Patikėk, GD, nepataikai dažnai. Nesakau, kad visada, ginkdie. Bet jei analizuoji, tai nesistebiu. Labai nesunku prisiskanuot/prisianalizuot bele kuriam dvikojui.
Pati jaučiausi išprievartauta analizuotis save pačią psichuškėj. Šūdas ten gavos. Geriau nejudint tų analizų nei savo, nei kitų.
Nepamenu kada paskutinįkart matėmės. Gal Akropoly žiemą. O. tai dabar atrodyčiau, spėju, kur kas niūriau.
O kadais tai taip, pamenu, čia į taikinį. Aišku buvau neutrali, man rodos esu ėjus į meetą nei vienos prieš tai nemačius, kurios ten tikosi ir aš ir nors pakankamai laisvai jaučiuosi, bet man nebūna taip įdomu tokiais atvejais, kai nieko nepažįstu. Nieko aš niekad nesimaiviau, nemoku aš.

Tikriausiai taip kasdien matant, pasakytum, kad visai gluša, jei sakai kad maiviaus. Nors suprantu, ką turi omeny (turbūt, kad suprantu).
O kaip tu pati manai, kodėl suerzini?
Beje, gal kartais kas ir nuskamba kaip "bajeris", bet šitoj temoj, o ir aplamai gyvenime, jau kas kas, bet aš nejuokauju. Ir jei sakau, kad noriu papjauti, aišku, nepapjausiu (turbūt), bet vadinasi, kad tikrai noriu. Jei ką, ir apie kojų plaukus nebuvo bajeris, kaip gal ir galima pagalvot. Čia greičiau verkt reiktų. Nei aš čia pati juokauju, nei priimu kitų juokus. Man aplamai gan retai kas nors iš tikrųjų juokinga.
Papildyta:Nūnai išniro memuaras, kai CH klausė, kaip mane dar įleidžia kur nors, Vilniuje.