QUOTE(murmur @ 2014 08 13, 23:11)
Įdomu iš ko padarėte tokias išvadas
šuo buvo su pavadėliu. Ėjo per gatvę su suaugusiu ir vaiku. Atlėkusi mašina per plauką neužkabino dukrytės, vietoj užmušdama šunį.
Šuo buvo 50 kg berno zenenhundas. Dresuotas, socializuotas, važiuodavom su juo į vaikų, neįgaliųjų, senelių namus vykdydami socialines programas.
Kurioje vietoje jis buvo netinkamai laikomas? Siūlyčiau atsargiau spręsti ir daryti išvadas kad netektų savo prognozių pačiai išgyventi.
Galit miegoti ramiai iš jūsų rašliavos supratau kad šie šuniukai bevaikių amoralių personų aksesuaras, o ne šeimos draugas.
Is karto reikejo taip rasyti, nes cia internetine erdve, as jusu nepermatau. O tokios isvados is gyvenimo, kai sitiek daug zmoniu perka ir laiko neatsakingai. Tik kodel is tokio rimto ir stambaus augintinio norite persokti ant tokio kaip Maltukas? Nei vaikas nebus saugus nei tuo labiau suniukas.
Papildyta:
QUOTE(murmur @ 2014 08 15, 10:25)
Suprantu jusu sprendima. Logiskas atsakingo veisejo poziuris.
Bet nereikia visu šeimininku nurašyti. Niekad neleisčiau vaikui skriausti ar gąsdinti gyvūno, kaip ir gyvūnui skriausti vaiko. Jei žmonės nesugeba vaiko auklėti, kaip jie auklės ir užtikrins sveika gyvenima gyvūnui ?
Savo laiku atsisakiau veisimo galimybės suabejojus ar galėsiu atsiduoti šuniuką žmonėms gyvenantiems bute (visgi didelis šuo ir jam reik erdvės), žmonėms dirbantiems nuo aušros iki sutemų ir pan.
Visgi labai naivi esate, jei taip galvojate, juk 24 h per para nelakstysite is paskos suniuko ar vaiko, gyvenimas nenuspejamas, nezinote kokiu rupesciu iskils. Ir kaip jus vaikui neleistumete skiausti? Kaip ta imanoma suziureti pastoviai? Ir ka darytumete su gyvunu, jei visgi nusprestu kasti vaikui, o tokiu mazu veisliu suniukai labai daznai buna nepakantus vaikams. Musu vyriausia ir protingiausia kentedavo, kentedavo, nusileisdavo vaiku glostymams, glamonems, bet iki tam tikros ribos, nes tiesiog nebegaledavo to pernesti, suniui perdaug to triuksmo aplink, tu per dideliu glamoniu, globos, kuria skiria vaikai ir imdavosi iniciatyvos mokyti vaikus. Mazo ugio suniui nesaugu prie vaiku, jis jais nepasitiki ir vargsta nuo ju. Tik tiek, kad tie mazi vaikai budavo ne musu, ne visai parai ir ne kasdien. Kol vaikai buvo mazi net minties neturejome pirktis tokiu suniuku.
Su pasklutine jusu mintim sutinku. Sunims reikia erdves ir seimininko kuo daugiau salia, o ne uzsibegiojusio verslininko ar ilgas valandas dirbancio juodadarbio.
Suauges kaikuriais atvejais dar pavojingesnis tampa negu vaikas.
ir laiminga buna, paskatinta 
