Stiprybės...
Užuojauta dėl sūnelio netekties
Stiprybės...
Stiprybės...
QUOTE(ruta22 @ 2006 08 23, 09:57)
Sveikutes ,mielosios, mano likimo draugės.Skaitau, ir širdis verkia, vėl prieš akis iškyla sunkiausi prisiminimai.Nors,tiesą sakant, jie niekada ir nebuvo pamiršti.Ir kaip teisingai jusu pastebėta, laikas, tikrai žaizdų negydo.Aš taip pat palaidojau savo didžiausią turtą- sūnelį Karoliuka.Jis susirgo 2001 metų sausį, o 2002 metais prieš pat Kalėdas teko su juo atsisveikinti.Jį du metus kankino kraujo vėžys.2002 metų sausio mėn. baigėm sunkų gydymą, ir jau visi tikėjom, kad ligą nugalėjom(Žurnale Tavo vaikas 2002m.sausio mėn yra apie Karoliuką straipsnis), deja, deja... liga po pusmečio atsinaujino.Žemė slydo iš po kojų.. Todėl labai suprantu jusų visų mintis ir jausmus.Šią žiemą bus 4 metai, kaip neturiu savo brangenybės, kurios jau be proto pasiilgau.Visą šį laika sapnuose mane Karoliukas aplanko, savo pasirodymu pasveikina per šventes, įspėja per sapnelį apie kokią nors gręsiančią nelaimę- nera tos dienos kad aš apie jį negalvočiau.Be galo jį MYLIU!!! Žinoma, gyvenimas nestovi vietoje.Iš karto po laidotuvių, kad nenuprotečiau pradėjau dirbti, gana neblogai sekėsi, pakilau į gana neblogas pareigas.Už visas savo sekmes pastoviai dėkoju Dievui ir...Karoliukui.Su vyru kalbame, kad lygtai gyvenime ir visko užtenka, ko užsimanome-pasiekiame, tik viena baisiausia nesėkmė- didžiausio turto praradimas.Bet juk visi žinome, kad pasaulis yra žiaurus,taip nebūna, kad žmogus nugyventų be vargų.Arba yra labai reti atvejai,nors kitą kartą žmonės savo nesėkmes slepia.Tiesa, dar turim 15 metų sunelį, tikrai gerą vyruką.Ir per šias Velykas didyjį stebūklą- dar vieną sūnelį-labai panašų i Karoliuką.Puikiai suprantame, kad čia KITAS VAIKAS, tai ne Karoliukas, nors mažiukas gimė su randuku kaktoje, toje pačioje vietoje, kur ir Karoliukas turėjo.Ir žinot kas labiausiai užknisa- kaip tokios MOKYTOJOS bando mane pamokyti:užmiršk Karolį, turi 2 sveikus gražius vaikus,galvok dabar tik apie juos.NEGALIU TIK APIE JUOS GALVOTI,JIE GYVI IR SU MANIM, AŠ JUOS KASDIEN MATAU,TAIP AŠ JUOS LABAI MYLIU,BET KAROLIS MAN YRA VAIKAS NUMERIS PIRMAS!!!! Todėl, patikėkite, kad ir kiek laiko bepraeitų, vistiek kiekviena normali mama nepamirš niekada savo vaikų.Aišku, yra tokių, kurios savo vaikus pagimdo ir palieka( Arba dar nuporina, "va , kaip aš skyriausi su savo vyru...Palygina savo skyrybas su vaiko netektim.SILPNAPROTĖS(( Atleiskit už tokius žodžius, žinau, kad kiekvienam savo skausmas didžiausias, bet jau tada geriau iš viso tylėtų.Stiprybės,brangiosios!!! Atsiminkite, sunkumai, kurie žmogaus nesužlugdo, jį užgrūdina.Mes ištversime, dėl savęs, dėl savo artimųjų, dėl savo vaikų-angeliukų.Juk jie niekur nedingo, jie tik persikėlė iš vienos dimensijos i kita, ir kasdien mus stebi, kaip reikia mums jų pagalbos-padeda, o mes pasimelsdami jiems padėkojam.Mane labai nuramino vieno kunigo žodžiai- kad kaip aš numirsiu(dar nesiruošiu-reikia vaikus užauginti 
)tas pirmas, kuris mane pasitiks-bus mano Karolis.Aš taip įsivaizduoju-stovi gražus, aukštas vyrukas, baltu kostiumu, prieina prie pasimetusios manęs ir sako:labas mamyte, einam, palydėsiu tave.Ačiū, tau Karoliuk, ačiū, kad tave turiu!!!!
)tas pirmas, kuris mane pasitiks-bus mano Karolis.Aš taip įsivaizduoju-stovi gražus, aukštas vyrukas, baltu kostiumu, prieina prie pasimetusios manęs ir sako:labas mamyte, einam, palydėsiu tave.Ačiū, tau Karoliuk, ačiū, kad tave turiu!!!!Uzuojauta Jusu seimai
O uz toki nuostabu laiksuti ir toki pilna energijos bei optimizmo lenkiu zemai galva pries tave
Sio laisko paskutiniai zodziai yra nuostabus
p.s. nesupykit jai ka ne taip parasiau, tai mano nuomone
ruta22, skaičiau ir verkiau. Žinoma, niekam nebekeista mūsų ašaros, atrodo taip ir turi būti, to čia ir susirenkame....
Karoliukas.... Vien išgirdus šį vardą kūnu pereina šiurpulys, jis man pats gražiausias pasaulyje..... Ko gero toks ir liks...
Nesupykite, bet aš dabar pasakysiu savo nuomonę. Gyvenime nebūna atsitiktinumų, (kaip rusų posakyje: "а вдруг небывает"), TAIP IR JŪSŲ VAIKUTIS, BE REIKALO NEGIMĖ SU TOKIA PAČIA ŽYME, TOKIU PAČIU RANDU KAIP IR KAROLIUKAS, TAI ĮRODYMAS, ŽENKLAS JUMS, KAD JŪS TAI SUPRASTUMĖTE. BET JŪS, NENORĖDAMI GAL DAR LABIAU SAVĘS SKAUDINTI AR NENORĖDAMI PRIPAŽINTI TOKIOS GALIMYBĖS, AR NETGI PRIELAIDOS, TARIAMAI NEPASTEBITE TO, NENORITE PASTEBĖTI AR PAN. JŪS TIESIOG BLOKUOJATE TAI. IR MANAU, KAD NE KAI TU NUMIRSI, BET PO KELIOLIKOS METŲ, KAI UŽAUGS TAVO SŪNŪS, O TU BŪSI SENUČIUKĖ, JIS TAVE PASITIKS SAVO AR TAI IŠLEISTUVIŲ, AR UNIVERSITETO BAIGIMO, AR VESTUVIŲ DIENĄ APSIRENGĘS BALTU KOSTIUMU IR TVIRTAI APKABINS, PASAKYS KAIP TAVE MYLI. TADA GALBŪT TU SUPRASI, KAD TAI IR YRA TAVO SUGRĮŽĘS KAROLIUKAS, TIK SAVO IŠĖJIMU SUTEIKĘS TAU GALIMYBĘ TURĖTI SAVO DU SŪNUS TRIJUOSE....
ATLEISK JEI ĮSKAUDINAU AR PARAŠIAU KAŽKĄ NE TAIP, BET MAN TAI TIESIOG NEKELIA JOKIŲ ABEJONIŲ, MAN TAI YRA VISIŠKAI PRIIMTINA, NES IR AŠ PATI LAUKIU SAVO KAROLYTĖS SUGRĮŽTANČIOS... (MAN JI TAIP SAKĖ)
TOKIA MANO NUOMONĖ...
LAIKYKITĖS IR SĖKMĖS.
Karoliukas.... Vien išgirdus šį vardą kūnu pereina šiurpulys, jis man pats gražiausias pasaulyje..... Ko gero toks ir liks...
Nesupykite, bet aš dabar pasakysiu savo nuomonę. Gyvenime nebūna atsitiktinumų, (kaip rusų posakyje: "а вдруг небывает"), TAIP IR JŪSŲ VAIKUTIS, BE REIKALO NEGIMĖ SU TOKIA PAČIA ŽYME, TOKIU PAČIU RANDU KAIP IR KAROLIUKAS, TAI ĮRODYMAS, ŽENKLAS JUMS, KAD JŪS TAI SUPRASTUMĖTE. BET JŪS, NENORĖDAMI GAL DAR LABIAU SAVĘS SKAUDINTI AR NENORĖDAMI PRIPAŽINTI TOKIOS GALIMYBĖS, AR NETGI PRIELAIDOS, TARIAMAI NEPASTEBITE TO, NENORITE PASTEBĖTI AR PAN. JŪS TIESIOG BLOKUOJATE TAI. IR MANAU, KAD NE KAI TU NUMIRSI, BET PO KELIOLIKOS METŲ, KAI UŽAUGS TAVO SŪNŪS, O TU BŪSI SENUČIUKĖ, JIS TAVE PASITIKS SAVO AR TAI IŠLEISTUVIŲ, AR UNIVERSITETO BAIGIMO, AR VESTUVIŲ DIENĄ APSIRENGĘS BALTU KOSTIUMU IR TVIRTAI APKABINS, PASAKYS KAIP TAVE MYLI. TADA GALBŪT TU SUPRASI, KAD TAI IR YRA TAVO SUGRĮŽĘS KAROLIUKAS, TIK SAVO IŠĖJIMU SUTEIKĘS TAU GALIMYBĘ TURĖTI SAVO DU SŪNUS TRIJUOSE....
ATLEISK JEI ĮSKAUDINAU AR PARAŠIAU KAŽKĄ NE TAIP, BET MAN TAI TIESIOG NEKELIA JOKIŲ ABEJONIŲ, MAN TAI YRA VISIŠKAI PRIIMTINA, NES IR AŠ PATI LAUKIU SAVO KAROLYTĖS SUGRĮŽTANČIOS... (MAN JI TAIP SAKĖ)
TOKIA MANO NUOMONĖ...
LAIKYKITĖS IR SĖKMĖS.
sveikutės, mielosios.Ačiū už gražius žodžius, palaikymą, jūsų nuomones.Jennifer, tu manęs neskaudini, aš šią prielaidą turėjau.O, kaip norėčiau, kad Žygimantukas butų mano grįžęs Karoliukas...Literatūroje skaičiau, kad taip gali būti.Man atrodo Sylvijos Browne ir Lindsay Harrison knygoje Palaiminimai iš anapus. Žinau, kad gyvenime nebūna sutapimų ir atsitiktinumų.Viskas vyksta pagal dėsnius.Atsitiko tai, kas turėjo atsitikti.Taip, tu teisingai pastebėjai: aš stengiuosi blokuoti, kad Žygimantas gali buti mano sugrįžęs Karoliukas.Ar aš teisingai darau? Nežinau... Tiesiog šiuo laikotarpiu man TAI atrodo teisingai.Bandau mąstyti realiai, tai ka matau dabar.Kita vertus, mes savo minčiu nematome, bet jos yra..Nebūtinai gyvenime yra tik tas, ką užčiuopi, pajudini..Viena iš priežaščių, kodėl aš taip darau, yra tai,kad Žygimantukui neuždėti tokio likimo kaip Karoliuko.Savo mintimis nenoriu pakeisti Žygimanto likimo.Tiesą pasakius, netgi bijau laukti, kol Žygimantui sueis 7 metukai-tada susirgo Karoliukas..Todėl veju šalin visas liūdnas mintis, stengiuosi per TV nežiūrėti skaudžių temų.Juk mintys materializuojasi.Todėl dažnai sau kartoju frazę:DAUGIAU MAN NIEKADA NIEKO BLOGO NEATSITIKS.GERUS DALYKUS GALIMA PRISIŠAUKTI TIK GEROMIS MINTIMIS.Aš bendrauju su tomis mamytemis, kurios tuo metu kaip ir mes ,gulėjo su savo vaikučiais Santariškių ligonineje, ir kurios taip pat prarado savo vaikelius.Aišku, pažystu jų daug, bet susiskambiname tik su keliomis.Tai kaip suplanavome Žygimantuka, vyras atsargiai manęs paprašė, kad kuo mažiau galvočiau apie praeiti, kad nepakenkti naujai gyvybei.Tai nereiškia, kad aš turiu nuo visko atsiriboti, tiesiog laikinai galvoju apie linksmesnius dalykus.Bet nebuvo tos dienos, kad aš negalvočiau apie savo turtelį-Karoliuką. Šiu metu esu vaiko auginimo atostogose, todėl turėdama laiko palandžioju internete, norėdama paskaityti, kaip kitos mamytės augina savo atžalas, ir štai- atsitiktinai radau jus.Man tai yra labai artimos temos, tai yra mano gyvenimo dalis, kurios niekada niekas iš mano atminties neištrins.Esu buvusi Rugute'je.O supermamo'je atradau jus.Ačiu jums už galimybę pasidalyti savo jausmais, mintimis.Jennifer, linkiu tau sulaukti savo Karolytės.Labai tikiu, kad bus taip, kaip tu norėsi.Pastiprinkite su vyru organizmus, pailsėkite, ir linkiu susilaukti dar ne vieno vaikelio.Jus dar jauni.Mums su vyru jau 38 metai, bet kaip pamatem koks fainuoliukas musų Žygimantukas, po kelių metų jei leis sveikatos, dar norėtume leliuko 
Matai, apetitas atsiranda bevalgant. Tai va, brangiosios, visoms nuoširdžiai linkiu sekmės, kad musų vaikučiai -angeliukai butu laimingi, matydami savo linksmus, besidžiaugiančius gyvenimu tevelius.Jie ten gyvena savo gyvenima, dirba savo darbelius.Neužsigaukite, jei mano mintys jums nepriimtinos, tiesiog šiuo metu aš taip galvoju, plius pati maitinu mažiuka, todėl noriu savo grožiui su pieneliu perduoti ir geras, gražias mintis, kad jis augtų SVEIKAS ir laimingas vyrukas.Dar kartą ačiū už suteikta galimybę pabendrauti! Tikiuosi, dar susirašysime.
Matai, apetitas atsiranda bevalgant. Tai va, brangiosios, visoms nuoširdžiai linkiu sekmės, kad musų vaikučiai -angeliukai butu laimingi, matydami savo linksmus, besidžiaugiančius gyvenimu tevelius.Jie ten gyvena savo gyvenima, dirba savo darbelius.Neužsigaukite, jei mano mintys jums nepriimtinos, tiesiog šiuo metu aš taip galvoju, plius pati maitinu mažiuka, todėl noriu savo grožiui su pieneliu perduoti ir geras, gražias mintis, kad jis augtų SVEIKAS ir laimingas vyrukas.Dar kartą ačiū už suteikta galimybę pabendrauti! Tikiuosi, dar susirašysime.
rasyk, ruta22, jei tiktau geriau nuo to, rasyk, issiliek, issakyk savo mintis.
Taip, mes esame materialistai, tikime tuo ka galime paciupineti, paliesti.
NOrs man po Karolytes nentekties labai norisi viska jausti, nes deja, tik taip galiu buti su ja.
As ja jauciu, tas rysys nedinges, tikiuosi jis niekada nedings.
O tau kaip atrodo, kaip norisi, kaip tau geriau, tu tai ir daryk, taip ir mastyk.
As irgi galvoju i ateiti tik apie gera, tiesiog visa savo esybe jauciu, kad turesime dukryte, sugrizusia Karolyte ir ji bus sveikute sveikute, o po kiek laiko ir berniuka, nezinau kodel, bet as tai jauciu, to juk negalima niekaip paaiskinti...
Bet musu leliukai dar tures paluketi, dar pora meteliu tikrai...
Linkiu Zygimantukui sveikatytes uz save ir uz jos neturejusi Karoliuka, dvigubai tiek.....
Taip, mes esame materialistai, tikime tuo ka galime paciupineti, paliesti.
NOrs man po Karolytes nentekties labai norisi viska jausti, nes deja, tik taip galiu buti su ja.
As ja jauciu, tas rysys nedinges, tikiuosi jis niekada nedings.
O tau kaip atrodo, kaip norisi, kaip tau geriau, tu tai ir daryk, taip ir mastyk.
As irgi galvoju i ateiti tik apie gera, tiesiog visa savo esybe jauciu, kad turesime dukryte, sugrizusia Karolyte ir ji bus sveikute sveikute, o po kiek laiko ir berniuka, nezinau kodel, bet as tai jauciu, to juk negalima niekaip paaiskinti...
Bet musu leliukai dar tures paluketi, dar pora meteliu tikrai...
Linkiu Zygimantukui sveikatytes uz save ir uz jos neturejusi Karoliuka, dvigubai tiek.....
Siaubas, net skaityti baisu, o patirt, tai išvis neįsivaizduoju. Nors... Teko ir man pajaust mirties šnopavimą. Vaikas ilgai buvo komoj, kunigas buvo pakviestas. Gyvybė tada kabojo ant plauko. Tas laukimas varė iš proto, viskas nutirpę. Sustojęs tada buvo gyvenimas. Bet ir dabar nesisuka kaip turi būti. Dar ir dabar vis jaučiu šaltį už nugaros. Liko man neįgaliukas iš sveiko vaiko. Vis primena, kad tokie ilgai negyvena. Naktį, ar kai keitai miega, bėgu prie lovos ir tikrinu ar nenumirė. Pakeliu vargšą iš lovos.
Esat labai stiprios, labai... verkiu čionai, ir gailiu, ir žaviuosi ta stiprybe.
Esat labai stiprios, labai... verkiu čionai, ir gailiu, ir žaviuosi ta stiprybe.
Nu mamkos, kas čia dabar?
Nei vienoje temoje nei viena nebepasisakote, kas nutiko?
kiba dar atostogaujate?
aš sakau gal koki savaitgali, kol dar neatvėso visiškai orai meetuką padarome?
o tai paskui atšals, paskui aš išvažiuosiu.... 
Nei vienoje temoje nei viena nebepasisakote, kas nutiko?
kiba dar atostogaujate?
aš sakau gal koki savaitgali, kol dar neatvėso visiškai orai meetuką padarome?
o tai paskui atšals, paskui aš išvažiuosiu....
QUOTE(Jennifer @ 2006 08 28, 17:32)
Nu mamkos, kas čia dabar?
Nei vienoje temoje nei viena nebepasisakote, kas nutiko?
kiba dar atostogaujate?
aš sakau gal koki savaitgali, kol dar neatvėso visiškai orai meetuką padarome?
o tai paskui atšals, paskui aš išvažiuosiu....
Nei vienoje temoje nei viena nebepasisakote, kas nutiko?
kiba dar atostogaujate?
aš sakau gal koki savaitgali, kol dar neatvėso visiškai orai meetuką padarome?
o tai paskui atšals, paskui aš išvažiuosiu....
nagi tikrai visos tylio, pasimetinkit, paskui jau as su Jennifer metinsiuos
Labutis visoms tokio paties likimo draugėms.Priimkit nuoširdžiausią užuojautą.
Pas jus esu naujokė,nors ir apskritai forume neperdaugiausia laiko,prašausi priimama į Jūsų būrį
Esu jūsų likimo mama,nors jau tuoj mano Angelėlis būtų šventęs savo 13-ąjį gimtadienį,patikėkit kalbėti vis dar labai sunku...Kalbėti galiu tik su tomis ,kurios pačios tai pergyvenę,tačiau specialiai tokių neieškojau ir tikrai apsidžiaugiau suradusi Jus.
Perskaičiau visą Jūsų temą,išsiverkiau už kiekvieną Angelėlį.
Stiprybės Jums.LAIKAS GERAS GYDYTOJAS,tačiau gydo labai iš lėto.
Pas jus esu naujokė,nors ir apskritai forume neperdaugiausia laiko,prašausi priimama į Jūsų būrį
Esu jūsų likimo mama,nors jau tuoj mano Angelėlis būtų šventęs savo 13-ąjį gimtadienį,patikėkit kalbėti vis dar labai sunku...Kalbėti galiu tik su tomis ,kurios pačios tai pergyvenę,tačiau specialiai tokių neieškojau ir tikrai apsidžiaugiau suradusi Jus.
Perskaičiau visą Jūsų temą,išsiverkiau už kiekvieną Angelėlį.
Stiprybės Jums.LAIKAS GERAS GYDYTOJAS,tačiau gydo labai iš lėto.
gaila, kad vis atsiranda naujų, likimo nuskriaustų mamyčių, bet ką padarysi, tad sveika atvykusi, *ramune*...
Tikiuosi kad nors lašelį palengvės...
Tikiuosi kad nors lašelį palengvės...
QUOTE(ruta33 @ 2006 08 31, 23:50)
tai va, matyt nebereikia kalbų...
