Angelėlių mamyčių svetainė

#529
QUOTE(Astara @ 2007 03 12, 11:16)
Manau tai bus gera atgaiva ir kūnui ir sielai. Gero poilsio tau Rugiaveide.

Labai aciu. Tikiuosi, taip ir bus. smile.gif
Papildyta:
QUOTE(ritjuo @ 2007 03 09, 20:49)
Bandžiau paieškot, bet nepavyko rast nė vienos nors paskaityt.
Rugiaveide, o kokioj leidykloj leistos šios knygelės?

Visas tris knygas išleido skirtingos leidyklos, vyras man jas padiktavo. Rašau pagal leidimo eiliškumą:
1. "Džiaugsmo edelveisas", leidykla "Mažoji poligrafija", Kaunas.
2. "Ašara ant Amžinybės skruosto", Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga.
3. "Šalpusnio šypsena", M.Mikalajūno leidykla "Apyaušris", Vilnius.
Tiražai buvo labai maži, išleista senokai, tai gali jau ir nebūti.
Atsakyti
#530
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 03 12, 18:02)
Visas tris knygas išleido skirtingos leidyklos, vyras man jas padiktavo. Rašau pagal leidimo eiliškumą:
1. "Džiaugsmo edelveisas", leidykla "Mažoji poligrafija", Kaunas.
2. "Ašara ant Amžinybės skruosto", Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga.
3. "Šalpusnio šypsena", M.Mikalajūno leidykla "Apyaušris", Vilnius.
Tiražai buvo labai maži, išleista senokai, tai gali jau ir nebūti.


Ačiū.
Skaičiau, kad ruošiama spaudai nauja knyga "Nesipykit, keliaujantys paukščiai"
Jei sužinosi kada pasirodys - ūktelk, gal bent šią įsigysiu.
Gero poilsio 4u.gif
Džiugu, kad jau pavasaris. Ir žieminės depresijos užleidžia vietą pakilesnėms nuotaikoms. Nors būna (ir bus) dienų, kai akys "šlapioj vietoj" atsiduria verysad.gif
Atsakyti
#531
QUOTE(ritjuo @ 2007 03 14, 23:34)
Ačiū.
Skaičiau, kad ruošiama spaudai nauja knyga "Nesipykit, keliaujantys paukščiai"
Jei sužinosi kada pasirodys - ūktelk, gal bent šią įsigysiu.
Gero poilsio 4u.gif
Džiugu, kad jau pavasaris. Ir žieminės depresijos užleidžia vietą pakilesnėms nuotaikoms. Nors būna (ir bus) dienų, kai akys "šlapioj vietoj" atsiduria verysad.gif

Būtinai pranešiu, kai išleis naują knygą. Kol kas poetė renka lėšas, kad galėtų tą knygą išleisti, nes labai brangu.
Man irgi jau pavasarinės nuotaikos jaučiasi. O jei dar darbą pavyktų pagaliau surasti, išvis gerai būtų.
Pavasaris geras ir tuo, kad galėsiu dažniau Aliuką aplankyti... Nes žiemą sunku buvo iki kapinių nusikapstyti, o ir kapelį dengė sniego pusnys. Didysis skausmas jau lyg aprimo, dabar liko tylus liūdesys, retkarčiais vis dar "šlapias"...
Atsakyti
#532
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 03 15, 10:30)
Būtinai pranešiu, kai išleis naują knygą. Kol kas poetė renka lėšas, kad galėtų tą knygą išleisti, nes labai brangu.
Man irgi jau pavasarinės nuotaikos jaučiasi. O jei dar darbą pavyktų pagaliau surasti, išvis gerai būtų.
Pavasaris geras ir tuo, kad galėsiu dažniau Aliuką aplankyti... Nes žiemą sunku buvo iki kapinių nusikapstyti, o ir kapelį dengė sniego pusnys. Didysis skausmas jau lyg aprimo, dabar liko tylus liūdesys, retkarčiais vis dar "šlapias"...

aisku, nepatyres to jausmo, nezinos ka reiskia netekti savo vaiko, isivaizduoju, kad tai nepakeliamai sunku, stiprios Jus cia visos, saunuoles, Jusu Angeliukai Jus saugo...
Atsakyti
#533
Šiandien palydėjom į paskutinę kelionę mano Aliuko draugą - penkiametį Pijų, savo tėvų vienturtėlį, kovojusį su vėžiu visus tris metus... ir pralaimėjusį tą kovą... Net neturiu žodžių... verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#534
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 04 04, 20:54)
Šiandien palydėjom į paskutinę kelionę mano Aliuko draugą - penkiametį Pijų, savo tėvų vienturtėlį, kovojusį su vėžiu visus tris metus... ir pralaimėjusį tą kovą... Net neturiu žodžių...  verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif

doh.gif doh.gif doh.gif
kartais gyvenimas man atrodo per ziaurus, kad butu verta ji gyventi.

Nesuprantu, kodel tokie isbandymai tenka maziems vaikuciams ir ju mylintiems tevams verysad.gif
Atsakyti
#535
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 04 04, 19:54)
Šiandien palydėjom į paskutinę kelionę mano Aliuko draugą - penkiametį Pijų, savo tėvų vienturtėlį, kovojusį su vėžiu visus tris metus... ir pralaimėjusį tą kovą... Net neturiu žodžių...  verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif


Rugiaveide, laikykis, stiprybės tau.......
įsivaizduoju, kad vėl viską pergyveni iš naujo......... verysad.gif
klaiku........
žiauru.....
ir nepakeliamai sunku tėveliams verysad.gif
liūdžiu kartu.......
Atsakyti
#536
Miela, Rugiaveide,
parašyk, prašau, jei galėsi dar bent kelias eiles, jei nesunku.........
padeda labai jos....
ačiū
PS kažko tai šiandien visai nebesivaldau........ verysad.gif
ašaros upeliais teka....
atleiskit, kad žliumbiu į eterį................
Atsakyti
#537
Akedite,
nesiteisink: mums visoms kartais reikia paverkti... O paskui - nusišluostysime ašaras ir stengsimės gyventi toliau.

"Niekada nesakyk, kad beprasmiška viskas,
Netgi jei vien sunkumų matai tankų mišką...
Kartais taip nelauktai išsisprendžia problemos,
Kad džiaugiesi suvokęs - esi tu ne vienas..."
(R.Adomaitytė-Chabarina)

Ir dar vienas:

"Dar nepavark,
Gyvenime,
Dar nepailsk,
Dar eik, dar ženk
Ne vieną žingsnį kantriai!
Tegul kelionė neprailgs,
Nors kartais saulę
Ir užstotų tankmės,-
TENEUŽGĘSTA SAULĖ TAVYJE!

Dar atsitiesk,
Dar nepailsk,
Brangus gyvenime!"
(R.Adomaitytė-Chabarina)
Papildyta:
Sveikutės.
Man visąlaik skaudu buvo atsakyti į klausimą, kiek turiu vaikų. Sakydama, jog vieną, jaučiausi meluojanti pati sau: tarsi Aleksiuko iš viso nebūtų buvę. Ypač baisu buvo matyti, kokiomis akimis į mane pažvelgė Martynas po vieno tokio atsakymo... Jis tuoj pat pataisė mane: "Ir aš turėjau brolį, bet jis mirė!".
Prieš keletą dienelių iš savo likimo draugės gavau patarimą: "Jei kas klaus, sakyk, jog turi du vaikus. Jeigu klaus jų amžiaus, atsakyk, jog vyresniajam - ketveri, o mažėliui - VISADA BUS DVEJI... Protingas žmogus daugiau neklausinės, o tu išliksi sąžininga pati sau..."
Tas patarimas man tarsi akmenį nuo širdies nuritino... Pagaliau jaučiu ramybę.
Gal kam nors iš Jūsų tai irgi padės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rugiaveide: 28 balandžio 2007 - 08:17
#538
Ačiū, Rugiaveide, ačiū

........kai manęs paklausia ar turiu vaikų, visada atsakau- turėjau........

ramybės mamyčių širdelėms ir vilties
Atsakyti
#539
QUOTE(Rugiaveide @ 2007 04 28, 09:28)
Man visąlaik skaudu buvo atsakyti į klausimą, kiek turiu vaikų. Sakydama, jog vieną, jaučiausi meluojanti pati sau: tarsi Aleksiuko iš viso nebūtų buvę. Ypač baisu buvo matyti, kokiomis akimis į mane pažvelgė Martynas po vieno tokio atsakymo... Jis tuoj pat pataisė mane: "Ir aš turėjau brolį, bet jis mirė!".
Prieš keletą dienelių iš savo likimo draugės gavau patarimą: "Jei kas klaus, sakyk, jog turi du vaikus. Jeigu klaus jų amžiaus, atsakyk, jog vyresniajam - ketveri, o mažėliui - VISADA BUS DVEJI... Protingas žmogus daugiau neklausinės, o tu išliksi sąžininga pati sau..."
Tas patarimas man tarsi akmenį nuo širdies nuritino... Pagaliau jaučiu ramybę.
Gal kam nors iš Jūsų tai irgi padės.

Aš irgi keistai jausdavaus atsakydama, kad turiu vieną vaikutį. Dabar įpratau atsakyti: vieną čia žemėje, kitą - danguje. Pradžioje būdavo nejauku, kad taip paskatinu dar daugiau klausinėti, bet dabar įpratau ir ramiai paaiškinu, kad taip buvo lemta.
Atsakyti
#540
QUOTE(BusGerai @ 2007 05 01, 15:59)
Aš irgi keistai jausdavaus atsakydama, kad turiu vieną vaikutį. Dabar įpratau atsakyti: vieną čia žemėje, kitą - danguje. Pradžioje būdavo nejauku, kad taip paskatinu dar daugiau klausinėti, bet dabar įpratau ir ramiai paaiškinu, kad taip buvo lemta.

mano skausmas dar 'šviežias', nes nelaimė įvyko neseniai, bet nesiruošiu slėpti šios nelaimės, nes ji mano gyvenimo dalis, ir jei kas paklaus, irgi pasakysiu, jog turiu sūnelį, tik jis danguje.

Gal kitiems ir būtų lengviau, patogiau, jei mes nutylėtume, bet argi išgyvenus tokį skausmą, mums turi dar rūpėti tai, ar kažkam nesugadins pavasariškos nuotaikos mūsų mamų netektis?


Skaičiau žurnale Rugiaveidės istoriją, jūsų šeima tiek daug išgyveno verysad.gif Nerealu, kiek žmogus gali pakelti skausmo ir nepalūžti (nebent trumpam, nebent kartais).
Atsakyti