Socialinė atskirtis

Mūsų klasėje dauguma turi išmaniuosius, nuo pigiausių mažiausių iki brangiausių. Taip pat yra kas atsineša planšetinius, bet pateisinu tai, nes tie vaikai, kurie nešasi, anie iš medikų šeimų, juos tėvai atveža labai anksti ryte, apie septintą jau būna mokykloje, tad iki pamokų jie turi pusantros valandos laisvo laiko, tad žaidžia komp. žaidimus. O per pertraukas daug kas wi fi žaidžia online žaidimą, kuris dabar labai populiarus, nepamenu kaip vadinasi, bet kai paklausiau, tai gavau atsakymą "visi jį dabar žaidžia". Gal kas FB naršo, dar kitur. Tai tegul naršo, man tikrai netrukdo, kad tik netrukdytų mokslams.

Dėl kelionių...Vaiko m-kloje po vasaros visi ne tik kad pasakoija, bet ir nuotraukas iš vasaros turi atnešti, o ten - kas tik kur nebuvę Bet pavydo ar kokių scenų nebūta - gal todėl, kad visi iš daugmaž vienodo soc. sluoksnio ir visiems daugmaž vienodai tos pramogos, atostogos pasiekiamos. Kažkaip, nėra ir kas labai girtųsi tokiais dalykais, nes - gi įprasta, natūralu, vaikams matomai nė į galvą neateina tuo puikuotis ar iškelti kaip kažką "tooookio"...

Vyresnėse klasėse to nėra, nebent patys vieni kitiems pasipasakoja. Man vaikai kartais pasako, kad tas ar anas kažkur buvo ar kažkur ruošiasi, bet be jokių detalizavimų. Ir be komentarų iš serijos "jis/ji giriasi prieš kitus savo kelione ar kelionėmis". Nei ten giriasi, nei ką, gal todėl.

Nu ne, abiejų pusių tu nebandai suprasti, supranti tik savo (savo draugės) pusę.
Ir taip - maivytis neuždrausta (tu teisi). Bet lygiai taip pat "spausti" neišsišokti - irgi neuždrausta. Taip kad jeigu darai viską, kas neuždrausta, galėtum nesistebėti, kad ir kiti taip daro.


Pasikartosiu - tai yra tavo matymas ir pripaišymas nebūto.
Mano supratimu mokytoja tiesiog labai nemokšiškai, nepedagogiškai, mužikiškai pasakė "pasikalbėkim apie tai, apie ką gali pasikalbėti didesnioji klasės dalis".


Man rodos, jūs visai nesuvokiate, ką aš noriu pasakyt.
Nesiūlau nei wi-fi "uždaryt", nei nenaršyt. Sakau, kad nematau jokios labai svarbios priežasties mokyklon neštis planšetes ar kompus (ypač tokio amžiaus, kaip Subjektyvios vaikai). Na, jeigu noro pasipuikuoti ir pasirodyti neužskaitysim kaip rimtos priežasties.


Sulyginot vaiko įspūdžius ir geografijos pamokas.
Gal kažkam įdomu, bet neperlenkim taip tos pažintinės reikšmės: kažkadais pabuvęs užsienyje praktiškai kaip iš kokio stebuklo grįždavo, o dabar informacijos visur tiek ir tiek. Dar vieni įspūdžiai iš esmės jokios esminės pažintinės vertės neturi.


Esu tikra - viso labo norėjo, kad vaikas pasimokytų daryti prezentacijas, arba suorganizuoti kokį privalomą "projektą". Ar jūs galvojat, kad labai norėjo įspūdžių paskaityt ir nuotraukų pažiūrėti?


Subjektyvi, ką tu žinai, kaip yra vyresnėse klasėse, juk tavo vaikai vos iš pradinės išaugę. Jaunesnysis mokyklinis amžius.

nu jo, užlankstei tu čia normaliai
aš rašiau: istorija įvyko prieš 10-12 metų ir dalyviai - pradinukai.
jei mokytoja norėjo "pasikalbėt apie tai, apie ką gali pasikalbėt didesnioji klasės dalis", tai nafik klaust, kaip praleidai vasaros atostogas? prie ko čia pažintinė įspūdžių vertė? o jei jau reikia pažintinės vertės, tai ką kalbėt apie įspūdžius iš atostogų kaime? ir prie ko čia prezentacija pradinukams?
esmė ir yra: socialinė atskirtis. pavydi "pedagogė" tiesiog užčiaupė vaiką, nes per gerai jo įspūdžiai skambėjo ir tiek. ir greičiausiai net ne bendram kontekste, o pačios "pedagogės" atostogų fone

Pedagogams dažnai pasitaiko panašaus lygio pasisakymų. Aš tai nurašau, kad "nepamatavo ir nesitikėjo", dvasingu veidu paklausė, o kai išgirdo tai, kam nesiruošė, "išsisuko kaip mokėjo". Šiaip tai abejoju, ar pavydi. Nusišaut reikėtų (pedagogo vietoj), jeigu visko ko neturi ar negali sau leisti, pavydėtum mokiniams. Gi tiek visokių skirtingų sueina...
Prezentacija pradinukams? Tada kažką ne taip supratau. Mūsų mokykloje nebuvo jokių prezentacijų tol, kol jų (formaliai) neišmoko daryti informatikos pamokoje. Pradinėse klasėse, kiek pamenu, iš viso jokių tokių dalykų nebuvo.
O prieš 10-12 metų....
Man tai nereikia pažintinės vertės, čia Subjektyvi rašė, kad tokia yra ir neišgirdę įspūdžių klasiokai labai daug prarado. Aš taip nemanau. Mano giliu įsitikinimu vasaros įspūdžiai yra pasakojami būtent dėl pasakojimo ir pasidalijimo (vaikai mokosi reikšti mintis, anksčiau iki kažkelintos klasės net rašinėlius rašydavom: rudenį tema "kaip praleidau vasaros atostogas", pavasarį - "ką veiksiu per vasaros atostogas" ), o ne todėl, kad nebuvę žinotų "kaip ten yra".
Ir prezentacijos, manau daromos tam, kad būtų įsisavintos kokios nors žinios (pvz. PowerPoint'as).

Bet man susidaro įspūdis, kad tu vis nori įpiršti čia savo subjektyvius variantus ir tiek perši, kad bent jau aš tuo patikėčiau. Jau parašiau savo nuomonę ir ką manau tuo klausimu. Tavo manymas kitoks.

Tau neaktualu, neįdomu, nieko neduoda, kad vaikai nešasi būtinai puikuotis, o ne dėl naudos, o aš manau kitaip. Be to, jei vaikui tokia didžiulė trauma, kad kitas klasės vaikas kažką atsinešė, tai reikia tvarkyti traumuoto smegeninę. Nes gyvenime tų pavyzdžių aplink tiek ir tiek. Daug gražių naujų automobilių, namų, parduotuvių, restoranų ir dar daug visko, dėl ko po to traumuosis, kiekvieną mielą dieną. Neuždrausi visiems visko. Ir tai tokios mamytės su pretenzijom turėtų įsikalti į galvą, o ne aiškinti, kas ką turi daryti.

Apie kelionių įspūdžius safarikids turi savo asmeninę nuomonę, bet ji neprivaloma. Jei ja kliautis, tai reikia uždrausti ir uždaryti visus kelionių tinklaraščius, asmenines kelionių išklotines, nes iš jų naudos kaip iš ožio pieno, taip? Ir ką duoda tie svetimi asmeniniia įspūdžiai? Nieko. Tuščias laiko gaišinimas rašantiems ir skaitantiems. Jei draugai pasakoja apie savo kelionės įspūdžius, rodo foto ar video, tai juos nedelsiant reikia užčiaupti ir pasakyti, užteks čia girtis, puikuotis, tie įspūdžiai vis tiek nieko neduos, jokios naudos. O tai kokią naudą duoda pasakojimas apie kitus dalykus, kad ir apie atostogas pas babytę kaime? Lygiai taip pat, nieko. Kaip ir kiti pasipasakojimai, jei jau taip. O aš manau, kad asmeniniai įspūdžiai gali būti laba įdomūs, nes galbūt žmogus pamatė visai kitokius dalykus, aplankė visai kitas vietas, susidūrė su specifiniais vietiniais papročiais ar tradicijomis, kur kitas turistas net iš tolo neregėjo. O kur dar grynai asmeniniai pastebėjimai, kurių nepamini ir neparašo nei kelionių žurnaluose, nei kitur, bet jie arba labai naudingi ar tiesiog įdomūs.

Nelabai supratau kas čia per asmeninės informacijos deklaracijos apie mano vaikus, kodėl tau reikia ir vėl taip rašyti? Kas čia taip juokinga? Ar tu gyveni vakuume ir nežinai kuo gyvena tavo draugų, artimųjų vaikai, niekas nepasidalina ir nėra ko paklausti, jei aktualu? Gyvenimas nesibaigia sulig sava šeima.

Ar tau ir vėl reikia priminti, kad apie save rašysiu asmeniškai, apie savo šeimą ir savo vaikus, tiek kiek aš to norėsiu. Tu rašai apie save, bet ne apie mane. Ar įmanoma?

Ar tema buvo skirta tik pritariantiems?
Taip, mano manymas kitoks. Nematau jokios problemos, jeigu kažkas kažkam pasakė pastabų dėl aprangos/valgymo kavinėse/brangios technikos nešiojimosi/dar ko nors... Pastabų gavęs yra laisvas elgtis kaip tinkamas:

a. pasiųsti tolyn,
b. nesiųsti tolyn, bet nekreipti dėmesio ir toliau elgtis kaip tinkamas,
c. kreipti dėmesį ir rengtis prasčiau/valgyt sausą davinį/kt.,
d. bet kuris kitas sugalvotas/priimtinas variantas.

O norintys išsakyti pastabas irgi turi tokią teisę. Nesvarbu, ką apie tai mano pastabuojamasis, nesvarbu, kad jis siūlo "tvarkyti smegeninę". Gali tvarkyti, o gali ir netvarkyti + išsakyti pastabas geriau apsirengusiam/daugiau turinčiam.

Kaip pirmasis neturi jokių prievolių aptariamu klausimu, taip ir antrasis.


Apie kelionių įspūdžius - neperlenk. Tiesiog nenuvažiuok į pievas ir nepripaišyk man savo išvedžiojimų. Aš viso labo nematau neįkainojamos pažintinės vertės bendraklasio (ar kokio kito bendra...x'o) įspūdžiuose, kaip tu rašei:



Ir neieškau. Kam tokie įspūdžiai įdomūs, tie skaito, klauso, žiūri (atitinkamus šaltinius).
Man atrodo, kad mokyklinio (pamokinio) dalijimosi vasaros atostogų įspūdžiais paskirtis yra kitokia. Ne nežinantiems/nebuvusiems papasakoti kaip yra ten, kur kiti nebuvo, o tiesiog tema, kuria trumpai gali pasisakyti kiekvienas mokinys (kad ir kur jis buvęs, ar namie visą vasarą sėdėjęs). Be abejo, reikėtų klausti mokytojų, ko gi jos iš tiesų tikisi klausdamos apie vasaros atostogas, bet jeigu būtų svarbu kuo daugiau sužinoti apie nelankytas vietas, tai išrinktų klasėje įdomiausiai vasarą praleidusius ir jie likusiems paruoštų ilgas išsamias prezentacijas.



Taip, matyt vakuume. Kažkaip nesikalbam tema, apie ką draugų/pažįstamų vaikai kalbasi su savo draugais. Nei man įdomu, nei jiems įdomu man perpasakoti. Apie tokius dalykus žinau tik iš savo vaikų arba jų draugų (kurie vis dėlto yra panašaus amžiaus). Bet net ir jie nepasakoja, apie ką ir kaip kalbasi savo klasėse, pasakoja savo asmeninius įspūdžius (pvz. girdžiu, kaip pasakoja mano vaikams arba pasakoja asmeniškai man).
Net nesugalvočiau klaust kokios draugės, apie ką jos vaikas kalbasi su bendraklasiais. Pasidalina nebent problemomis. Bet apie atostogas nesu girdėjusi.
Taigi sakyčiau, kad "taip, mano patirtis tik asmeninė, vakuuminė".

Neįmanoma, be to nesuprantu, kodėl turėčiau: tu rašai apie mano "vakuuminę" patirtį, o aš turiu rašyt tik apie save...

Kadangi parašei, kad mano vaikai vos išaugę iš to periodo, tai vadinasi negaliu žinoti kaip būna vyresniame amžiuje. Todėl ir paklausiau, ne tvirtinu, o paklausiau, ar tu gyveni vakuume ir ar kiti gyvena vakuume, negali nieko žinoti anei orientuotis? Juk tavęs niekas neklausė apie mano šeimą, tai ir nerašyk apie ją. Gal leisk man pačiai rašyti apie save tai ką noriu ir kiek noriu. Apie tavo šeimą, tavo vaikus čia nerašinėju. Kas nesuprantama?
Papildyta:
Apie kelionės įspūdžius klasėse. Tau neįdomu, man neįdomu, jai neįdomu, bet gi ne mes sėdime tose klasėse ir klausomės vaikiškų įspūdžių. Klauso vaikai, bendraamžiai. Ir kiek įdomu ar neįdomu, tai jie sprendžia. O jei pedagogė užčiaupia vaiką tik dėl to, kad jis atostogavo Turkijoje, tai yra ne tik kad nepedagogiška, bet dar ir vaiko įžeidimas. Visi turi teisę papasakoti apie save, jei yra tokia pamokos tema. Kitas dalykas, jei neturi ką pasakoti, bet tai taip pat vaiko teisė pasakyti ar ne. Niekur nebuvo, nieko nematė ir pan.. Kai vienas vaikas taip pasakė, kad visas atostogas praleido prie kompo, o keliavo nuo kompo iki wc, tai buvo vaikams kaip pokštas, dauguma suprato, kad tai ir buvo to vaiko atostogos, blogos ar geros, čia kitas momentas.

Pedagogė keistoka pasitaikė, nors turint omenyje, kad veiksmas vyko prieš kiek - dešimt? - metų, tada gal ir suprantama, turkijos ir egiptai dar buvo ne kiekvienam įkandama egzotika. Dabar? Nežinau, matyt, panašios situaicijos tektų gerai paieškoti. Juk keliauja visi, visur, ir jau niekas nieko nebestebina...

Stebina nebent dar egzotiškesni ar atokesni kraštai, kaip kelionės po Azijos šalis, Ameriką ar Australiją. Nemanau, kad kitiems vaikams neįdomūs bendraamžių įspūdžiai apie aktyvaus pobūdžio keliones iš tokių vietų, kur lankėsi, ką matė, kokios buvo ekskursijos. Kitoje temoje moteris pasakojo savo įspūdžius apie kelionę Kinijoje, nedaug tos informacijos, bet vis tiek man buvo labai įdomu, nes tai "nenuvalkiota" kryptis ir neįprasta. Jei būtų vien gulėjimas viešbutyje ir nieko neveikimas, tai taip, ne tiek ir daug to įdomumo.

visos temos neskaiciau, bet sitiems zodziams pritariu 100 proc.