pritariu Laukinei gulbei
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 02, 18:45)
Man pvz. keista, kaip moterys metų metais draugauja su vyrais ir net nenutuokia, kad anie vedę ir turi šeimas, vaikus, v.ž. vedę ir turi vaikų, "tvarkingi" šeimos vyrai. Kur jos ir kaip jos žiūrėjo? 
Vieną gražią dieną joms paaiškėja arba sulaukia skambučių. Laba diena. Paaiškėti turi max antrą pažinties dieną, jei ne pirmą. Bet tik ne po kelių metų ar mėnesių. Ir čia tik vienas iš momentų.
Pradinėje santykių stadijoje vieni žmonės stebi ir aiškinasi. Tie, kurie nei stebi, nei aiškinasi, skrajoja padebesiais, po to stebisi, kaip čia atsitiko, kad jie nežinojo. Kaip paaiškėja, nežinojo labai reikšmingų dalykų. Kas kaltas? Savigarba gali daug ko neleisti, čia toks labai subjektyvus dalykas, toji savigarba.
Vieną gražią dieną joms paaiškėja arba sulaukia skambučių. Laba diena. Paaiškėti turi max antrą pažinties dieną, jei ne pirmą. Bet tik ne po kelių metų ar mėnesių. Ir čia tik vienas iš momentų. Pradinėje santykių stadijoje vieni žmonės stebi ir aiškinasi. Tie, kurie nei stebi, nei aiškinasi, skrajoja padebesiais, po to stebisi, kaip čia atsitiko, kad jie nežinojo. Kaip paaiškėja, nežinojo labai reikšmingų dalykų. Kas kaltas? Savigarba gali daug ko neleisti, čia toks labai subjektyvus dalykas, toji savigarba.
Tokios moterys, kurios metų metus "nemato" - gyvena iliuziniais santykiais, užuot kūrusis realius. Na, ir už tai gauna atitinkamą rezultatą. Čia vienoje temoje verkė berniukas, kad "tobula, tobula" per akimirksnį sugriuvo, ir "tobula mergina" per trumpą laiką virto smerktina - jis pasirinko nematyti santykių problemų, realios moters, ir nusivylė. Žinoma, tada visą kaltę dėl santykių griūties suvertė merginai, mat ji čia nesubrendusi, o jis toooooks geras. Analogiškai ir su vyrais - nereikia kurti iliuzijų, savo svajonėmis užstatyti realaus vaizdo, ir nebūsi ta "kuri paskutinė sužino apie apgavystę".
Žinoma, niekas nuo nieko neapsaugotas... bet jeigu jau nėra kažkokios 100 proc. garantijos, ar ne geriau pasirinkti bent jau tokią poziciją, kuri nekeltų grėsmės santykiams, t. y., nei kažkokį iliuzinį gyvenimą, nei įtarinėjimus nuo... iki...?
Tai tam ir patikrina, tuo momentu, kad negyventi naiviose iliuzijose ar paneigti galbūt klaidingus įtarinėjimus. Pasikartosiu, bet žinojimas yra raktas. O kaip su ta info gyvens, tai jau kitas etapas. Galbūt atleis, nekreips dėmesio, nesureikšmins, nematys reikalo skyryboms ar tai, kas temdo santykius. Juk moterys teka už mergišių, kalinių, visokio plauko veikėjų. Bet jos žino su kuo turi reikalą.
Kiek ginčų, kiek ginčų... bet juk viskas priklauso nuo situacijos ir nuo žmonių, kurie jose dalyvauja.
Aš esu tikrinusi, lindusi ir į skype, ir į paštą, ir net į telefoną. Ar man gėda? Absoliučiai ne. Niekas man neįrodys, kad elgiausi blogai, kad žeminau save.... elgiausi labai gerai ir adekvačiai toje situacijoje. Bet tai sakykim buvo daugiau vienkartinis aktas, o ne pastovus mano elgesys.
Ar dabar taip darau? Na nedarau, nekyla man net tokių minčių... nemanau, kad du žmonės turi susijungti, dalintis bendru telefonu, socialiniais tinklais ir pan. Aš turiu savo pasaulėlį, kur nereikia niekam kitam kišti nosies, ne dėl to, kad kažką slepiu, bet dėl to, kad visų mergaitiškų dalykėlių ir nereikia vyrukams žinoti. Sakyčiau visur turi būti sveikas viduriukas. Nėra normalu, kai du žmonės poroje paranojiškai stengiasi viską nuslėpti, kaip nėra ir visai normalu susilieti taip, kad be vienas kito leidimo telefonu atsiliepti negalėtų.
O visus tikrinimus pateisinčiau atvejais, kai akivaizdu, kad kažkas negero vyksta ir antra pusė piktybiškai atsisako bendradarbiauti, meluoja, išsisukinėja. Tiesiog vardan teisybės
Aš esu tikrinusi, lindusi ir į skype, ir į paštą, ir net į telefoną. Ar man gėda? Absoliučiai ne. Niekas man neįrodys, kad elgiausi blogai, kad žeminau save.... elgiausi labai gerai ir adekvačiai toje situacijoje. Bet tai sakykim buvo daugiau vienkartinis aktas, o ne pastovus mano elgesys.
Ar dabar taip darau? Na nedarau, nekyla man net tokių minčių... nemanau, kad du žmonės turi susijungti, dalintis bendru telefonu, socialiniais tinklais ir pan. Aš turiu savo pasaulėlį, kur nereikia niekam kitam kišti nosies, ne dėl to, kad kažką slepiu, bet dėl to, kad visų mergaitiškų dalykėlių ir nereikia vyrukams žinoti. Sakyčiau visur turi būti sveikas viduriukas. Nėra normalu, kai du žmonės poroje paranojiškai stengiasi viską nuslėpti, kaip nėra ir visai normalu susilieti taip, kad be vienas kito leidimo telefonu atsiliepti negalėtų.
O visus tikrinimus pateisinčiau atvejais, kai akivaizdu, kad kažkas negero vyksta ir antra pusė piktybiškai atsisako bendradarbiauti, meluoja, išsisukinėja. Tiesiog vardan teisybės
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 02, 20:21)
Tai tam ir patikrina, tuo momentu, kad negyventi naiviose iliuzijose ar paneigti galbūt klaidingus įtarinėjimus. Pasikartosiu, bet žinojimas yra raktas. O kaip su ta info gyvens, tai jau kitas etapas. Galbūt atleis, nekreips dėmesio, nesureikšmins, nematys reikalo skyryboms ar tai, kas temdo santykius. Juk moterys teka už mergišių, kalinių, visokio plauko veikėjų. Bet jos žino su kuo turi reikalą.
Iliuzijose gyvena tie, kurie linkę jose gyventi. Pavyzdžiui, moteris labai nori susikurti šeimą, turi įsivaizdavimą, kokia ta šeima turi būti, koks turi būti vyras, svajoja iki smulkmenų... susitinka vyrą, ir jai svarbiau ne pažinti tą vyrą ir priimti, koks jis yra, bet įgyvendinti savo svajonę - ir "datraukia" realybę iki svajonės. Tada jau "pastebi", kai ima visiškai kirstis tai, ką svajoja ir tai, kas yra. Tačiau klausimas, ar iš vieno kraštutinumo reikia šokti į kitą - įtarinėti niekuo dėtą žmogų pažinties pradžioje, reguliariai atlikti "šnipų žaidimus" tikrinant telefoną, el. paštą ir pan. Juk galima tiesiog po truputį pažinti žmogų ir matyti, kas yra. Neįtarinėti įvairiais dalykais, kol nėra pagrindo, o kai yra neaiškumų - pasikalbėti. Žinoma, galima sakyti, kad žmogui "neduotas" gebėjimas pažinti, jausti kitą žmogų, jausti, kada nuoširdumo trūksta, "neduota" savistaba, kad įvertintų, kiek įtarinėjimai realūs, o kiek tiesiog kylantys iš baimės, su partnerio veiksmais nesusijusios. Bet... čia man kyla du klausimai: 1) ar nevertėtų tokio gebėjimo ugdyti savyje, užuot nuolat įtarinėjus ir tikrinus? 2) ar galima kalbėti apie meilę, jeigu visai nejauti žmogaus šalia?
Jei sužinočiau, kad mane tikrina, tai tikrai supykčiau, nors nieko ir neslepiu, bet kada gali įsijungęs mano kompą pamatyti, lygiai taip pat galiu matyti ir jo, bet kažkaip gerbiu jo privačią erdvę. Jei kiltų man įtarimas bent menkiausias, tada prašyčiau parodyti bet prie jo ir tiesiai paklausčiau. Sakysit tada gai būti pratrynęs, bet juk visada gali iškart pratrint, bet už tai nesijausčiau kaip kraustanti svetimas kišenes.
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 02, 19:45)
Man pvz. keista, kaip moterys metų metais draugauja su vyrais ir net nenutuokia, kad anie vedę ir turi šeimas, vaikus, v.ž. vedę ir turi vaikų, "tvarkingi" šeimos vyrai. Kur jos ir kaip jos žiūrėjo? Vieną gražią dieną joms paaiškėja arba sulaukia skambučių. Laba diena. Paaiškėti turi max antrą pažinties dieną, jei ne pirmą. Bet tik ne po kelių metų ar mėnesių. Ir čia tik vienas iš momentų.
Pradinėje santykių stadijoje vieni žmonės stebi ir aiškinasi. Tie, kurie nei stebi, nei aiškinasi, skrajoja padebesiais, po to stebisi, kaip čia atsitiko, kad jie nežinojo. Kaip paaiškėja, nežinojo labai reikšmingų dalykų. Kas kaltas? Savigarba gali daug ko neleisti, čia toks labai subjektyvus dalykas, toji savigarba.
Vieną gražią dieną joms paaiškėja arba sulaukia skambučių. Laba diena. Paaiškėti turi max antrą pažinties dieną, jei ne pirmą. Bet tik ne po kelių metų ar mėnesių. Ir čia tik vienas iš momentų. Pradinėje santykių stadijoje vieni žmonės stebi ir aiškinasi. Tie, kurie nei stebi, nei aiškinasi, skrajoja padebesiais, po to stebisi, kaip čia atsitiko, kad jie nežinojo. Kaip paaiškėja, nežinojo labai reikšmingų dalykų. Kas kaltas? Savigarba gali daug ko neleisti, čia toks labai subjektyvus dalykas, toji savigarba.
Užsimerkia ir nemato, nenori matyti, yra naivios. Taip ir nesupranta.
Bet jei aš su vyru gyvenu beveik 10 metų, per tą laiką nebuvo jokių pasikeitimų elgesyje, jokių užsilaikymų darbe, jokių netyčia pasireiškiančių ex ir bėgimų telefonu kalbėti į vonią, žinau visą jo praeitį, pažįstu jo tėvus, senelius, dėdes, tetas ir jis nėkart nedavė man preteksto juo abejoti, pagal jus aš vistiek turiu jį profilaktiškai paslapčiom tikrinti - knistis jo pašte, jo telefone, jo fb, bandydama atrasti tai, kuo įtarinėti jį neturiu jokių dingsčių?
Ieškoti jo žinutėse info, ar jis ne psichinis, ar neprasiskolinęs, ar nenusikaltėlis, ar neturi įsirengęs bordelio? Liepti man pasakyti visus savo slaptažodžius? Atsiliepinėti į jo skambučius?
Sakykit ką norit, man tai atrodo nenormalu. Paranojiška, ir tiek.
Ir tikrai save žeminčiau, taip elgdamasi.
Tau pasisekė su vyru. Ar tai reiškia, kad kitoms taip pat pasisekė? Kodėl matuoji pagal savo matą, kaip neginčijamą normą? Aš pvz. kai diskutuoju šioje temoje, tai mano komentaruose yra daug plačiau, iš įvairių gyvenime matytų ar skaitytų situacijų, nei susikoncentravimas tik į savo šeimą, savo vyrą. Mano atveju viskas yra atvira, aš tvarkau vyro sąskaitų reikalus el. bankininkystėje, apmoku sąskaitas jo ir savo, reguliariai tikrinu jo paštą, jam padėdama tvarkyti jo darbinius reikalus, jo paties prašymu. Telefono telefų knygelė bendra, nes pas mus abu iPhone su bendra sistema, viskas automatiškai apsijungia, tuo pačiu ir nuotraukos bendrai apsijungia, tokia specifika. FB jis neturi, jokiuose socialiniuose tinkluose nedalyvauja. V.ž. pas mus visai viskas kitaip. Dažnai būna, kad visą parą kartu, visur kartu, savaitėmis, mėnesiais, kitais atvejais kai nebūnam kartu, tai tik esant norui pasipasakojam kas ką veikė, su kuo buvo, bet net jei einam kažkur su draugais vakare, ar jis eina su draugais per barus klubus, retai, kelis kartus metuose, bet ištempia jį pasitūsinti, aš niekada nesidomiu kur buvo, ką veikė, pats papasakoja. Kažkaip paprastai į viską žiūrime, gyvename keliolika metų ir nei karto nebuvo nesąmonių, savaime taip susidėliojo ir tiek, nei slepiam, nei ataskaitas duodam, minučių tikslumu. V.ž. nežinau kaip kiti čia rašantys gyvena, toks pat modelis, kitoks modelis, bet mes gyvename pakankamai atvirai ir neįkyrim su info traukimu. Bet dar nebuvo neaiškumų, kurie išmuštų iš vėžių. Bet mano šeimos modelis nėra taisyklė ar tai, kad kiti taip gyventų ar privalo gyventi 
QUOTE(Mute @ 2013 10 02, 11:45)
Bet ne duok dieve mane taip patikrintų dėl "šventos ramybės", nes mažu aš kokia psichinė ar geną kokį tai turiu, iš kokių pajamų gyvenu ir iš kur jas gaunu galėtų lėkt tas tikrintojas į visas 4 puses ir dzin man jo visos meilės
galėtų lėkt tas tikrintojas į visas 4 puses ir dzin man jo visos meilėsmano tokia pat reakcija butu.
QUOTE(Subjektyvi @ 2013 10 03, 11:15)
Tau pasisekė su vyru. Ar tai reiškia, kad kitoms taip pat pasisekė? Kodėl matuoji pagal savo matą, kaip neginčijamą normą? Aš pvz. kai diskutuoju šioje temoje, tai mano komentaruose yra daug plačiau, iš įvairių gyvenime matytų ar skaitytų situacijų, nei susikoncentravimas tik į savo šeimą, savo vyrą. Mano atveju viskas yra atvira, aš tvarkau vyro sąskaitų reikalus el. bankininkystėje, apmoku sąskaitas jo ir savo, reguliariai tikrinu jo paštą, jam padėdama tvarkyti jo darbinius reikalus, jo paties prašymu. Telefono telefų knygelė bendra, nes pas mus abu iPhone su bendra sistema, viskas automatiškai apsijungia, tuo pačiu ir nuotraukos bendrai apsijungia, tokia specifika. FB jis neturi, jokiuose socialiniuose tinkluose nedalyvauja. V.ž. pas mus visai viskas kitaip. Dažnai būna, kad visą parą kartu, visur kartu, savaitėmis, mėnesiais, kitais atvejais kai nebūnam kartu, tai tik esant norui pasipasakojam kas ką veikė, su kuo buvo, bet net jei einam kažkur su draugais vakare, ar jis eina su draugais per barus klubus, retai, kelis kartus metuose, bet ištempia jį pasitūsinti, aš niekada nesidomiu kur buvo, ką veikė, pats papasakoja. Kažkaip paprastai į viską žiūrime, gyvename keliolika metų ir nei karto nebuvo nesąmonių, savaime taip susidėliojo ir tiek, nei slepiam, nei ataskaitas duodam, minučių tikslumu. V.ž. nežinau kaip kiti čia rašantys gyvena, toks pat modelis, kitoks modelis, bet mes gyvename pakankamai atvirai ir neįkyrim su info traukimu. Bet dar nebuvo neaiškumų, kurie išmuštų iš vėžių. Bet mano šeimos modelis nėra taisyklė ar tai, kad kiti taip gyventų ar privalo gyventi
Bet, kaip suprantu, pradžioje patikrinot, ar nesėdėjęs, paprašėt iš psichiatro pažymos apie jo visus giminaičius iki trečios kartos, pasekėt?
Ar visgi taip patarinėjate tik kitoms, o pati vadovavotės sveiku protu?
beje, šioje diskusijoje minimum bent kokius 3 kartus rašiau, jog svarbiausia, kad kiekviena šeima atrastų jai tinkamiausią modelį, kuris tiktų abiem pusėms.
O jei grįžtume prie ištakų, prie temos autorės pvz., akivaizdu, jog toks modelis visai nepasirodė tinkamas jos vyrui
Žinoma, kad stebėjau, aiškinausi kas per paukštis, vedęs ar nevedęs, nes jis nebuvo jaunas, tokiame amžiuje, kai kiti jau spėjo bent kartą išsiskirti ir prisigimdyti vaikų Kitas atvejis. Laiko buvo sočiai analizėms 
Pati rašei, kad vyras toks ir toks. Tai jei toks ir toks, aiškus, tiesiog normalus, tai žinoma, kad nėra ko kedenti be reikalo. Bet jei įtartinas, rašiau apie intuiciją, elgesio neatitikimus, melą, nutylėjimus, tai gi rašiau jau Vat tada ir prasideda aiškinimaisi, kas per paukštis.
Ar privaloma čia kartoti po n kartų tą patį per tą patį, ar be to neįmanoma išaiškinti?
Kitas atvejis. Laiko buvo sočiai analizėms Pati rašei, kad vyras toks ir toks. Tai jei toks ir toks, aiškus, tiesiog normalus, tai žinoma, kad nėra ko kedenti be reikalo. Bet jei įtartinas, rašiau apie intuiciją, elgesio neatitikimus, melą, nutylėjimus, tai gi rašiau jau Vat tada ir prasideda aiškinimaisi, kas per paukštis. Ar privaloma čia kartoti po n kartų tą patį per tą patį, ar be to neįmanoma išaiškinti?
Mes su vyru zinom vienas kito paswordus, neturiu ka veikti palandzioju po jo saitus. Jis buna paima mano telefona ir palandzioja prie manes. Zodziu mums tai normalus dalykas, neturim ka spelti vienas nuo kito.
