų poezijos eilutėmis ar aptartų kavos skonį ir orą), tai nebūtų ir kalbos šiandien apie tai, kad kažkas kažkur gali subledavot.
Taip, nesulaikysi suaugusio, jei jis norės tave išduoti. Bet ar geriau tai sužinot vėliau, post factum? Ar neturi teisės turėdamas oficialią antrą pusę sužinoti ką jis rezga iš karto, jei yra tam galimybė, jei jis tai rezga facebooke? Aš nematau čia antisavigarbos. Nebent tik vyro nepagarbą savo žmonai. Tegu gyvai šneka telefonu su ex prie žmonos, jei nėra ką slėpti

Niekaip nesuprantu, kaip galima itakoti vyra neflurtuoti su kitom tikrinant jo e- pasta, telefona, skype? Gal, man durnai kuri paaiskintu?
Ar, vyrai tokie kvaili, kad zinodami tikimybe buti patikrinti(nes niekas neslepiama) negali susikurti kita pasta, nusipirkti kita tlf? Turbut greiciausiai galima prigauti(norint), kai yra netikrinama niekas.
Ir, dar, ka galima padaryti, jei jau vyksta flirtas su kokia bendradarbe? Nes, jei vyras nores testi flirta, nueis i pogrindi.

Dar kas užkliuvo, kad keistai atrodo vyro savinimąsis ar pan.. Tai nesuprantu, kas čia tokio blogo? Nežinau kodėl turėtų būti gėda, jei vyras yra šeimos narys, mano vyras, mano mylimasis, su kuriuo aš gyvenu, valgau, miegu, dalinuosi ne tik lova, bet ir kitais dalykais, analogiškai aš jam tokia pati, su kuria dalinasi viskuo, mano vaikai gimę iš jo, tai mano vaikai, jis mano vaikų tėvas. Kokios dar pretenzijos į mano vyrą? Taip, jis mano, o kieno dar? Kaimynės Bronės? Kaimynė Bronė turi savo vyrą, tai jos vyras, taip, ne kitos kaimynės, o būtent jos.

Virga, tame ir esmė, ką moterys daro su tuo žinojimu ir ką galvoja daryti, radusios įrodymų, ieškojo ir rado. Jei nieko, tai tik savęs sadomazo, jei ruošiasi dėl to keisti gyvenimą, tai turi pretekstą. Aš manau, kad tie poreikiai su kažkuo susirašinėti online yra tam tikro žaidimo, priklausomybės dalis. Ne visada tai tapatu gyviems santykiams ir seksui šone. Nes jei yra tas seksas šone, tai ir be online apsieis. V.ž. arba gyveni su ištikimu ar patikimu, arba negadini sau nervų ir neieškai to, kas gadintų nervus ir kt..

Va, apie tai ir kalba. Gyveni su patikimu, ir tada nereikia ieskoti to ko nepametei. Net, jei tai neatjungti vyro kontaktai. Tau nereikia skaityti., nes tu pasitiki savo vyru.
O, jei nepasitiki, tai kam jis toks reikalingas?

Tai skaitykite pirmą autorės žinutę! Jetus taigi ji aiškiai parašė: buvusi žmona išdavė tą jos dabartinį vyrą. Na tai ji ir susižvejojo vargšą išduotą, paguodė, tam tiko, apsiženijo ir...? Ir: ta anoji kekšė susimąstė, kad gal gailisi ar pan.
Ar žmona paranojikė, jei ji nebėra tokia rami dėl tos kalės? Iš kur jai žinoti ką ten toji rezga? Iš kur dabartinei žmonai žinoti už ką ta anoji buvo mylėta ir vesta? Gal turi kažkokių super duper galių prieš tą vyrą, žiauriai gera lovoje buvo ar dar už kažką žiauriai mylėta. Jie vienas kitą juk tikrai pažįsta. Ar visos moterys būtų tokios ramios šioje situacijoje? Norėjo ir paskaitė tą facebooke, baisiai čia. Paskaitė dėl savęs, sau, kad žinotų ko tikėtis. Ką neturi teisės?

Aš už ištikimybę, kaip siektiną dalyką, bet matau kitus kelius jos siekti - tai palankios aplinkos kūrimas šeimoje, meilės ugdymas, savęs tobulinimas ir t. t. O norint išvengti melo, manau, svarbu, kad partneriai galėtų priimti bet kokią tiesą - t. y., kad vyras ar moteris galėtų ateiti ir pasakyti: "man kyla mintys apie seksualinius santykius su kitu (kita). Ką darysime?", ir nesulaukti žmonos pykčių, isterijų ir kaltinimų. Šniukštinėjimas ir tikrinimai man atrodo prasčiausias kelias siekti ištikimybės - net jeigu prie didžiausios kontrolės vyras bus apsaugotas nuo "nuklydimų", ištikimybės tokia kaina nelaikau ištikimybe. O jeigu prieita prie to, kad vyras būtent rezga kažką už nugaros, slepia, meluoja, tai... na, vėl, kažkas santykiuose, bet ne kontrolėje pražiūrėta, ir bent jau man pats neištikimybės faktas mažai ką bekeičia - svarbiausia, kad nuo atvirumo, pasitikėjimo, gebėjimo kalbėtis apie bet ką nusiritome iki kažkokių slapukavimų, vienas kito interesų nepaisymo, vienas kito nejautimo. Kitaip tariant, man svarbu būtent emocinis ryšys, gera santykių kokybė, o ne tai, kad "niekas mano vyro neliestų".

Ka tai pakeis, jei anoji geresne lovoj? Ar, jei turi kokiu tai mistiniu galiu? Ir koks skirtumas ka ji rasines? Autores svarbu, kaip jos vyras elgiasi. O, ji raso, kad jis yra patikimas, jinai juo neabejoja. Ir pati dabar negerai jauciasi paskaicius, tai kas nebuvo jai rasyta.

Manau, jis yra savo paties - jis nėra daiktas, ir tiek. Matau skirtumą elgesio kaip su mylimuoju (čia svarbu atjauta, mylimojo interesų paisymas, pagarba jam ir t. t.) ir elgesio kaip su nuosavybe (čia svarbu mano interesai, kad "mano" vyro niekas neliestų, kad "mano" vyras nepasielgtų kaip nors kitaip, nei aš noriu, ir t. t.).