Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(String @ 2006 08 03, 09:47)
Žinai, aš irgi nekęsdavau net svetimų vaikų

Aš negaliu sakyti, kad jų nekenčiu, tačiau dabar aš paprasčiausiai jų vengiu, gal net tarpais pastebiu, kad jie mane erzina, o iki tol buvau visos giminės auklė...
Atsakyti
QUOTE(dinute @ 2006 08 02, 20:03)
sveikos,
atejau issilieti,nes esu pikta kaip velnias.siandien mane i svecius pasikviete kaimyne.na kaip visada merginos kai susitinka tai pradejus plepet nematai kaip laikas bega.zodziu pas ja i svecius atejo jos vyro sesuo.tos moters  sunelis mire nuo vezio.praejus metams berods kaip mire mazylis ji pastojo.pagimde berniuka.berniukas taip lenda prie mamos,taip nori prie jos prisiglausti,o ta karve-na negaliu as jos kitaip pavadinti-stumia nuo saves maziuka.vaikui 3 metukai.moteris matyt pamate kad as pakraupau,tai ji ir sako-nera cia ko stebetis kad as ji atstumiu,juk jo nemyliu,juk cia ne mano Deivydukas.
kas per motina gali taip elgtis???na nesuprantu.ji dar man mestelejo,kad tipo tu savo vaiko net neauginai.zodziu esu pakraupus...

Kam tada iš vis gimdė, kam kankinti nekaltą vaikutį...
Atsakyti
Ir visgi Jennifer buvai teisi, sakydama, kad laikas negydo. Nors tada aš dar vyliausi, kad laikas bent kažkiek apmalšins skausmą. Deja, laikas bėga, bet netekties skausmas visai nemažėja, o gal net ir didėja. Stengiausi kiek įmanoma mažiau galvoti apie tai, stengiausi nebeskaičiuoti laiko, bet neturiu tiek jėgų. Net sapnuose šitas skausmas nebepalieka, net ir sapnuodama galvoju apie savo dukrytę ir kad jos jau nebėra. Vakar mano angelui būtų suėję aštuoni mėnesiai. Aštuoni mėnesiai, kai gyvenimas tapo nesibaigiančiu košmaru. O kad būtų galima iš jo pabusti ir su palengvėjimu pasakyti, tai ne realybė, tai tik sapnas. Viską atiduočiau, net savo širdį išplėščiau ir atiduočiau už tokią galimybę.
Atsakyti
Sveikutes visos,

Uzuojauta jums visoms verysad.gif , zinau sie zodziai tusciaverciai atsizvelgiant i tai ka jus isgyvenat verysad.gif , as nezinau ar cia vieta yra prasyti jusu pagalbos, siandien ryte Dievulis pasiime dar viena angeliuka pas save, musu draugu suneli,jam vos keli men., maziukui buvo vezys verysad.gif cry.gif cry.gif cry.gif , patarkit ka mums daryti, ar lekti ir guosti, ar nelysti toke akimirka jiems i akis verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgita_x @ 2006 08 10, 09:35)
Sveikutes visos,

Uzuojauta jums visoms verysad.gif , zinau sie zodziai tusciaverciai atsizvelgiant i tai ka jus isgyvenat verysad.gif , as nezinau ar cia vieta yra prasyti jusu pagalbos, siandien ryte Dievulis pasiime dar viena angeliuka pas save, musu draugu suneli,jam vos keli men., maziukui buvo vezys verysad.gif  cry.gif  cry.gif  cry.gif , patarkit ka  mums daryti, ar lekti ir guosti, ar nelysti toke akimirka jiems i akis verysad.gif


Sunku ką patarti, kiekvienas žmogus individualus ir savaip reaguoja į netektį. Aš kai sužinojau apie netektį, tikrai nenorėjau, kad dar kas lystų į akis. O be to ir nebūtų buvę laiko kažkam guostis, nes teko rūpintis laidotuvėmis. Iš tikrųjų, nors pati per visą tai praėjau, bet turbūt ir pati nežinočiau kaip elgtis, jei kam iš draugų taip atsitiktų (neduok Dieve). Tuo momentu, kai vyko pasiruošimas ir pačios laidotuvės, man mažiausiai rūpėjo ar yra šalia draugai, ar jų nėra. Bet po visko, būna labai skaudu, jei lieki vienas su savo skausmu. Bet kaip minėjau, visi mes skirtingi, tad pasiūlyti savo pagalbą galima. Gal jiems kaip tik dabar reikalingas palaikymas.

Begalinė užuojauta tėvams.

user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo beana: 10 rugpjūčio 2006 - 09:06
Taip, beana, negydo tas laikas nieko.
Anksčiau aš kalbėjau su savo drauge, kuri palaidojo savo mamą, jos buvo be galo artimos. Ir ji man pasakė, kad laikas negydo, jis tik šiek tiek apgludina randą, kurio niekas niekada nepašalins. Ir ji pasakė, kad šiek tiek, nežymiai atlėgo po kokių trijų metų. Bet tai buvo kalbėta žmogaus palaidojusio savo MAMĄ, ne VAIKĄ, ne savo išnešiotą ir išsvajotą kūną ir kraują....
Aš nesakau, mama yra be galo brangus žmogus, bet aš manau, kad vaiką laidoti yra visų baisiausia. Nors net bijau pagalvoti apie savo senelių ar mamos netektį(tpfu tpfu tpfu)....
Tad aš jau ir nebelaukiu kada čia man paengvės, nes žinau, kad kiekviena diena, kiekviena akimirka yra skirta JAI, mano mintys ir širdis, tik JAI ir kad gyvenu tuo stebuklo laukimu, kad JI sugrįš....
Aš žinau tai, ir jaučiu, tik tai mane palaiko, tik dėl to aš gyvenu...
Bet tos dienos tokios ilgos ir tokios pilkos, vakar pažvelgiau į nuo vėjo linguojančius medžius, saulutė švietė, gražus pavakrys... Ir prisiminiau kaip tokios dienos man kvepėdavo, kaip aš jomis džiaugdavausi anksčiau, džiaugdavausi ne viena... Ir taip suspaudė širdį, taip pasidarė graudu ir gaila tų praėjusių dienų....
Dabar niekas nedžiugina...
Vakar buvome su drauge ir jos sūneliu, mano krikštasūniu pas Karolytę kapeliuose, ten jis susitiko maždaug Karolytės metukų mergytę, taip buvo gražu į juos žiūrėti iš šono ir vėl, taip širdį suspaudė, juk ji dabar galėjo būti tokia, žaisti su Nedučiu kartu, kokie jie dabar būtų gražūs draugai. Atsisukau, o JI guli čia, po žeme, mano Angelas, mano akių šviesa....
Atsakyti
QUOTE(jurgita_x @ 2006 08 10, 08:35)
Sveikutes visos,

Uzuojauta jums visoms verysad.gif , zinau sie zodziai tusciaverciai atsizvelgiant i tai ka jus isgyvenat verysad.gif , as nezinau ar cia vieta yra prasyti jusu pagalbos, siandien ryte Dievulis pasiime dar viena angeliuka pas save, musu draugu suneli,jam vos keli men., maziukui buvo vezys verysad.gif  cry.gif  cry.gif  cry.gif , patarkit ka  mums daryti, ar lekti ir guosti, ar nelysti toke akimirka jiems i akis verysad.gif



na as manau,kad jei pasiulytumet draugams parama,blogiau nebutu.draugams tikrai reikia begalines paramos.ta akimirka kai netenki savo vaiko,norisi bet kokio palaikymo.
Atsakyti
QUOTE(jurgita_x @ 2006 08 10, 08:35)
Sveikutes visos,

Uzuojauta jums visoms verysad.gif , zinau sie zodziai tusciaverciai atsizvelgiant i tai ka jus isgyvenat verysad.gif , as nezinau ar cia vieta yra prasyti jusu pagalbos, siandien ryte Dievulis pasiime dar viena angeliuka pas save, musu draugu suneli,jam vos keli men., maziukui buvo vezys verysad.gif  cry.gif  cry.gif  cry.gif , patarkit ka  mums daryti, ar lekti ir guosti, ar nelysti toke akimirka jiems i akis verysad.gif

Aš manau, kad labai lįsti į akis ir sakyti, kad labai tave suprantu- nereikėtų, nes tai erzina (iš patirties-deja), tačiau nueiti, apkabinti ir tepasakyti, kad kai tik reiks -mes čia -šalia , manau ne pro šalį. Nors tokią akimirką, kada skausmas būna užvaldęs, atrodo nieko daugiau nejauti, negirdi ir nieko daugiau nenori, tik kad grąžintų tą ką iš tavęs atėmė, bet bent jau aš praėjus kažkiek laiko dabar puikiai pamenu kas mane palaikė, kas verkė kartu su maniimi to nedemonstruodami, bet tyliai kamputyje- tą dieną atrodė aš to net nemačiau...
Kažkaip čia padrikai išdėsčiau savo mintis, nežinau ar ką supratote...
Šiandien sukaktis- ištvėriau pragariškus metus sad.gif mad.gif verysad.gif
Ir dar tiek darbo, turiu čia dabar sėdėi, lyg niekur nieko- dirbti. NEBEGALIU- noriu spjaut į viską, nulėkti prie savo mažylio kapelio ir būti ten iki begalybės, bent taip pabūti arčiau ...
AŠ BEPROTO JO ILGIUOSI.......... cry.gif cry.gif cry.gif cry.gif
Atsakyti
Sveikutės, vakar buvau Rasos Gustuko metinėse...
Žinokite negalėjau nusėdėti bažnyčioje, kunigas toks senas, ramus, viskuo patenkintas, likimo nenuskriaustas, Dievo neužmirštas kalbėjo tokias banalybes, kad negalėjau aš ten ramiai išsėdėti.
Rasele, norėjau tau duodama gėlytes pasakyti gražiai, bet neišėjo...
Norėjau pasakyti, kad nuvežtum jas savo angelėliui nuo mūsų visų trijų....
Atsakyti
Labutis,
Duok Dieve, kad mano Angelyčiui būtų tik geriau nuo tų mišių, bet man...
Aš sėdėjau per tas mišias, negalėjau sulaikyti ašarų iš skausmo, ilgesio ir ......pykčio! Tiesiog taip dviprasmiškai jaučiaus, kad net nemoku apsakyti. Prašiau Dievo, kad globotų visų mūsų angeliukus ir tuo pačiu baisiausiai siutau, tiesiog negaliu kaip pikta, kai kunigas porino, kad visi turime sekti Kristų ir pan., ir, kad tiems kurie neteko, Dievas atlygins dešimteriopai. Net juokas neima, įdomu, kokį atlygį jis mums paruošęs g.gif
Papildyta:
QUOTE(Jennifer @ 2006 08 12, 11:08)
Žinokite negalėjau nusėdėti bažnyčioje, kunigas toks senas, ramus, viskuo patenkintas, likimo nenuskriaustas, Dievo neužmirštas kalbėjo tokias banalybes, kad negalėjau aš ten ramiai išsėdėti.

Tu teisi...
Tiesą sakant aš kažko kito iš jo tikėjaus... Kiek teko su juo bendraut jis visiškai kitoks buvo, vienas iš tų kurie supranta ir žemiškas problemas ir žino kitų sprendimo būdų, ne tik atsidavimą Dievo valiai... Jis mus ir sutuokė, tada man labai patiko........
Atsakyti
QUOTE(Jennifer @ 2006 08 12, 11:08)
Rasele, norėjau tau duodama gėlytes pasakyti gražiai, bet neišėjo...
Norėjau pasakyti, kad nuvežtum jas savo angelėliui nuo mūsų visų trijų....

Žinai, tau ir sakyti nieko nereikėjo, visos mes viena kitą suprantame, kartais net be žodžių... Dar kartelį DĖKUI tau , kad atėjai, o Jūsų gėlytes merkdama ant kapelio aš pasakiau savo Angelėliui : " šios nuo Angelėlio, kuris šalia tavęs ir Jos mamytės"...
(Beveik pataikiau, prašau nesupykit, kad tėvelį pamiršau blush2.gif )
Ir dar, tu sakai tau neišėjo pasakyti, o aš doh.gif doh.gif , nesugebėjau pakviesti tavęs kartu doh.gif blush2.gif ...
Atsakyti
[/quote]
Tu teisi...
Tiesą sakant aš kažko kito iš jo tikėjaus... Kiek teko su juo bendraut jis visiškai kitoks buvo, vienas iš tų kurie supranta ir žemiškas problemas ir žino kitų sprendimo būdų, ne tik atsidavimą Dievo valiai... Jis mus ir sutuokė, tada man labai patiko........
[/quote]
Tai va, mes irgi apsirikome tokiu pačiu atveju dėl kunigo. Paprašėme būtent to, kuris tuokė vyro sesrį, nes per vestuves be galo gražiai paporino jis ten. O per Karolytės laidotuves nu taip b"be ryšio" pašnekėjo, nors man nelabai ten ir rūpėjo ką jis sakė, bet juk ausų neužsikiši, vis tiek girdi... Nepatiko visai.

Ačiū, Rasele už supratimą...
Mūsų irgi greitai laukia ta baisioji diena, baisių prisiminimų diena...

Odėl to kad nepakvietei, Rasele, aš juk viską puikiai suprantu, kad visiškai niekas nerūpi išskyrus savo angelytį, be to, aš nebūčiau galėjusi, važiavau pas dantistę, nors ir tikrai labai labai norėjau, žinai, mes susitarsime ir aplankysime tavo angelėlį kada, manau artimiausiu laiku... Labai to norėčiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jennifer: 15 rugpjūčio 2006 - 09:51