Socialinė atskirtis

Socialinė atskirtis (angl. Social exclusion)

Kai kurių narių išstūmimas iš visuomenės, nes jų gyvenimo būdas neatitinka priimtų nuostatų arba jie neturi minimalaus pragyvenimo lygio ar išsilavinimo (benamiai, narkomanai, skurdžiai ir pan.).

Kiek vaikai suvokia apie tai? Ir kaip gyvenime išvengti nepatogių momentų. Ar šeimos, nepatenkančios į sąlygines "socialinės atskirties" ribas privalo visais gyvenimo atvejais atsižvelgti į bendruomenės dalį, tą procentą, kad ir ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigose, ir vengti bet kokių jiems įprastų ar normalių gyvenimo dalykų.

Kad būtų aiškiau, keli pvz. iš gyvenimo. Viena moteris, medikė, kurios dukra mokosi meno mokykloje, buvo primygtinai atakuojama klasės tėvelių susirinkime, kad jos dukra per gražiai aprengta. Ir buvo pasakyta, kad neišsišoktų, taip jai darė spaudimą kelios mamos. Moteris kartais keliauja po užsienio šalis, ten radusi ką įdomesnio jos akimis, tą nuperka vienintelei dukrai. Be to moka siūti, tad kartais kažką pasiūna ar perdaro iš paprasto į įdomesnį. Tai gi, tarkim vaikas mokykloje negali vilkėti gražesnį paltuką, nes "išsišoks". Kodėl negalima?

Ekskursijos mokyklose. Kasmet organizuojamos įvairiausios ekskursijo į įvairius šalies kampelius, tai gi, ekskursijos vyksta visą dieną. Buvo pareikšta pretenzija, kad "negražu vieniems vaikams pietauti kavinėse, nes kiti nepietauja". Net jei įdedami sumuštiniai ar kitas sausas davinys, visą dieną su juo ne kažką, vaikams norisi ir karštos arbatos, sriubos ar kokio karšto maisto. Ar tie, kuriems nepakanka sauso maisto privalo prisitaikyti prie kitų ir atsisakyti?

Čia tiesiog keli pvz., apie juos diskutuoti neprivaloma. Bet tokių įvairiausių ne vienas ir ne keli, visur. Ką daryti ir kaip vieniems su kitais rasti kompromisą. Tema atvira diskusijoms

P.S. manyčiau visiems suprantama, kad kalba eina ne apie primityvų mandravojimą ir puikavimąsi daiktais, kai skatinamas pavydas, niekinami iš vidutinių ar kukliai gyvenančių šeimynų, ne apie tai kalba

Prisimenu kaip geda mokykloj buvo netureti to "Boys" megztinio arba netikru Adidas treningu -- tuos issizyziau ir labai sau patikau

O tas pavyzdys su ekskursija -- nu nefaina. Arba visi eina valgyt i kavine, arba visi valgo sumustinius.

Nefaina. Bet kaip tokiose ir kitose situacijose išlaviruoti taip, kad visi būtų patenkinti ir be nuostolių, nuoskaudų?

Kitas pvz. Mokykla organizuoja ekskursijas po LT, į užsienį, kasmet. Dalyvavimas neprivalomas, viskas laisvai, be prievartos, laisva valia. Ar negalima organizuoti brangesnių kelionių tik dėl to, kad nebūtų socialinė atskirtis, nes ne visos šeimos išgali išleisti savo vaikus į tokio tipo ekskursijas?

O be mokyklos/klases jums kas nors kliudo eiti i kavines ar vaziuoti i keliones? Su klase gal uztektu i muzieju nueit? Didele skriauda butu?

Man niekas netrukdo. Tema ne apie mane.
Papildyta:
Su klase apskritai neprivaloma eiti, eiti ir važiuoti neprivaloma.

Nu UK ir kitose salyse iprasta praktika kad vaikai patys kolektyviai kepa sausainius ar kokius renginius organizuoja kad apsimoket klases kelione ar koka tai pramoga.

Problema kad vaikai nenueis kavine? Nu bet kada spes nueiti. Ir per klases ekskursijas sriubos ar keptos vistos maziausiai rupi.

Aš manau, kad ekskursijos organizuojamos atsižvelgiant į tai, kad kuo didesnis skaičius mokinių galėtų jose dalyvauti, jei norėtų. Būtų nelogiška organizuoti ekskursiją, į kurią galėtų važiuoti tik nedidelis procentas galinčių sau tai leisti. Tokioms kelionėms yra tėvai, o mokykla turi stengti maksimaliai atsižvelgti į visų galimybes.

Dėl aprangos... Mano asmenine nuomone, galima vaiką aprengti kokybiškais, gerais rūbais, kurie tuo pačiu nerėktų kad yra labai brangūs ir prabangūs. O madom demonstruoti mokykla nėra pati tinkamiausia vieta. Vien todėl, kad tai skatina pasidalijimą tarp vaikų. Iš asmeninės patirties gali pasakyti, kad psichologiškai daug komfortiškiau (vaikui) yra mokytis klasėje, kurioje atskirties tarp vaikų (tiek dėl išorinių dalykų, tiek ir dėl mokymosi pasiekimų) yra kuo mažiau.

Šiaip tai tokiose situacijose visuomet reikia žiūrėti ne į tai, ką aš galiu sau leisti ir ne į tai, kad aš taip noriu ir man dzin, o į tai, kaip geriau vaikui. Jei vaiko apranga kolektyve įneša destruktyvią atmosferą, galima daiktas, kad vaikas tą aprangą labai pabrėžia ir ją naudoja kaip savo pranašumo kitų mokinių atžvilgiu priemonę (yra vaikų, kurie įsivaizduoja esantys "kietesni", nes jų tėvai daugiau pinigų turi ir nevengia to parodyti). Kaip į tai reaguoti priklauso nuo to, kaip tėvai įsivaizduoja mokyklos paskirtį ir ko siekia vaiką išmokyt patys.

Žinoma, ekskursijos rengiamos atsižvelgiant į daugumos galimybes bei poreikius. Be to nėra prievartos.

Iš visos klasės apranga užkliuvo kelioms mamoms. Galiu užtikrinti, kad tai ne tas atvejis, kai apranga ypatingai prabangi ar demonstruojama. Apranga paprasčiausiai įdomi ar įdomesnė, ne pilka ir ne masinė, gal būtų tiksliau. Kita vertus, galima žvelgti ir iš kito taško, yra ir kita medalio pusė. Kodėl sureikšminami išoriniai dalykai ir kokią teisę turi reikšti savo pastabas ar pagiežingus pastebėjimus apie kito vaiko aprangą? Man pvz. net minčių nėra reikšti pastabas vaiko mamai, kad jis ateina suplyšusiais ar nešvariais drabužiais, na tarkim, be to man apskritai išoriniai dalykai neturi reikšmės, kad ateiti ir kitai mamai reikšti kažkokias pretenzijas. Tai tų tėvelių problema, jei jie tame mato kažkokį ypatingą sopulį.

Na, tokiu atveju brangesnės kelionė neorganizuojamos todėl, kad dauguma to negalėtų sau leist. Ir privalomumas ar neprivalomumas čia jau ne prie ko.

Kiekviena situacija individuali, todėl diskutuoti apie konkretų atvejį, kurio aplinkybių nežinau, vargu ar prasminga. Taip, gali būti kad tai tik kelių mamų problema. Tokiu atveju išklausai ir toliau darai kaip nori.

Kavine per ekskursija tik "galintiems sau leisti" yra elementariai nedraugiska.
Tos atskirties, diskriminacijos, nelygybes ir taip gyvenime i valias, ir be tokiu papildomu provokaciju.

Kai i kelione gali vaziuoti ne visi tai cia daugiau organizacinis dalykas. Siaip mokyklai butu tikslingiau organizuoti kazka tokio, kas butu daugiau maziau visiems.

Del prabangesniu drabuziu -- buna periodas gyvenime kad norisi tureti/buti kaip visi, veliau ateina stadija kad reikia isskirt is pilkos mases bet kokia kaina. Reikia atsizvelt i konteksta ir paciu vaiku savijauta.

Mano asmenine nuomone ekskursijos klasei turi būti rengiamos tokios, į kurias galėtų važiuoti visi. Ekskursija - ugdymo dalis. Jei daroma ekskursija, į kurią kai kurie vaikai (nesvarbu koks procentas - dauguma ar mažuma) išvažiuoti neišgali - tai ne tik kad neetiška. Tai neteisėta. Tai lygiai tas pats kaip pasakyti kažkuriai daliai klasės - jums šitos pamokos nedėstysime, nes jūsų tėvai neturtingi.

Todėl visokios kelionės užsienin ir pan. į kurias negali išvažiuoti visa klasė turėtų būti rengiamos tik išksirtinai kaip asmeninės kažkieno kelionės - bet ne kaip klasės ekskursijos (už kurias mokytojai pliusus sau dedasi kaip už ugdymo veiklą).

Analogiškai ir su kavinėm - maitinimasis turi būti apgalvojamas toks, kad visi juo galėtų naudotis lygiomis teisėmis.

O štai apsirengimas - nėra nei klasės bendra veikla, nei ugdymo dalis. Tai asmeninis reikalas. Todėl rengtis kiekvienas gali pagal savo išgales ir supratimą.

BET - jei rengimasis pasidaro priemone formuotis grupėms ir kolektyvo skaldymui - reikia imtis priemonių. Taigi, tas atvejis su mama ir dukra - svarbu išsiaiškinti - ar kitų vaikų mamos priekaištauja dėl to, kad pačios nesusitvarko su dukrų reikalavimais geresnių drabužių, ar dėl to, kad kolektyve formuojasi susikaldymas.

Pritariu.

Pati žinau atvejį, kai mergaitėms pradėjus "karą" kas geriau/gražiai/kiečiau apsirengs (7-8 klasė), nukentėjo klasės kolektyvas bei krito visos klasės mokymosi rezultatai. Ir tik tėvams bei auklėtojai sutarus apsirengimo klasėj taisykles viskas pamažu atsistatė ir grįžo į savo vėžes. Todėl kiekvienu atveju individualiai reikėtų pažiūrėti į iškeltą problemą - kodėl ji iškilo ir kam ta situacija kenkia ar gali pakenkti. Jei ten tik atskirų tėvų ambicijos užgautos, tai jau jų problema, tačiau jei dėl to kenčia mokymosi rezultatai ar psichologinė atmosfera klasėj, nu tai tada tikrai galima mokyklai parinkti gerus, kokybiškus rūbus, kurie nebus naudojami tarpusavio kovoms.

O dėl kavinių tai nežinau... Man tėvai visada išvažiuojant į tolimesnę ekskursiją duodavo tam tikrą sumą pinigų, kurią leisdavo paskirstyti kaip noriu. Galėdavau suvenyrams išleist, galėdavau valgyt nusipirkt. Nebuvo ten itin daug, bet kavinėj kokiam patiekalui tikrai būtų užtekę. Čia jau vyresnėse klasėse, kai tam tikra ekskursijos dalis buvo skirta laisvam pasivaikščiojimui ir apsižiūrėjimui. Kažkaip niekam tai neužkliūdavo. Turėdavom visi tų sumuštinių, bet niekas tikrai neskaičiuodavo kiek ir kam išleisdavom papildomai (jei išleisdavom, nes kartais ekskursijos formatas būdavo toks, kad nelabai būdavo nei laiko, nei kur tuos pinigus leist).