Angelėlių mamyčių svetainė

#229
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 29, 18:57)
Aš tiek daug vis noriu parašyti, bet uždarau landą ir nueinu nuo kompiuterio.
Labai sunkus periodas buvo ir mums suvyru, lipdėme viską, nors neturėjome to varikliuko, nebeturėjome dėl ko viso to daryti, bet padarėme, sulipdėme, kaip prisimenu, tai buvo iš ties sunku ir baisu... Stiprybės ir kantrybės...
O dėl to paties vardo, tai aš asmeniškai žinau kad sugrįš mūsų Karolytė, ji sakė, ir labai labai norėčiau pavadinti ją tuo pačiu vardu, nes man nėra gražesnio vardo nei šis, deja, žinau kad man to niekas neleis ir tikrai nesuprastų bei gal būt netgi pasmerktų. Šis vardas buvo mūsų seniai seniai išrinktas, dar tada kai tik retkarčiais pasvajodavome apie šeimą, jis išlauktas, išnešiotas ir pats pačiausias...
Todėl aš kuo puikiausiai suprantu tuos kurie duodą tokį pat vardą, ir nė truputėlio nesistebiu bei nesmerkiu. Jeigu žmogui to norisi, na ir gerai, tegul, juk svarbu kad darai tai ko tikrai nori ir ką širdis liepia...
O gal kitai gimusiai mergytei butu geriau duoti du vardelius,is kuriu antras butu mirusios sesutės.Tikiu kad labai labai norint gali įvykti stebuklas ir tavo dukrytė grys pas tave kito vaikelio pavidalu.O jeigu ne?O jei pajusi kad tai ne isejusi tavo Karolytė,o kitas zmogutis?Ar taip jai,tik gimusiai nebutu nulemta gyventi savo sesutės nenugyvento gyvenimėlio,ar tai pagaliau jai jau suaugusiai netaptu nasta?Juk visuomet ja lygintumėt su isėjusia.
Tikrai labai sunku patarti tokiu atveju,bet manau,ne vardas svarbiausia,o zmogus.Dave savo kitam vaikeliui antra varda Karolis arba Karolina,tikrai maloniai pagerbsit savo angelėli, o jusu vaikiukas turės pati nuostabiausia angela sarga-savo sesyte.
Atsakyti
#230
QUOTE(Jennifer @ 2006 09 29, 18:57)
Aš tiek daug vis noriu parašyti, bet uždarau landą ir nueinu nuo kompiuterio.
Labai sunkus periodas buvo ir mums suvyru, lipdėme viską, nors neturėjome to varikliuko, nebeturėjome dėl ko viso to daryti, bet padarėme, sulipdėme, kaip prisimenu, tai buvo iš ties sunku ir baisu... Stiprybės ir kantrybės...
O dėl to paties vardo, tai aš asmeniškai žinau kad sugrįš mūsų Karolytė, ji sakė, ir labai labai norėčiau pavadinti ją tuo pačiu vardu, nes man nėra gražesnio vardo nei šis, deja, žinau kad man to niekas neleis ir tikrai nesuprastų bei gal būt netgi pasmerktų. Šis vardas buvo mūsų seniai seniai išrinktas, dar tada kai tik retkarčiais pasvajodavome apie šeimą, jis išlauktas, išnešiotas ir pats pačiausias...
Todėl aš kuo puikiausiai suprantu tuos kurie duodą tokį pat vardą, ir nė truputėlio nesistebiu bei nesmerkiu. Jeigu žmogui to norisi, na ir gerai, tegul, juk svarbu kad darai tai ko tikrai nori ir ką širdis liepia...

Nuostabu, kad Jums pavyko santykius "suklijuoti": mes tebebandome... Tikiuosi, pavyks ir mums.
Kas dėl vardų, tai vis dėlto teisę spręsti turi tik patys vaikelio tėvai. Jie gali atsižvelgti į kitų pasiūlymus, bet priima savo sprendimą. Kai sakau, kad ko nors nesuprantu, tai nereiškia, kad smerkiu. Tiesiog susitaikui su esamu faktu - ir viskas.
Jennifer, tikiuosi kad tavo Karolytė sugrįš pas tave: juk taip be galo to nori.
Atsakyti
#231
Ji su grįš, aš tai žinau ir jaučiu visa savo esybe, juk ji savo mirties dieną man tai pasakė, aš ja tikiu, tikiu tik ja, ji man svarbiausia visoje visatoje...
Atsakyti
#232
QUOTE(Jennifer @ 2006 10 01, 17:20)
Ji su grįš, aš tai žinau ir jaučiu visa savo esybe, juk ji savo mirties dieną man tai pasakė, aš ja tikiu, tikiu tik ja, ji man svarbiausia visoje visatoje...
Linkiu to is visos sirdies wub.gif
Atsakyti
#233
ar skaitėte naują temelę, prašo -3 grupės kraujo 3metukų vaikučiui, kaip gaila kad netinkame...
Atsakyti
#234
Jennifer, suprantu tavo skausmą, bet kodėl tu nepaleidi savo Karolytės? Man net nejauku daros kai skaitau kai tu lauki jos sugrįžtančios, tiki kad ji sugrįš ir savo kitus vaikiukus vadinsi tuo tau gražiausiu vardu. O kodėl tu nenori kitaip galvoti- kad jai ten labai gera, kad ji tavęs lauks ten kol tu nugyvensi savo gyvenimą čia, žemėje. Aš tai dažnai matydama mažus vaikiukus vis pagalvoju, maniškė irgi jau tokia, ar mažesnė/didesnė, ir ji yra, tik ne čia – o kažkur kitur. Bet kad laukti jos sugrįžtančios- aš laukiu ir noriu kitų vaikų, bet ne konkrečiai jos, nes žinau kad jai ten geriau nei būtų buvę čia. Čia tik mums sunku, kad jų netekom....o jos ten laimingesnės.... Tai gal nebūkime ir egoistės – paleiskim jas ir nebešaukime jų į šią ašarų pakalnę...

Gal ir vėl tave supykdysiu, bet ar tu pati nemanai, kad negeras tavo toks mąstymas. Skausmas skausmu, bet toks jau tas mūsų gyvenimas....

Ar ne manai kad tu ją ten būnančia taip skriaudi- nepaleisdama....?
Atsakyti
#235
Vilda, aš kaip ir tu stengiuosi galvoti, kad ji yra, kažkur, kad ateis laikas ir mes susitiksim. Kaip ir tu aš dažnai pagalvoju, kokia mano dukrytė jau būtų, kokie mes dabar būtume laimingi visi kartu, bet dar negaliu ramiai apie tai galvoti. Vis dar pykstu ant kažko, kad ją iš manęs atėmė. Ir nežinau ar kada pavyks įveikti tą pyktį.
Atsakyti
#236
QUOTE(vilda @ 2006 10 03, 14:33)
Jennifer, suprantu tavo skausmą, bet kodėl tu nepaleidi savo Karolytės?  Man net nejauku daros kai skaitau kai tu lauki jos sugrįžtančios, tiki kad ji sugrįš ir savo kitus vaikiukus vadinsi tuo tau gražiausiu vardu.  O kodėl tu nenori kitaip galvoti- kad jai ten labai gera, kad ji tavęs lauks ten kol tu nugyvensi savo gyvenimą čia, žemėje.  Aš tai dažnai matydama mažus vaikiukus vis pagalvoju, maniškė irgi jau tokia, ar mažesnė/didesnė,  ir ji yra, tik ne čia – o kažkur kitur. Bet kad laukti jos sugrįžtančios- aš laukiu ir noriu kitų vaikų, bet ne konkrečiai jos, nes žinau kad jai ten geriau nei būtų buvę čia.  Čia tik mums sunku, kad jų netekom....o jos ten laimingesnės....  Tai gal nebūkime ir egoistės – paleiskim jas ir nebešaukime jų į šią ašarų pakalnę...

Gal ir vėl tave supykdysiu, bet ar tu pati nemanai, kad negeras tavo toks mąstymas. Skausmas skausmu, bet toks jau tas mūsų gyvenimas....

Ar ne manai kad tu ją ten būnančia taip skriaudi- nepaleisdama....?

NE, AŠ TAIP NEMANAU
Nes aiškiai girdėjau kaip ji sakė, jog sugrįš ir aš tuo tikiu.
Be to, nemanau kad jai čia buvo taip blogai kaip tu kalbi, ji buvo apsupta meilės ir rūpesčio, o kaip ten yra, vėl gi, niekas nežinome, tik svaičiojame ir taip raminame save. Aš raminu save kad ji sugrįš, tu ramini save kad ten jai geriau, aš kažkodėl dėl to neprieštarauju ir nesakau, galbūt tai kas man atrodo šiuo atveju...
Be to, manau, kad mes kiekviena turime savo nuomonę ir ko gero čia vienintelė vieta kur galime ją išsakyti, bent jau iki šiol aš taip maniau....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jennifer: 03 spalio 2006 - 20:47
#237
Jennifer, tik nepyk, aš tikrai nenoriu nei tavęs auklėti, nei barti, nei kvailinti, o tik pagalbos ranką ištiest. Kai skaitau tavo mintis- vis galvoju, o kaip bus jei kiti tavo vaikučiai bus berniukai, ar po šitiek laukimo sugrįžtant tavo brangiausio žmogiuko, ir pamačius, kad tai ne ji nebus didesnis šokas tau? Ar sugebėsi priimti r mylėti kitą, o ne tavo Karolytę? Žinai, kartais reikia sugebėti atsijungti nuo tokių negatyvių minčių ir pradėti galvoti BLAIVIAI. Žinote kada aš supratau, kad reikia toliau gyvent ir NIEKO JAU NEBEPAKEISI- kai mane išbarė, t.y. gerai psichologiškai „papurtė“ mano viena teta. Tik tada susimąsčiau, apie viską kas buvo, ir taip nurimau.... Tas išbarimas man labai padėjo, aišku, tuo metu buvau ir užpykus ir įsižeidus, bet dabar sutikus ją ačiū pasakyčiau (retai sutinku, nes toli gyvena). Tai gal tikrai verta pasiklausyti kitų žmonių - kažkokių tau artimų, draugų ir t.t.
Tik nepyk ant manęs, prašau, noriu tau tik gero. Nes tikrai ir suprantu, ir užjaučiu, ir savęs gailiu, bet gyvenimas žiaurus. Ir jei gyvensime vien praeitimi, ar nesusigadinsime ateities savo minitimis?
Atsakyti
#238
Sveikos, mamytės.
Šiandien man vėl liūdna verysad.gif : ant Aleksiuko kapelio vėl nebeliko gražiausių gėlyčių... jau pradedu iš anksto bijoti, kad vėl ko nors neberasiu... Gal kam teko susidurti su analogiška problema? Gal ką racionalaus galėtumėte patarti, kad nebevogtų?
O Martynui vakar nustatė bronchinę astmą... Irgi ne per linksmiausia naujiena... verysad.gif
Atsakyti
#239
QUOTE(vilda @ 2006 10 04, 11:39)
Jennifer, tik nepyk, aš tikrai nenoriu nei tavęs auklėti, nei barti, nei kvailinti, o tik pagalbos ranką ištiest. Kai skaitau tavo mintis- vis galvoju, o kaip bus jei kiti tavo vaikučiai bus berniukai, ar po šitiek laukimo sugrįžtant tavo brangiausio žmogiuko, ir pamačius, kad tai ne ji nebus didesnis šokas tau? Ar sugebėsi priimti r mylėti kitą, o ne tavo Karolytę?  Žinai, kartais reikia sugebėti atsijungti nuo tokių negatyvių minčių ir pradėti galvoti BLAIVIAI. Žinote kada aš supratau, kad reikia toliau gyvent ir NIEKO JAU NEBEPAKEISI- kai mane išbarė, t.y. gerai psichologiškai „papurtė“ mano viena teta. Tik tada susimąsčiau, apie viską kas buvo, ir taip nurimau.... Tas išbarimas man labai padėjo, aišku, tuo metu buvau ir užpykus ir įsižeidus, bet dabar sutikus ją ačiū pasakyčiau (retai sutinku, nes toli gyvena). Tai gal tikrai verta pasiklausyti kitų žmonių - kažkokių tau artimų, draugų ir t.t.
Tik nepyk ant manęs, prašau, noriu tau tik gero. Nes tikrai ir suprantu, ir užjaučiu, ir savęs gailiu, bet gyvenimas žiaurus. Ir jei gyvensime vien praeitimi, ar nesusigadinsime ateities savo  minitimis?

Na mano nuomonės šiuo klausimu niekas nepakeis, tai man padeda šiuo momentu gyventi ir judėti. O savo vaikučius, kas ir kokie jie bebūtų, jei jie bus, aš besąlygiškai mylėsiu ir neturi būti apie tai nei kalbos, tai bus kitas žmogutis, bet vis dėl to tikiu, kad siela gali sugrįžti, be to, aš ne kvaila, nebuvau apspangusi nuo raminamųjų ar dar kažko, nebuvau jokiame transe ar pan., bet girdėjau jos balselį iš aukštai man sakantį : AŠ SUGRĮŠIU, MAMA
AŠ JA TIKIU IR MAN TAI YRA VARIKLIS TOLIAU GYVENTI, O KAIP BUS, PAJAUSIU AŠ TAI AR NE, BUS TAIP AR NEBUS, GYVENIMAS PARODYS.
Nereikia manęs auklėti, nereikia mokyti, aš jaučiu tai ką sakau ir rašau, esu blaiviai mąstantis žmogus ir suprantu realybę.
Ačiū.
Papildyta:
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 10 04, 14:32)
Sveikos, mamytės.
Šiandien man vėl liūdna  verysad.gif : ant Aleksiuko kapelio vėl nebeliko gražiausių gėlyčių... jau pradedu iš anksto bijoti, kad vėl ko nors neberasiu... Gal kam teko susidurti su analogiška problema? Gal ką racionalaus galėtumėte patarti, kad nebevogtų?
O Martynui vakar nustatė bronchinę astmą... Irgi ne per linksmiausia naujiena...  verysad.gif

Dieve, kaip baisu, kokie antžmogiai šitaip gali elgtis...
Kokiuose kapeliuose palaidojote, kad tokie baisumai vyksta?
nuo Karolytės kapelio vis dingdavo žaisliukai, saldainukai, bet aš guodžiuosi tuo, kad gal varnos nunešė, nes ten jų pilna...
Laikykis.
Atsakyti
#240
Spalio 21 dieną 10 valandą Kauno švento Antano bažnyčioje bus laikomos mišios skirtos Karolytės mirties metinėms atminti


user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jennifer: 04 spalio 2006 - 15:57