Ar tikrinate vyro žinutes telefone, fcb, skype

O tai kaip jūs įsivaizduojate tą tikrinimą? Negi manote, kad kažkas iš čia pasisakančiųjų taip durnai paima ir išrėžia: pavėlavai 10 min., kur buvai? Greit parodai telefoną, atveri facebooką, visus slaptažodžius man surašai Aš įtariu, kad jei gatvėje koks klausimėlis sustabdytų tuos vyrus ir paklaustų: esate tikrinamas? Jie atsakytų, kad ne, turbūt ne

kaip įsivaizduoju?
Kaip rankos laikymą ant vyro veiklos pulso
Kaip ir temos autorė kad apdarė - įlindo patyliukais ir paskaitė žinutes
Sužinočiau, kad mano vyras taip "patyliukais" daro, manau, nusivilčiau juo

O tai kaip kitaip? Nežinote tarkime kur ir su kuo dabar jūsų vyras? Atmeskime tai, kad gali būti sumelavęs ir t.t., bet ta prasme ar bent pasako kur eina, įspėja bent maždaug kada grįš? Namuose matote ką jis ten kur atsidaręs ar užsislaptinęs? Telefonu kalbėti būtinai išbėga iš kambario ar ne?
Kaip tas pulsas gali būti nelaikomas išvis? Grįžk iš kur nori, kada nori, vyro keliai kaip dievo nežinomi ar kaip?
Man regis, kad visi panašiai gyvena, tik kažkaip čia šioje diskusijoje viena pusė bando parodyti kaži ką, kažkokias ar tik nebus nebūtas laisves?

Tam, kad žinočiau, kad vyras darbe, man nebūtinai atsiliepinėti į jo skambučius, nebūtina žinoti jo slaptažodžių nuo pašto, facebook'o, nereikia ir sms skaityti

Taipogi nejaučiu poreikio per petį žvilgčioti, ką jis namie veikia prie kompiuterio - koks man skirtumas?

Dėl grįžimo kada nori iš kur nori - dažniausiai laisvalaikį leidžiama kartu, nes taip smagiau, dar nenusibodom viens kitam.
Bet tikrai nejaučiam jokių nemalonių pojūčių, kai išeiname papramogauti ir atskirai, juolab, kad turime ir hobių skirtingų - tai, ką, išeina jis su savo bendraminčiais kokio projekto laisvalaikiu įgyvendint, aš turiu kamantinėti visų kartu einančių vardus, pavardes, asmens kodus, taipogi reikalauti pasakyti, kada grįš? beje, aš nepažįstu daugybės jo draugų, draugelių, bičiulių - mano vyras dėka savo darbo pažįsta pusę miesto, turi savo hobio draugų, su kuriais manęs niekas nesieja - ir ką, aš turiu kontroliuoti jų ryšius?
Na tikrai nevaržau jo judėjimo laisvės (ir, ačiū Dievui, jis manosios - galiu nevaržoma išlėkt į miestą su draugėmis ir šėlioti iki paryčių be jokių sąžinės ar vyro priekaištų)

Kokia ismintinga...
Turejau galvoje, kad jei ex, tai dar nereiskia, jog negali isiziebt kibirkstys kokios, kaip cia bandoma irodyt, broliai, seses...

Čia buvo kalba apie jausmus, nes asmeniniai reikalai - tai dar ir jausmai, o ne apie tai, kad jei kas atsitiko, ekstra nelaimės atveju, tai taip. Išimtinais atvejais. O apie tai, kas ką turi daryti kitam, tai ką, kitas vyras negali to padaryti? O kas būtų, jei vyro apskritai neliktų šalia, "pagal iškvietimą"? Rastų kuo pakeisti. O tai, kad skambina, sakyčiau kitą sykį specialiai, kad va, malčik na pobeguškach, davai siuda. Tas vyras turi kitą šeimą, tos šeimos reikalus, taip kad gal verta susilaikyti nuo lindimo į tą šeimą Aš matau, kad čia garsiausiai reiškiasi būtent EX. Na taip, palaiko sau patogų gyvenimo būdą.

Mute, o tu ir pati EX? Tai tavo ir atitinkama melodija. O prie ko čia vaikų ir tėvo santykiai? Jų santykiai savo keliu. Bet ex žmona lieka neutralioje pozicijoje kitos atžvilgiu, tikiu, kad nėra lengva. Bet ar reikia drožti tą, kuri gyvena su buvusiu vyru? Jie jau gyvena ir tiek.

Nes nežinau kokio jūs čia nesusvietno liberalumo, bet nežinau ar kuriai "antrai" labai jau patinka toks ex'ių aktyvumas. Kartais įkyrus, kad kraują pagadinti, tiek vyrui, tiek jo dabartinei. Ar ne taip? Nebėra sielos draugų, remontininkų, lempučių įsukėjų apart buvusio vyro?
Papildyta:


Tu tyčiojiesi iš jos ir žemini ją jo akyse, bet tik dėl to, kad matyt dar likę jausmai jam, ji vis tiek yra tavo konkurentė, nors tą galbūt sau neigi. Ir vis dar nori parodyti jos menką padėtį, nors nėra ką ten rodyti. Jūs su vyru tokie kaip draugeliai sąmokslininkai, kaip ir susimokę prieš "durnikę", galima pažvengti.

Yra ir kitokių porų. Yra tokių, kur visą laisvalaikį daro kartu, nes visi pomėgiai absoliučiai bendri (stebuklas gal?) ir taip pat vienas kitam neatsibosta. Va taip va ir pakelia net nejučia vienas kito telefoną ir tai tampa savaime suprantama, o ne keista ir tai nelaikoma laisvių varžymų ir t.t. ir pan.

jei tai tenkina abu - valio

Tik nereikia manyti, jog toks "telefono pakėlimas" arba tikrinimas, ką su kuo susirašinėja - geriausia prevencija nuo neištikimybės, ir tiek

Tai tu nematai, tau nieko tokio, tai tu ir renkiesi neskaityti. Tai tik tavo pozicija. Dar nereiškia, kad ji yra sektina ir teigiama. Lygiai taip pat nereiškia, kad ta, kuri po vyro striptizo reaguos kitaip bus neteisi, jei kaip tik tuomet atras rimtų įrodymų apie jo neištikimybę, melą, jai atsivers akys, ji supras, kad žmogus dviveidis suskis. Ne striptizas? Apie tai rašyta, kad žmonės turi pasilaikyti kai ką sau, ypač tada, kai yra rizika kitą suvelti, įskaudinti ar kt.. Tai čia kaip tik ir buvo toks aktas, sukėlęs tolimesnę veiksmų seką, įnešęs sumaištį veiksmas, kaulo numetimas ir daryk su tuo ką nori.
Papildyta:


Kas taip rašė? manyčiau, kad tos, kurios atkakliai tikrina ir ieško, paprastai su laiku randa, ko ieškojo. Tik ne visos būna pasiruošusios tam "netikėtumui", ką su tuo toliau veikti.
Papildyta:


Bėgtum laukais ir skirtumeisi dėl to?

Ar verčiau nieko netikrinti niekada. Tau sako: kvaile, ką tu nežinai, vyras ką išdarinėja, pusę Vilniaus išdulkinęs. Mundžio istorija, ten komentaruose yra papilta, kaip jis "darė" daug ką ir daug kas džiaugėsi juo. Na tarkim, kad kitos "Mundis" toks pat nepėsčias. Sėdi sau palaimingai ir niekuo netiki, niekur nesigilina, pakol neranda savo lovoje žavų šimtas penkiasdešimt šeštą numerį.

Man atrodo, kad pagalba artimajam ar netgi svetimam žmogui sveikintina, ir jeigu kažkas paprašo pagalbos, tai nėra "lindimas į šeimą". Pamenu, vyras vakare grįžo iš darbo, ir paskambino jo draugė, pasiliko be dokumentų ir stambesnių pinigų prie Rusijos sienos ir paprašė parvežti namo. Mano vyras sutiko, nors jau buvo po darbo dienos, ir 12 valandų kelionė tokiu atveju - ne juokas. Važiavau kartu, kad vairuodamas neužmigtų, kad pasižiūrėčiau į žemėlapius, kelio ženklus ir vairuoti būtų smagiau, ir labai džiaugiausi, kad jis nedvejodamas sutiko važiuoti, padėti draugei. Nejaučiau, kad ta moteris "lįstų į šeimą", dar ir atsakinėjau jai į žinutes (vyras vairavo ir paprašė atsakinėti manęs), drąsinau, nes juk žmogui bėda. Man atrodo, kad kaip tik taip teisinga elgtis. Negi taip visai susvetimėti, neturėti jokios atjautos ir kelti pretenzijas vien dėl to, kad pagalbos paprašiusioji - moteris? Arba: jeigu pagalbos paprašo moteris, tai laikyti "lindimu į šeimą", o jeigu koks brolis ar draugas - tiesiog pagalbos prašymu.
Papildyta:


Jeigu moteriai skaudu dėl to, jog parašė buvusioji (ir jo vaiko mama), ir tokius faktus nuo jos reikia slėpti, jau čia su santykiais kažkas negerai. Suprantu, jeigu vyras pasakotų kokias nors buvusio sekso detales, tada būtų "striptizas". Analogiškai turėtų būti striptizas, jei vyras pasakytų, kad skambino mama ir paprašė ko nors. Bet to mes nelaikome "striptizu"?

"Dviveidis suskis"... irgi įdomi teorija. Kodėl dėl neištikimybės (jei tokia yra) kaltinama ta "nusidėjusioji" pusė? Tuokėsi žmonės, buvo vienas kitam mylimieji, o čia bac - vyras tapo "dviveidžiu suskiu". Kažkaip juk prieita iki tos dviveidystės, ir derėtų matyti ir savo atsakomybės tame.

Kartais gal ir geriausias. Būna gi tokių, kur kol užrankos nepagausi tol iki paskutinio kraujo lašo tvirtins "viskas gerai". Moteris bent jau įsitikins, kuria kryptimi vyras eina iš tos krizės.



Na turi turi, ir vyras turi būti ištikimas, maža ką mes TURIME daryti. Ar gali priverst save tikėt kažkuo, jei netiki, bet pabandyt verta? Tai kuri blogybė geresnė, nesuteikt antro šanso (nes na neišeina bent kol kas pasitikėt) ar kelis kartus įsitikint, kad ant širdies ramiau būtų ir vis kažkoks šiaudas, kad įmanoma sulipdyt šeimą...
Taip, žinau tavo istorija. Ir puiku, kad pas jus viskas susitvarkė. O bet tačiau ne kiekvienam pirmas kartas būna paskutinis. Pas kai kuriuos juk natūra tokia, ėjo ir eis laukais, o ką žmona - vadovaujasi taisykle "jei atleidau tai turiu pasitikėt", o tas ir toliau makaronus kabina. Na ne visos šeimos taip gražiai susitvarko, kad va, pasikalbėjo, visi viską suprato ir valio.



Žodį "tikrinti" aš keisčiau į "neprarasti budrumo"
O šiaip juk net vaikus dabar moko, kad laisvės baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Taigi ir poroje, jei tu atimi iš kito teisę gyventi ištikimybėje, neapgaudinėjamam, nedurninamam, tai ties ta vieta baigiasi tavo teisė į šventą privatumą.

Be komentaru... O koks tikslas? Jei vyras eina į šoną, jo niekas nesulaikys, tuo labiau tikrinimas... Jei ieškai kompromato skyrybom, na tada kita kalba...