Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

Dar noriu patikslinti- svarbu, kad iš mano pasisakymo nesuprastų Rugiaveidė kad aš smerkiu ar nepritariu jos postams, eilėms ir t.t. Kiekvienąsykį matydama jos pasisakymus aš turiu širdyje tik vieną- dieve, kaip jai dar skauda... Galėčiau kuo padėti- sėdėčiau ir glostyčiau, kad bent kiek tas skausmas sumažėtų.... Tik tiek, kad jis nesumažės jei pati nesiims prieš tą skausmą kovoti. Niekas kitas nepadės- nei kiti žmonės, nei laikas....Tik pati. Žingsnis po žingsnio, reiks atsitiest. Todėl linkiu tai kuo greičiau padaryt. O jei tu tai darai rašydama eiles - daryk tai ir toliau, kad tik TAU būt geriau...
Neseniai kalbėjau su žmogumi, kuris palaidojo prieš mėnesį garbaus amžiaus artimą žmogų. Jis guodėsi, kad tokia depresija- nesinori nieko daryt. taip norėjosi pasakyt- man jau daugiau nei metai ta depresija. Darau viską prievartą, tik žinodama kad reikia gyventi, dėl artimų, dėl savo vaikų....Bet gyvenimo džiaugsmo, svajonių, nieko nebeturiu. Net savotiškai pasiilgau tos "kibirkštėlės", entuziazmo, kurį seniau turėjau. O dabar , kaip sakoma, - gyvenu, nes dar nenumirus....
Atsakyti
QUOTE(-Lauryte- @ 2006 11 27, 02:47)
Kurį laiką neskaičiau ir net negalėjau skaityt jūsų paskutinių žinučių... nes kai atsidariau ir perskaičiau apie ką ir ką jūs rašot ... galvojau, kad plyš širdis.... Verkiau visą parą (tikrai neperdedu), paskui sakiau, kad pas jus daugiau nebeužeisiu... Tesą pasakius, sirgau vos ne savaitę....

Dabar jūs man, kvailai, pasakykit... Ko jūs siekiat su tais savo eilėraščiais ir kitais širdį draskančiais dalykais?...

Aš išgyvenau visas vaiko netekties ir gedulo stadijas, bet  savęs ir kitų kankinimu užsiiminėti man niekad nebuvo kilusi mintis... Aš labai labai Jūsų atsiprašau, bet negaliu pateisinti tokių dalykų... Jei norit, galit mane vadinti beširde ar dar kitaip, bet aš jūsų nesuprantu ir turbūt nesuprasiu niekada...

Negi negana to, kad ir taip skauda? Negi reikia tas žaizdas dar pagilinti ir dar ant jų užpilti sieros rūgšties? Negi negana jums to skausmo???? Nežinau kaip jums, bet man jo užteks dar keliems gyvenimams...Dar kartą atsiprašau, bet aš manau, kad tik nesveikas žmogus gali tokiais žiauriais dalykais užsiimti. Man tai atrodo žiauriau nei žiauru... Manau, kad jums būtų pats laikas kreiptis į specialistus. Jei jums kyla noras save taip žiauriai kankinti..., kokio velnio jūs tai darote viešai ir kankinate kitus?

Ar Jūs galit atsakyti už savo "poetines iliustracijas"? Ar jūs galit pagalvoti, kaip dabar gali jaustis mama, kuri tik ką palaidojo savo vaiką ir galbūt nėra tokia stipri kaip jūs? Ar dar mažai Lietuvoje savižudybių??? Tiesą pasakius, man trūksta žodžių... Be to, aš galbūt pasirodysiu dar žiauresnė, bet tokių, kurios be netekties skausmo dar ir specialiai save papildomai skaudina, aš niekad neužjausiu ir nepalaikysiu. Iš vis nesuprantu, kaip galima savo skausmą ir savo netektį iškelti aukščiau, virš savo mirusio vaikučio meilės  ir Jūsų jausmų jam... Jūs esat egoistės... Nesuprantu, kaip galima savęs labiau gailėti  ir labiau save mylėti nei savo mirusį vaiką? Negi jūs nesuprantat, kad Jūs turit puoselėti ne netekties skausmą, o meilę savo vaikui?

Silpnų žmonių net ir Dievas nesaugoja.... O stipriems siunčia išbandymus...

Tiesą pasakius, aš nebežinau ar Jūs manim dar patikėsit, bet aš Jums linkiu didelės stiprybės. Būkit geros, apgalvokit savo jausmus, pabandykit suprasti savo skausmą ir ir pabandykite suprasti ar tas skausmas tikrai yra didesnis už Jūsų vaikučio meilę. Ir nebūkit tokios žiaurios sau ir kitiems... Negi nė karto sau nesakėte, kad joks žmogus nenusipelnė tokio skausmo kaip vaiko netektis? Jūs nepykit, bet man tie "eilėraščiai" pasirodė per žiaurūs...

Būkit sveikos ir stiprios.


 ! 
Dabar Jūs teisiate. Ir norite įžeisti žmogų, kuris išsakė tiesiog Jums nepatinkančią nuomonę. Argi tam skirtas šis skyrelis....
Moderatorė Rasma


Papildyta:
QUOTE(vilda @ 2006 11 27, 13:57)
Dar noriu patikslinti- svarbu, kad iš mano pasisakymo nesuprastų Rugiaveidė kad aš smerkiu ar nepritariu jos postams, eilėms ir t.t. Kiekvienąsykį matydama jos pasisakymus aš turiu širdyje tik vieną- dieve, kaip jai dar skauda... Galėčiau kuo padėti- sėdėčiau ir glostyčiau, kad bent kiek tas skausmas sumažėtų.... Tik tiek, kad jis nesumažės jei pati nesiims prieš tą skausmą kovoti. Niekas kitas nepadės- nei kiti žmonės, nei laikas....Tik pati. Žingsnis po žingsnio, reiks atsitiest. Todėl linkiu tai kuo greičiau padaryt. O jei tu tai darai  rašydama eiles - daryk tai ir toliau, kad tik TAU būt geriau...
Neseniai kalbėjau su žmogumi, kuris palaidojo prieš mėnesį garbaus amžiaus artimą žmogų. Jis guodėsi, kad tokia depresija- nesinori nieko daryt. taip norėjosi pasakyt- man jau daugiau nei metai ta depresija. Darau viską prievartą, tik žinodama kad reikia gyventi, dėl artimų, dėl savo vaikų....Bet gyvenimo džiaugsmo, svajonių, nieko nebeturiu. Net savotiškai pasiilgau tos "kibirkštėlės", entuziazmo, kurį seniau turėjau. O dabar , kaip sakoma, - gyvenu, nes dar nenumirus....


 ! 
Skausmas visus vienodai žeidžia. Čia renkamės guostis ir kalbėtis, o ne ieškoti pykčių. Moderatorė Rasma
Atsakyti
Aš nemanau, kad šis mano pasisakymas prieštarauja mano ankstesniems pasisakymams. Aš visad sakiau, kad reikia nustoti savęs gailėti ir vėl pradėti save mylėt ir kad reikia būti stiprioms. Negi manot, kad save kankindamos jūs būsit stipresnės?.. Aš suprantu, kad jūs išsakote savo jausmus, kad ieškote paguodos. Bet ar jūs randate paguodą tuose eilėraščiuose? Aš manau, kad skaitant tokius kūrinius galima ir iš proto išeiti, o ne atsigauti. O jūs privalote kabintis į gyvenimą.
Labai tikiuosi, kad anas mano pasisakymas nors kiek jus supurtė ir nors kiek privertė susimąstyt ir apmąstyti savo jausmus. To pasisakymo stilių pasirinkau sąmoningai ir tikslingai. Aš išbandžiau šoko terapiją. Ir tiesą pasakius, tikėjausi piktesnių ir aršesnių jūsų komentarų. Ištiesų, aš nesu žiauri ir labai labai jus suprantu ir palaikau. Ir su to savižudybėm gal ir perlenkiau lazdą, bet patikėkit, man to reikėjo efektui išgauti. Be to nemanau, kad mano pasisakymas yra žiauresnis nei tas "širdies drąskymo" eilėraštis.
Dar kartą sakau, nekankinkit savęs taip žiauriai, būkit stiprios, padėkit sau ir kitoms atsitiesti, o ne dar labaiu aitrinti savo žaizdas. Ir nepavėluokite į savo laimės traukinį. Ir net jei manim nebepatikėsit aš vistiek su jumis. Laikau už jus kumsčius.

Atsakyti
Visų pirma, marinulia, kaži kuo galima išmatuoti skausmą - kieno didesnis ar mažesnis g.gif

Visų antra. netikslus pirmas variantas. O kas sakė kad nematė? Mačiau, turėjau, bučiavau, glosčiau. Kalbinau.
Ar ne per lengvai kitų skausmas nuvertinamas?
Atsakyti
Esu su Rugiaveide ir jos Aliuko istorija jau seniai...Be galo ja zavejausi ir zaviuosi. Ji be galo stiprus zmogus, nes elgtis taip, kaip ji elgesi per visa Aliuko liga, kazi ar kas nors sugebetume. Visa baisu ir kosmariska laika ja palaike eilerasciai. Visa laika juose ji ieskojo paguodos ir jos bent kazkiek rado. Mamytes, juk negalima lyginti ir sulyginti tokiu dalyku. Negalite net lyginti savo ir jos prisiminimu, isgyvenimo, skausmo. Labai mazai zmoniu patiria tiek, kiek ji, o dar maziau tiek, kiek patyre jos Aliukas. Tai daugiau nei praradimo skausmas, tai prisiminimai ne vien graziu, bet ir paciu baisiausiu dienu. Manau, kad soko terapija turetu buti ir laiku ir vietoje. O dabar jus is zmogaus atemete sielos kertele, kur ji galejo kalbetis su panasaus likimo mamytemis. O kokia kalba ji kalba, juk tai jos reikalas.
Deklaruojate, kad svetaine tam, kad padetu mamytems, bet ko gero ji skirta ne visoms, o tik toms, kurios jau kazkiek susitaike, arba, kaip Lauryte sako, praejo keleta skausmo fraziu...Liudna, nes manau, kad suteikete zmogui daugiau skausmo, negu soko terapijos, pasakydami, kad cia jos eilerasciai nereikalingi...
Atsakyti
QUOTE(ajb @ 2006 11 27, 18:31)
Esu su Rugiaveide ir jos Aliuko istorija jau seniai...Be galo ja zavejausi ir zaviuosi. Ji be galo stiprus zmogus, nes elgtis taip, kaip ji elgesi per visa Aliuko liga, kazi ar kas nors sugebetume. Visa baisu ir kosmariska laika ja palaike eilerasciai. Visa laika juose ji ieskojo paguodos ir jos bent kazkiek rado. Mamytes, juk negalima lyginti ir sulyginti tokiu dalyku. Negalite net lyginti savo ir jos prisiminimu, isgyvenimo, skausmo. Labai mazai zmoniu patiria tiek, kiek ji, o dar maziau tiek, kiek patyre jos Aliukas. Tai daugiau nei praradimo skausmas, tai prisiminimai ne vien graziu, bet ir paciu baisiausiu dienu. Manau, kad soko terapija turetu buti ir laiku ir vietoje. O dabar jus is zmogaus atemete sielos kertele, kur ji galejo kalbetis su panasaus likimo mamytemis. O kokia kalba ji kalba, juk tai jos reikalas.
Deklaruojate, kad svetaine tam, kad padetu mamytems, bet ko gero ji skirta ne visoms, o tik toms, kurios jau kazkiek susitaike, arba, kaip Lauryte sako, praejo keleta skausmo fraziu...Liudna, nes manau, kad suteikete zmogui daugiau skausmo, negu soko terapijos, pasakydami, kad cia jos eilerasciai nereikalingi...


Aš nesakau, kad jos eilėraščiai nereikalingi. Tiesiog aš norėčiau jai patarti juos bent kuriam laikui pasidėti į šalį ir nors kiek atsigauti. Jei ji taip ir toliau sau draskys širdelę, ji paprasčiausiai susirgs. Juk mes visos žinom kaip sunku ir kaip skauda ir visos turim prisiminimus... Man kunigas sakė, kad šita pirmoji gedulo stadija yra pavojingiausia, nes tik nuo tavęs pačios priklauso kiek ji tesis, o bandyti stotis, esant tokiai būsenai, gali atrodyti neįmanomai sunku. Jei esi silpnesnis gali ir nepavykt. Atmerkit pagaliau savo akis, juk skausmas yra aklas...
Todėl aš ir raginu jus visas padėti viena kitai atsigauti. Nereikia skatinti to baisaus klimpimo į skausmo liūną, jis gali būt bedugnis... Vistik aš noriu tikėt, kad jums pavyks...
Negi jūs manot, kad aš tai sakau dėl to, kad esu nežmoniškai žiauri, beširdė ir mano skausmas buvo mažesnis, nes man neteko pasupuoti ant rankų savo dukrelės?
Atsakyti
Gal ir neturiu teisės čia nieko sakyti, bet baikit mamos bartis, o juo labiau dar skirstyti, kurios skausmas didesnis.................Nemanau, kad nors viena čia su pikta valia rašo, kiekviena savaip išgyvena, juolab juk vienos tik ką leliukus praradot, kitos jau anksčiau - lyg ir susitaikę.................
Šiltas labai skyrelis buvo - nepraraskit jo - visoms jis labai reikalingas 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(vilda @ 2006 11 27, 17:21)
Visų pirma, marinulia, kaži kuo galima išmatuoti skausmą - kieno didesnis ar mažesnis g.gif

Visų antra. netikslus pirmas variantas.  O kas sakė kad nematė? Mačiau, turėjau, bučiavau, glosčiau. Kalbinau.
Ar ne per lengvai kitų skausmas nuvertinamas?

Pirmas variantas ne tau buvo skirtas,atleisk jei supratai,kad rasiau apie tave ax.gif Pirmas buvo apie Lauryte,o antras apie Rugiaveide,kuria tai pat pazistu asmeniskai,kaip ir pazinojau jos suneli.Ji tikrai labai stiprus,geras ir nuosirdus zmogus,zaviosi ja.
Tikrai buvo puikus skyrelis,kur mamytes galejo viena kita palaikyti,paguosti,issipasakot ir buti suprastos,o ne zlugdit,ta ka zmogu palaike.Zinai daugeli eilerastuku buvo apie ja,apie jos suneli,ta kai ji isgyveno ligos atveju ir po jo praradimo. verysad.gif
Papildyta:

 ! 
Dalis žinutės pašalinta, nes vėl asmeniniai įžeidinėjimai. Už tokius žodžius kituose skyreliuose dalinami įspėjimai. Žiauru tai, kad tokiuose skyreliuose galima perskaityti tokius asmeninius įžeidinėjimus už tiesiog kitokią nuomonę. Ankat iš pykčio mamos. Labai gaila.
Moderatorė Rasma


Atsakyti
Marinulia- apsiramink....
Savo agresyvuma isliek savo pagalvei...
Atsakyti
QUOTE(Latelle @ 2006 11 27, 20:38)
Marinulia- apsiramink....
Savo agresyvuma isliek savo pagalvei...

As rami ir net labai rami lotuliukas.gif
Papildyta:
O gal ir tema pakeisti:



Pasidalinkim netekties sielvartu-gausite nemokama soka terapija,kuri galutinai jus pribaigs mega_shok.gif mega_shok.gif mega_shok.gif
Atsakyti
QUOTE(marinulia @ 2006 11 27, 19:57)
As rami ir net labai rami lotuliukas.gif
Papildyta:
O gal ir tema pakeisti:
Pasidalinkim netekties sielvartu-gausite nemokama soka terapija,kuri galutinai jus pribaigs mega_shok.gif  mega_shok.gif  mega_shok.gif

tikrai nereikia cia tokiu komentaru, ne vieta cia jiems.....
Atsakyti
QUOTE(Helga @ 2006 11 27, 21:40)
tikrai nereikia cia tokiu komentaru, ne vieta cia jiems.....

Ir as taip manau drinks_cheers.gif ,o Laurytes pasisakimas vieta? g.gif
Atsakyti