Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip išgyventi išsiskyrimą

QUOTE(virga @ 2014 01 23, 12:16)
cukraus vata prisimenu tavo istorija. Tada irgi buvo kazkokiu tai problemu jusu santykiuose. Irgi skridai pas ji, kai jis buvo pasakes, kad tarp jusu viskas baigta?
Jei, cia ta pati istorija, tai nesuprantu jusu santykiu. Suprantu tave, kad visada jauti itampa. Po tokiu zodziu, kad viskas baigta jei jie istarti ne barnio metu ir kelis kartus kitaip ir negalima jaustis. Kazkas nesiklijuoja ar nesiklijavo pas jus. Matomai tu esi emocinali. Ka galvoji ta sakai. Pav. pasvarstymus savo. o, jis priima tai, kaip tavo nepasitenkinima. Jei jis yra ramus, pastovus zmogus, ji tokie tavo zodziai isveda is pusiausvyros. Jis tiesiog pradeda galvoti, kad jis kaltas del tavo nepasitenkinimu. Na, kad ten mazas miestelis ir visa kita. Jam ten gerai ir jis to nesupranta.
Mano situacija buvo panasi. Vyras turejo dideli, grazu nama uzmiesti. Na, cia uzmiestis vadinasi 40km. As LT gimus ir gyvenus mieste. NO irgi mieste. Masinos nevairuoju, i darba vazinejau autobusu 40km siasias dienas per sav. Kai, pradejau rodyti ir sakyti savo nepasitenkinima, vyras suprato savaip. Savaip, tai reiskias, jei manes netenkina, tai kodel as su juo? Namo parduoti ir keltis i miesta nebuvo net kalbu. Tada as ustojau kalbeti garsiai. Pradejau galvoti tyliai. Siandien mes gyvenam mieste. Pries pat Kaledas nusipirkom gera, erdvu naujos statybos buta. Bet, link to as ejau 4 metus. O, tu nori siandien ir dabar. Taip galvoja tavo draugas.
Linkiu jums issiaiskinti ir susitaikyti. Ir, jei nori geru santykiu, nespausk jo. Padaryk taip, kad jis pats to noretu. Mes tai galim. Gerumu, na ir truputi gudrumu.  4u.gif


Taip, Virga čia ta pati istorija... Tikrai aš esu emocionali ir savo pasvarstymus pasvarstymus pasakau garsiai, na, bet jie tokie gavosi, kad sakau aš šitam kaime gyvent nenoriu, noriu gyvent mieste ir kai abu pradėsim dirbt, tai kraustykimes į tą didesnį, bet aš tiesiog pašneku, nors suvokiu, kad kaip būtų niekas nežino... o jis viską priėmė už gryną pinigą ir pradėjo galvot, kad jam yra gerai ten kur jis yra, o aš čia keliu reikalavimus, reiškiu nepasitenkinimą.... Esu pasakius, kad jei ne tu, tai aš šitam kaime išvis negyvenčiau ir pan, bet mano čia tik emocijos verysad.gif Būk gera, virga kaip man su juo išsiaiškinti ir susitakyti, kad jis nejaustų spaudimo ir pasitikėtų, kad daugiau to nesakysiu ir galiu susitaikyt su mažu miesteliu? verysad.gif Tu tokia protinga moteris, gal gali man patart kokius žodžius parinkti? verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cukraus_vata: 23 sausio 2014 - 12:45
QUOTE(cukraus_vata @ 2014 01 23, 14:42)
Taip, Virga čia ta pati istorija... Tikrai aš esu emocionali ir savo pasvarstymus pasvarstymus pasakau garsiai, na, bet jie tokie gavosi, kad sakau aš šitam kaime gyvent nenoriu, noriu gyvent mieste ir kai abu pradėsim dirbt, tai kraustykimes į tą didesnį, bet aš tiesiog pašneku, nors suvokiu, kad kaip būtų niekas nežino... o jis viską priėmė už gryną pinigą ir pradėjo galvot, kad jam yra gerai ten kur jis yra, o aš čia keliu reikalavimus, reiškiu nepasitenkinimą.... Esu pasakius, kad jei ne tu, tai aš šitam kaime išvis negyvenčiau ir pan, bet mano čia tik emocijos  verysad.gif  Būk gera, virga kaip man su juo išsiaiškinti ir susitakyti, kad jis nejaustų spaudimo ir pasitikėtų, kad daugiau to nesakysiu ir galiu susitaikyt su mažu miesteliu?  verysad.gif Tu tokia protinga moteris, gal gali man patart kokius žodžius parinkti?  verysad.gif

Nezinau cukriuk ka bepatarti. Matomai jis ne tiek supykes, kiek pasvarstes, kad jums ne pakeliui. Jei, butu tik supykes, tada butu lengviau.
Manau dabar neskambink daugiau i darba jam. Parasyk popierini laiska, jei zinai jo adresa. Dar manau spetu laiskas ji pasiekti pakol atvaziuosi. Parasyk, koks jis tau brangus. Koks jis tavo svajoniu vyras(jei tai teisybe). Parasyk, kad supranti, kad elgeisi, kaip kaprizinga mergaite, bet tai tik del to, kad jis labai geras. Is tos laimes, kad sutikai toki puiku zmogu, tau tiesiog pakilo emocijos, ir gal prikalbejai kazko, kuom, net pati netiki. Na ir t.t. Tik nepradek teisintis dabar, kad jis ne taip suprato tavo zodzius. Palik tai praeity. Rasyk komplimentus(vyrai megsta). Rasyk, kaip jautiesi be jo(vyrai sita irgi megsta).
Kaip tau liudna be jo. Kaip noretum susisukti i kamuoliuka salia jo, tame mazame miestuke ir buti pati laimingiausia pasaulyje. Pasiklausk, jei nera kita moteris isimaisius tarp musu, gal mes galim pabandyti kartu kurti grazia ateiti, apie kokia svajojom kadais. Na, manau tau fantazijos netruks. Esi protinga mergina. Parasyk, kaip sekesi. Noreciau, kad tavo istorija baigtusi laimingai. 4u.gif
Atsakyti
Cukrine Vata, ar pranesei apie savo atvykima draugui ?
Atsakyti
Nesuprantu žinokit, neva su tuo laiku turėtų darytis geriau... nieko nesidaro, gniužulas gerklėj, ašaros akyse ir vis tiek klausimas, kodėl jis taip su manim padarė. Et verysad.gif jaučiuosi apgailėtina tiesiog ir absoliučiai jau nebežinau, ko imtis. Jau net galvoju, kurio čia to punkto iš "kaip išgyventi skyrybas" nepabandžiau, niekas neduoda bent kiek ilgesnės naudos. Bijau, kad visai atstumsiu žmonės nuo savęs, nes juk su užsidepresavusiu žmogumi niekas nenori bendrauti.
Atsakyti
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 23, 21:40)
Nesuprantu žinokit, neva su tuo laiku turėtų darytis geriau... nieko nesidaro, gniužulas gerklėj, ašaros akyse ir vis tiek klausimas, kodėl jis taip su manim padarė. Et  verysad.gif  jaučiuosi apgailėtina tiesiog ir absoliučiai jau nebežinau, ko imtis. Jau net galvoju, kurio čia to punkto iš "kaip išgyventi skyrybas" nepabandžiau, niekas neduoda bent kiek ilgesnės naudos. Bijau, kad visai atstumsiu žmonės nuo savęs, nes juk su užsidepresavusiu žmogumi niekas nenori bendrauti.

taigi praejo dar tik menuo. per tiek laiko nespeji apsiprasti, susitaikyti, nusiraminti, susivokti. nu nieko ir nesiimk. isgedek. isverk. isgailek saves. niekas per diena nepasikeicia, kad ir kaip to noretusi verysad.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Abo @ 2014 01 23, 21:55)
taigi praejo dar tik menuo. per tiek laiko nespeji apsiprasti, susitaikyti, nusiraminti, susivokti. nu nieko ir nesiimk. isgedek. isverk. isgailek saves. niekas per diena nepasikeicia, kad ir kaip to noretusi  verysad.gif  4u.gif

Tai va, aš jau nebežinau, kas normalu, kas ne... mėnuo aiškinimosi buvo, dabar beveik mėnuo nuo paskutinio susitikimo... artimieji ragina kuo greičiau atsigauti, neva nėra ko čia sielvartauti dėl tokio žmogaus, laiko jau praėjo, bet va realybė tokia, kad jei pabėgu nuo tų jausmų, man vis tiek prasiveržia per košmarus, sapnus, nerimo priepuolius, jei leidžiu mintim mane užvaldyti, labai liūdžiu, net ir darbe ašaros pasirodo. Aišku, artimieji mato tik faktus, veiksmus, o man gi jausmai gi nedingo. Nežinau, jei Dievas man davė tai, kaip išbandymą, labai norėčiau, kad ir jėgų suteiktų tai įveikti, nes tai vienas iš bjauriausių įvykių mano gyvenime, aš negalvojau, kad taip sunku gali būti, nesuvokiau, kaip giliai tą žmogų buvau įsileidusi ir man kyla didžiulė baimė, kad nieko nebeprisileisiu ir kad apskritai nebesutiksiu vyro, kuris mane taip sužavėtų. Nuo pat pirmo pasimatymo iki paskutinio, jis man atrodė praktiškai idealus.
Atsakyti
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 23, 22:20)
Tai va, aš jau nebežinau, kas normalu, kas ne... mėnuo aiškinimosi buvo, dabar beveik mėnuo nuo paskutinio susitikimo... artimieji ragina kuo greičiau atsigauti, neva nėra ko čia sielvartauti dėl tokio žmogaus, laiko jau praėjo, bet va realybė tokia, kad jei pabėgu nuo tų jausmų, man vis tiek prasiveržia per košmarus, sapnus, nerimo priepuolius, jei leidžiu mintim mane užvaldyti, labai liūdžiu, net ir darbe ašaros pasirodo. Aišku, artimieji mato tik faktus, veiksmus, o man gi jausmai gi nedingo. Nežinau, jei Dievas man davė tai, kaip išbandymą, labai norėčiau, kad ir jėgų suteiktų tai įveikti, nes tai vienas iš bjauriausių įvykių mano gyvenime, aš negalvojau, kad taip sunku gali būti, nesuvokiau, kaip giliai tą žmogų buvau įsileidusi ir man kyla didžiulė baimė, kad nieko nebeprisileisiu ir kad apskritai nebesutiksiu vyro, kuris mane taip sužavėtų. Nuo pat pirmo pasimatymo iki paskutinio, jis man atrodė praktiškai idealus.

tai aisku, kad nera cia ko sielvartauti biggrin.gif bet yra kaip yra. nebek, niekur nuo saves nepabegsi. o ir nenorek paveikti per greitai. viskam savas laikas. zinau, kad be proto skauda, kentek, nieko kito tau nelieka.

ir kodel tu bijai, kad nieko nebesutiksi? nu jei nesutiksi, tai gyvensi viena, ar tai taip blogai? as to visiskai nebijau. as kaip tik bijociau sutikti kazka ir vel pamilti, nebenoriu vel saves zaloti. juk viskas, kas turi pradzia, turi ir pabaiga unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Abo @ 2014 01 23, 22:58)
tai aisku, kad nera cia ko sielvartauti  biggrin.gif  bet yra kaip yra. nebek, niekur nuo saves nepabegsi. o ir nenorek paveikti per greitai. viskam savas laikas. zinau, kad be proto skauda, kentek, nieko kito tau nelieka.

ir kodel tu bijai, kad nieko nebesutiksi? nu jei nesutiksi, tai gyvensi viena, ar tai taip blogai? as to visiskai nebijau. as kaip tik bijociau sutikti kazka ir vel pamilti, nebenoriu vel saves zaloti. juk viskas, kas turi pradzia, turi ir pabaiga  unsure.gif

Todėl, kad meilė suteikia pilnatvę gyvenimui, you're nobody till somebody loves you biggrin.gif aš moku gyventi viena, moku būti su savimi, bet esi nepilnavertis žmogus, jei gyveni be meilės. Aš noriu šeimos, noriu turėti vaikų, aš nenoriu gyventi be meilės. Kai mes įsimylėjome, vieną iš tų nuostabių akimirkų man dingtelėjo mintis, kad štai kas gyvenimui suteikia spalvų ir kad man reikia to, kad aš nenoriu gyventi be to ir kad visada gyvenime sieksiu to. Va, todėl ta baimė ir yra, aš nenoriu prarasti to tikėjimo, to noro. Aš iš tikro emocinga asmenybė, jei myliu, tai myliu, jei va kenčiu, tai kenčiu, blogai man dabar yra, bet nežinau, kas būtų blogiau... ar tiesiog taip ramiai gyventi be meilės, ar rizikuoti būti įskaudintai vėl ir vėl. Matyt vis tiek rinkčiausi antrąjį variantą.
Atsakyti
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 23, 22:40)
Nesuprantu žinokit, neva su tuo laiku turėtų darytis geriau... nieko nesidaro, gniužulas gerklėj, ašaros akyse ir vis tiek klausimas, kodėl jis taip su manim padarė. Et  verysad.gif  jaučiuosi apgailėtina tiesiog ir absoliučiai jau nebežinau, ko imtis. Jau net galvoju, kurio čia to punkto iš "kaip išgyventi skyrybas" nepabandžiau, niekas neduoda bent kiek ilgesnės naudos. Bijau, kad visai atstumsiu žmonės nuo savęs, nes juk su užsidepresavusiu žmogumi niekas nenori bendrauti.


Aš irgi... nebežinau kur lysti verysad.gif išviš einu kur nors nieko nesuprantu, nežinau kaip gyvent toliau, aš nebeturiu ką daryti... tas kaltės jausmas žudo mane... galvoju išvažiuot ar pas sesę į Angliją ar į Vilnių ieškotis darbo... bet nuo savęs niekur nepabėgsi verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(lauryna @ 2014 01 23, 20:10)
Cukrine Vata, ar pranesei apie savo atvykima draugui ?

Sakiau, bet jis man sakė nevažiuot niekur, nes tik išleisiu pinigus ir manęs niekas ten nelauks... nekenčiu savęs, kad susiknisau savo gyvenimą verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(cukraus_vata @ 2014 01 24, 08:14)
Aš irgi... nebežinau kur lysti  verysad.gif išviš einu kur nors nieko nesuprantu, nežinau kaip gyvent toliau, aš nebeturiu ką daryti... tas kaltės jausmas žudo mane... galvoju išvažiuot ar pas sesę į Angliją ar į Vilnių ieškotis darbo... bet nuo savęs niekur nepabėgsi verysad.gif
Papildyta:

Sakiau, bet jis man sakė nevažiuot niekur, nes tik išleisiu pinigus ir manęs niekas ten nelauks... nekenčiu savęs, kad susiknisau savo gyvenimą  verysad.gif

Cukraus vata, ne viena tu kalta, nebūna vieno kalto apskritai. Matyt yra kažkas giliau, vien dėl žodžių skirtis neužsimanysi. Aš gi stebiu kitas poras, draugės papasakoja iš savo patirties, visi mes tų klaidų darom, bet niekas nepuola skirtis. Aš irgi kaltinau save pradžioje, kol supratau, kad niekuo tie mūsų santykiai nebuvo išskirtiniai ir su tokiom problemom visi susiduria, aš kaip ir visos pabambėdavau kartais ar koks kaprizas išlįsdavo, bet kaip santykius sukurti reikia dviejų žmonių, taip juos ir sugadinti viena pati negali. Galų gale visą gyvenimą ant pirštų galų nevaikščiosi, arba tinki žmogui, koks esi, arba ne. Taip, kad tu neprisiimk viena pati visos kaltės. Kaltas ir jis.
Atsakyti
QUOTE(Siaip111 @ 2014 01 24, 11:18)
Cukraus vata, ne viena tu kalta, nebūna vieno kalto apskritai. Matyt yra kažkas giliau, vien dėl žodžių skirtis neužsimanysi. Aš gi stebiu kitas poras, draugės papasakoja iš savo patirties, visi mes tų klaidų darom, bet niekas nepuola skirtis. Aš irgi kaltinau save pradžioje, kol supratau, kad niekuo tie mūsų santykiai nebuvo išskirtiniai ir su tokiom problemom visi susiduria, aš kaip ir visos pabambėdavau kartais ar koks kaprizas išlįsdavo, bet kaip santykius sukurti reikia dviejų žmonių, taip juos ir sugadinti viena pati negali. Galų gale visą gyvenimą ant pirštų galų nevaikščiosi, arba tinki žmogui, koks esi, arba ne. Taip, kad tu neprisiimk viena pati visos kaltės. Kaltas ir jis.


Matai, aš kalta tuom, kad kai apsipykdavom, aš visada sakiau, kad nesvarbu man kur gyvent, o kai būdavo gerai, kad nenoriu tam kaime, kad man nėra ten veiklos ir noriu, kad jis kraustytus į miestą už 30km, nes ten gal lengviau rasiu draugų ir pan... Ir dėl tos Anglijos, kad gal pas sese kelis men , kad kursus kokius ar ką... matyt atsibodo jam, nes jau 3 su virš metų per atstumą... O kas svarbiausia jis kaip ir sutiko, bet kai išvažiavau pradėjo mąstyt, kad nebūsiu aš ten laiminga, kad netinkam mes vienas kitam ir t.t. kad per daug aukojimosi, nes aš vis pasakydavau, kad aš iš kitos šalies atskrendu, o tu bent miestą pakeisk ir t.t. o jis tipo nenori nieko atsisakyt, kad stengėsi ir nupirko mašiną, kad atstumo nebūtų... O kaip jūs galvojat ar čia yra priežastis skirtis?
Atsakyti
QUOTE(cukraus_vata @ 2014 01 24, 11:41)
O kaip jūs galvojat ar čia yra priežastis skirtis?



As tai nemanau, kad cia rimta skirybu priezastis. Nebent jis tave bijo nuvilti, kad tu atvykusi nesigailetum gyvenanti kaime.
Bet kaip as visad sakau, jeigu yra tikri jausmai- meile, tai visos problemos yra issprendziamos , ieskoma kompromisu, kalbama, bendraujama. Nors dauguma vyru nelabai megsta apie bedas kalbeti, jiems patogiau tiesiog pabegti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lauryna: 24 sausio 2014 - 14:37